Minint Klaipėdos (Mėmelio) okupacijos 76-asias metines Klaipėdos Skulptūrų parke jokių renginių nevyko, galių atnešė vos keli senoliai. Tačiau prie paminklo žuvusiesiems atvažiavo naujasis Rusijos Federacijos generalinis konsulas Jevgenijus Choroško su svita.
Diplomatinės atstovybės darbuotojai laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymo vienoje transporto priemonėje nevažiuoti daugiau nei dviem asmenims. Konsulato darbuotojai atvažiavo trimis automobiliais. Paskutinis juodu mersedesu – nuo praėjusių metų pabaigos Klaipėdoje reziduojantis J. Choroško. Pavaldiniai jam įteikė vainiką, kurį juosė Rusijos vėliavos spalvų juostos, ir visi kartu nuėję prie paminklo pagerbė žuvusiųjų atminimą.
Tačiau ši grupė buvo bene gausiausia. Nei iš mokyklų suvarytų moksleivių, nei kitų rusakalbių organizacijų atstovų tuo metu nesusirinko. Atėję pavieniai klaipėdiečiai padėjo gėlių, uždegėgė žvakelę, kai kurios moterys net persižegnojo.
Monumento papėdėje iškaltos 695 žuvusiųjų pavardės. Tačiau sovietiniuose šaltiniuose tvirtinama, kad 1945 m. sausio 25 d. iki vasario 4 d., mūšiuose dėl Klaipėdos (Mėmelio) ir Kuršių nerijos žuvo 403, buvo sužeisti 1066. Tačiau Klaipėdoje palaidoti net 695 raudonarmiečiai! Bent jau tiek pavardžių iškalta obelisko papėdėje. Žinoma, galėtume teigti, esą čia palaidoti kitus Vakarų Lietuvos miestus vadavę kariai. Tačiau būsime neteisūs, nes mūšiuose kritusių raudonarmiečių kapinės yra ir Kretingalėje, ir Gargžduose, ir Doviluose, ir Alksnynėje, ir Šilutėje, ir Pagėgiuose. Be to, ar kas nors skaičiavo, kiek kritusiųjų yra užkasta tiesiog pakelėse?
Prisiminkime, kad 2012 m. statant vadinamąjį Jakų viaduką buvo iškasti 32 žmonių palaikų likučiai bei kareiviškos amunicijos dalys. Atlikus antropologinius tyrimus nustatyta, kad žuvusieji buvo 18−25 metų amžiaus karinio konflikto metu patyrę daugybinius kūno sužalojimus Raudonosios armijos kariai. Žuvusieji į kapo duobę buvo sumesti su turima amunicija, drabužiais bei avalyne. O kiek tokių palaidojimo vietų išbarstyta visoje Lietuvoje? Rytų Europos valstybėse? Anokia paslaptis, kad raudonieji kraugeriai, pasibaigus karui vadinti karvedžiais, nevertino savo karių gyvybių ir neskaičiavo žuvusiųjų.
Grįždamas prie obelisko pasakysiu, kad toje vietoje yra palaidoti ir 1944 m. per spalio mėnesio mūšius žuvę raudonarmiečiai. O jų tomis dienomis krito išties daug – per 3000. Tad kur palaidoti likusieji? Ir kodėl pagerbiami tik 695?
Aišku, ne diplomatas turi atsakyti į kilusius klausimus.