Gyvūnų prekių asortimentas šiandien toks platus, kad lengva nusipirkti dešimtis daiktų, kuriais augintinis pasinaudos vos kartą ar dukart. Naršant gyvūnų prekes internetu, verta iš anksto žinoti, kas tikrai reikalinga, o kas – tik malonūs priedai. 

Kokios prekės iš tikrųjų būtinos kiekvienam augintiniui?

Būtiniausią minimumą sudaro keturios kategorijos: maistas, vieta poilsiui, higienos priemonės ir bent minimalus žaislų kiekis. Šios keturios kategorijos padengia 90 % augintinio kasdienių poreikių – viskas kita jau priklauso nuo konkrečios situacijos, aplinkos ir augintinio charakterio.

Guolis ar transportavimo dėžė, dubenėliai maistui ir vandeniui, tinkama mityba pagal amžių ir dydį, kraiko dėžė katėms arba pavadėlis šuniui – tai pagrindas, be kurio tiesiog neapsieisite. Visa kita – papildomi guoliai skirtingiems kambariams, sezoninė apranga, dekoratyviniai aksesuarai – malonu turėti, bet nebūtina pirkti iš karto.

Kurios prekės dažniausiai perkamos be realaus poreikio?

Tam tikra reklama gali sukurti įspūdį, kad be tam tikrų prekių augintinio priežiūra nebus pilnavertė, tačiau realybėje daug produktų lieka nepanaudoti. Dekoratyvūs kostiumėliai šunims, jei jie negyvena šaltame klimate ar neturi trumpo kailio, dažniausiai yra estetinis, ne funkcinis pirkinys. Automatizuoti žaislai su daugybe funkcijų kartais domina augintinį vos kelias dienas, o tada guli stalčiuje.

Perteklinis kiekis skirtingų guolių tam pačiam augintiniui – dar viena dažna klaida. Dauguma augintinių renkasi vieną ar dvi mėgstamiausias vietas poilsiui, o likę guoliai tiesiog kaupia dulkes. Prieš perkant naują prekę verta paklausti savęs, ar tai atsako į realų poreikį, ar tiesiog atrodo patraukliai internetinėje parduotuvėje.

Kaip atskirti naudingą prekę nuo madingos?

Madingos (“trendinės”, garsių prekių ženklų) prekės dažnai atsiranda socialiniuose tinkluose ir sukuria įspūdį, kad be jų augintinio gyvenimas nepilnavertis. Tačiau prieš perkant verta įvertinti, ar prekė sprendžia tikrą problemą, ar tiesiog gerai atrodo nuotraukoje.

Kaip tai pritaikyti maistui ir papildams?

Maisto papildai, žadantys spalvingesnį kailį ar „super energijos” antplūdį, dažniausiai nėra būtini sveikam augintiniui, kuris jau gauna subalansuotą maistą. Jei kyla įtarimas, kad augintiniui trūksta konkrečios maistinės medžiagos, geriausia sprendimą priimti kartu su veterinaru, o ne remtis reklaminiais pažadais.

Kaip tai pritaikyti aksesuarams?

Aksesuarai, tokie kaip dizainerių antkakliai ar dekoratyvūs papuošalai, neturi funkcinės vertės augintinio gerovei – tai daugiau šeimininko pasirinkimas nei būtinybė. Jei biudžetas ribotas, šias prekes verta atidėti į paskutinę vietą.

Kaip sudaryti protingą pirkinių sąrašą prieš apsiperkant?

Prieš pradedant pirkti, naudinga trumpam sustoti ir įvertinti, kas iš tikrųjų reikalinga konkrečiu momentu. Jei augintinis jau turi guolį, kuriuo naudojasi kasdien, naujo pirkti nereikia vien todėl, kad senasis atrodo nublukęs. Jei žaislų dėžė jau pilna, papildomas žaislas neišspręs nuobodulio – dažniau padeda dėmesys ir laikas, praleistas su augintiniu, o ne naujas daiktas.

Protingiausias būdas – pirkti pagal poreikį, o ne pagal pasiūlą. Tai reiškia stebėti, ko augintiniui iš tikrųjų trūksta – ar jis dažnai kramto baldus (poreikis daugiau kramtomųjų žaislų), ar sunkiai užmiega (galbūt reikia patogesnio guolio), o ne pirkti viską, kas rodoma rekomendacijose internetinėje parduotuvėje.

Ar taupymas gali pakenkti augintiniui?

Taupymas prasminga strategija tik tada, kai jis nukreiptas į perteklines, o ne būtinąsias prekes. Taupyti nederėtų ant maisto kokybės, tinkamo dydžio guolio ar higienos priemonių – šios kategorijos tiesiogiai veikia augintinio sveikatą ir kasdienį komfortą.

Sutaupytus pinigus protingiau nukreipti į kokybiškesnį maistą ar patvaresnį guolį, o ne skirstyti juos tarp daugybės nebūtinų aksesuarų. Ilgainiui viena kokybiška prekė dažnai pasiteisina geriau nei kelios pigios, kurias tenka keisti dažnai.

Toks darbo modelis ypač patogus gyvenantiems kitame mieste ar užsienyje. Tačiau nuotolinė teisinė paslauga nėra tiesiog trumpas pokalbis ekrane. Nuo klausimo pobūdžio priklauso, kiek informacijos reikės pateikti, kokių dokumentų gali prireikti ir ar vienos konsultacijos apskritai pakaks.

Kaip atrodo nuotolinė konsultacija?

Dažniausiai viskas prasideda nuo pokalbio. Klientas papasakoja, kas nutiko, kokius dokumentus turi ir ko norėtų pasiekti. Jei klausimas susijęs su konkrečiu ginču, dokumentus galima persiųsti iš anksto, kad konsultacijos metu nereikėtų visko pasakoti nuo nulio.

Pavyzdžiui, žmogus gali kreiptis dėl negrąžintos skolos. Tokiu atveju svarbu ne tik pati suma. Teisininkui gali būti aktualu, kada pinigai buvo paskolinti, ar buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kada skola turėjo būti grąžinta ir ar skolininkas vėliau pripažino savo įsipareigojimą. Banko pavedimai, žinutės ar elektroniniai laiškai gali padėti susidaryti gerokai aiškesnį vaizdą.

Todėl konsultacijai verta pasiruošti iš anksto. Kuo tiksliau pateikiamos aplinkybės, tuo lengviau specialistui įvertinti situaciją ir paaiškinti, ką būtų racionalu daryti toliau.

Nuotolinė ir kontaktinė teisinė pagalba – kuo skiriasi?

Šie du būdai nebūtinai konkuruoja. Vienai situacijai gali visiškai pakakti vaizdo skambučio, o kitai patogesnis bus susitikimas gyvai. Kartais abu variantai derinami.

Ne tik konsultacija: ką dar galima sutvarkyti nuotoliniu būdu?

Nuotolinis bendravimas gali būti naudojamas ne tik pokalbiui su teisininku. Priklausomai nuo situacijos, elektroniniu būdu galima perduoti dokumentus, derinti jų turinį, rengti įvairius prašymus ar kitus raštus. Klientui tai reiškia, kad nereikia kiekvieną kartą vykti į biurą vien tam, kad perduotų vieną dokumentą ar gautų pastabų.

Su teismais susijusių veiksmų taip pat galima atlikti elektroniniu būdu. Per e.teismas.lt proceso dalyviai gali teikti procesinius dokumentus, susipažinti su bylos informacija ir atlikti kitus su byla susijusius veiksmus. Lietuvos teismų sistema taip pat sudaro galimybę tam tikrais atvejais dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema taip pat turi elektroninių sprendimų. Pavyzdžiui, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos galima užpildyti TEISIS sistemoje, o dokumentus tam tikrais atvejais pateikti elektroninėmis priemonėmis.

Kada gali prireikti susitikimo gyvai?

Nuotolinis formatas nėra universalus. Jei reikia aptarti didelį kiekį dokumentų, išsamiai išnagrinėti sudėtingą ginčą ar pasiruošti svarbiam procesiniam veiksmui, gyvas susitikimas kai kuriems žmonėms gali būti paprastesnis.

Tas pats galioja ir teismo procesuose. Tai, kad pirmoji konsultacija vyko internetu, nereiškia, kad visas tolesnis procesas bus nuotolinis. Kai kurių veiksmų tvarką nustato teismas, o konkrečiu atveju gali būti reikalingas fizinis dalyvavimas.

Ką verta pasiruošti prieš konsultaciją?

Nebūtina pačiam išmanyti teisės ar iš anksto ieškoti įstatymų straipsnių. Daug svarbiau turėti faktus ir dokumentus.

Pravartu susirinkti:

• sutartis ir kitus susitarimus;
• banko pavedimus ar mokėjimų įrodymus;
• susirašinėjimą su kita ginčo šalimi;
• svarbiausias datas ir terminus;
• dokumentus, kuriuos jau gavote iš institucijų ar teismo.

Taip pat verta iš anksto užsirašyti, ko konkrečiai norite iš konsultacijos. Ar reikia tik suprasti savo teises? Ar norite parengti dokumentą? O gal svarstote, ar verta pradėti ginčą? Aiškus klausimas padeda ir pačiam klientui, ir specialistui.

Nepamirškite ir dokumentų saugumo

Teisiniuose dokumentuose gali būti daug jautrios informacijos: asmens kodas, adresas, banko sąskaitos duomenys, sutartys ar susirašinėjimas. Todėl prieš siunčiant failus verta įsitikinti, kam jie siunčiami ir kokiu kanalu.

Kita vertus, elektroninis bendravimas turi ir privalumą – pateikti dokumentai bei susirašinėjimas lieka užfiksuoti. Jei prie klausimo tenka grįžti po kelių savaičių ar mėnesių, nereikia bandyti atsiminti, kas buvo aptarta per pirmąjį pokalbį.

Kada verta rinktis nuotolinę teisinę pagalbą?

Nuotolinis formatas ypač pasiteisina tada, kai norisi greitai pasikonsultuoti, gyvenama kitame mieste ar užsienyje, arba kai didžiąją klausimo dalį galima išspręsti analizuojant dokumentus. Tai gali būti patogu ir sprendžiant skolų klausimus – pavyzdžiui, kai reikia įvertinti turimus įrodymus ir išsiaiškinti galimus skolos susigrąžinimo būdus. Tokiais atvejais informacijos apie eskolos paslaugas galima rasti specializuotuose šaltiniuose.

Jei žmogus negali savo lėšomis apmokėti teisinių paslaugų, verta pasidomėti ir valstybės garantuojama teisine pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad sistema apima tiek pirminę teisinę informaciją ir konsultacijas, tiek tam tikrais atvejais dokumentų rengimą ir atstovavimą.

Vis dėlto rinktis nuotolinę paslaugą verta ne vien dėl patogumo. Jei situacija sudėtinga, svarbu įvertinti, kokios pagalbos iš tiesų reikia: vienkartinės konsultacijos, dokumentų rengimo ar atstovavimo. Pats bendravimo būdas yra tik proceso dalis.

Galiausiai nuotolinė teisinė pagalba nepakeičia teisininko darbo – ji tiesiog leidžia jį organizuoti lanksčiau. Žmogui nebereikia kiekvienu atveju vykti į kabinetą, tačiau profesionaliam situacijos įvertinimui vis tiek reikalingi tie patys dalykai: tikslūs faktai, dokumentai ir aiškus klausimas, kurį norima išspręsti.

Kai spyna pradeda veikti netinkamai, dažniausiai prireikia profesionalų pagalbos – tokiais atvejais spynų remontas leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastį ir ją pašalinti be papildomos žalos. 

Kada reikalingas spynų remontas?

Spynos retai sugenda staiga – dažniausiai apie problemą signalizuoja iš anksto. Vienas dažniausių požymių yra sunkiai besisukantis raktas. Jei reikia vis daugiau jėgos norint užrakinti ar atrakinti duris, tai aiškus ženklas, kad mechanizmas dėvisi.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į strigimą ar nelygų veikimą. Jei spyna kartais veikia, o kartais ne – tai rodo, kad problema dar nėra kritinė, tačiau ją reikėtų spręsti kuo greičiau. Tokiais atvejais spynų remontas gali padėti išvengti visiško gedimo.

Kitas signalas – neįprasti garsai. Spragsėjimas, trintis ar girgždesys dažniausiai reiškia, kad vidinės detalės jau nėra idealiai suderintos.

Kodėl žmonės bando taisyti spynas patys?

Natūralu, kad susidūrus su nedidele problema norisi ją išspręsti greitai ir be papildomų išlaidų. Internete gausu patarimų, kaip „lengvai“ sutaisyti spyną, todėl dažnas nusprendžia pabandyti pats.

Tačiau problema ta, kad dauguma šių sprendimų yra paviršutiniški. Spynos mechanizmas susideda iš daugybės smulkių detalių, kurios turi veikti itin tiksliai. Netinkamai atlikti veiksmai gali išbalansuoti visą sistemą.

Dėl to vėliau reikalingas spynos remontas tampa sudėtingesnis ir kartais net brangesnis nei būtų buvęs iš karto kreipiantis į specialistą.

Kuo pavojingas savarankiškas taisymas?

Bandant taisyti spyną be patirties, dažniausiai daroma viena iš dviejų klaidų – naudojama per didelė jėga arba netinkami įrankiai. Abi šios situacijos gali pažeisti mechanizmą.

Pavyzdžiui, galima sugadinti cilindrą, iškreipti detales ar net visiškai užblokuoti spyną. Tokiu atveju paprasto spynos remonto gali nebeužtekti – tenka keisti visą mechanizmą.

Be to, yra ir saugumo aspektas. Net jei spyna po savarankiško taisymo pradeda veikti, ji gali būti mažiau patikima ir lengviau pažeidžiama.

Kaip atliekamas profesionalus spynų remontas?

Profesionalus spynų remontas prasideda nuo tikslios diagnostikos. Specialistas įvertina spynos būklę ir nustato, kas tiksliai sugedo. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią sprendimą, o ne taisyti „iš akies“.

Dažniausiai atliekami darbai apima spynos išvalymą, susidėvėjusių dalių keitimą ar cilindro remontą. Kai kuriais atvejais pakanka nedidelės korekcijos, kad mechanizmas vėl veiktų sklandžiai.

Svarbiausia, kad spynos remontas atliekamas taip, jog būtų išlaikytas mechanizmo tikslumas ir saugumas.

Kada geriau keisti spyną?

Nors dažnai pakanka remonto, yra situacijų, kai spynos keitimas yra geresnis sprendimas. Pavyzdžiui, jei mechanizmas yra stipriai pažeistas arba labai susidėvėjęs.

Taip pat spyna gali būti keičiama po įsilaužimo ar praradus raktus. Tokiais atvejais svarbiausia užtikrinti maksimalų saugumą, o ne tik atkurti veikimą.

Kiek kainuoja spynų remontas?

Kaina priklauso nuo gedimo pobūdžio ir spynos tipo. Paprastesni darbai paprastai kainuoja mažiau, tačiau sudėtingesni mechanizmai gali reikalauti daugiau laiko ir specialių sprendimų.

Vis dėlto dažniausiai spynos remontas yra ekonomiškesnis nei visiškas keitimas, ypač jei problema pastebima ankstyvoje stadijoje.

Kaip išvengti spynos gedimų?

Norint išvengti problemų, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Nenaudoti jėgos sukant raktą, vengti pažeistų raktų ir reguliariai tikrinti spynos veikimą.

Taip pat verta reaguoti į pirmuosius gedimo požymius. Kuo anksčiau atliekamas spynų remontas, tuo mažesnė tikimybė, kad problema taps rimta.

Spyna yra kasdien naudojamas mechanizmas, todėl natūralu, kad ji dėvisi. Tačiau tinkama priežiūra ir laiku atliktas remontas leidžia išlaikyti jos patikimumą ilgą laiką.

Tiesa ta, kad pigiausias pasiūlymas ne visada yra pigiausias iš tikrųjų – nuomos kainą lemia ne tik paros įkainis, bet ir papildomi mokesčiai, užstatai, degalų politika, draudimo sąlygos, pasirinkta vieta atsiimti automobilį. Šiame straipsnyje rasite praktiškus patarimus, kaip išnaudoti visas taupymo galimybes – nuo rezervacijos laiko iki automobilio grąžinimo niuansų.

Sužinosite, kokios klaidos dažniausiai kainuoja papildomai, kaip jų išvengti, bei kaip pasinaudoti internetiniais įrankiais ir derybomis, kad gautumėte geriausią pasiūlymą. Jei planuojate nuomotis automobilį Vilniuje – šis gidas padės tai padaryti pigiau, saugiau ir protingiau.

Kada rezervuoti, kad nuoma kainuotų mažiau?

Laikas – pinigai, ypač nuomojantis automobilį. Automobilių nuomos kainos dažniausiai kyla artėjant rezervacijos datai, ypač sezono metu – vasarą, šventinėmis dienomis ar savaitgaliais. Rezervuojant prieš kelias savaites ar net mėnesį, galite tikėtis iki 30 % mažesnių kainų ir didesnio automobilių pasirinkimo.

Rinkitės rezervacijas, kurios leidžia nemokamai atšaukti – tokiu būdu galite stebėti rinką ir keisti užsakymą, jei atsiranda geresnis pasiūlymas.

Kokį automobilį rinktis, kad nepermokėtumėte?

Automobilio klasė ir pavarų dėžės tipas turi tiesioginę įtaką kainai. Norėdami sutaupyti:

• Rinkitės ekonominės klasės automobilius – jie pigesni ir sunaudoja mažiau degalų.
• Mechaninė pavarų dėžė dažnai pigesnė nei automatinė – jei esate įpratę, verta pasilikti prie jos.
• Jei automobilį naudosite tik mieste – nėra reikalo rinktis SUV ar didesnių gabaritų modelio.

Pavyzdžiui, tokios platformos kaip autorentalis.lt dažnai siūlo ekonomiškus miesto automobilius be didelių užstatų ar papildomų sąlygų.

Atsiėmimo ir grąžinimo vietos – svarbus kainos faktorius

Automobilio atsiėmimas oro uoste dažnai yra patogus, bet ir brangesnis – taikomi papildomi mokesčiai. Jei norite sutaupyti, rinkitės miesto centro ofisą arba nuomos punktą, į kurį galite atvykti savarankiškai.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ar grąžinimas toje pačioje vietoje yra privalomas – kai kurios bendrovės taiko papildomus mokesčius už grąžinimą kitoje vietoje.

Draudimas, užstatas ir papildomos išlaidos

Neapsigaukite – maža dienos kaina gali slėpti didelę franšizę ar užstatą, kuris blokuojamas jūsų kortelėje.

Ką būtina įvertinti:

• Ar į nuomos kainą įskaičiuotas civilinės atsakomybės ir KASKO draudimas?
• Koks yra užstato dydis ir ar jis grąžinamas pilnai?
• Ar siūloma pilna apsauga nuo žalos be papildomų išskaitų?

Jei ieškote ramybės – verta rinktis pasiūlymus su pilnu draudimu ir mažu ar visai be užstato. Tai ypač aktualu užsieniečiams ar žmonėms be kreditinės kortelės.

Degalų politika ir kilometražo ribojimai

Pasiimant automobilį svarbu žinoti:

• Ar degalų politika yra „pilnas–pilnas“? Tai sąžiningiausias modelis – pasiimate ir grąžinate su pilnu baku.
• Ar taikomi kilometrų ribojimai? Jei planuojate daug važinėti, rinkitės neribotą kilometražą – sutaupysite ženkliai, jei viršysite limitus.

Kaip atpažinti papildomus mokesčius?

Daugeliui keliautojų nemalonia staigmena tampa šie papildomi mokesčiai:

• Už jauną vairuotoją (iki 25 m.)
• Už papildomą vairuotoją
• Už GPS, vaikiškas kėdutes, stogo bagažines
• Už valymą ar vėlavimą grąžinant

Prieš patvirtindami rezervaciją, peržiūrėkite visus punktus, kurie gali būti papildomai apmokestinami.

Nuomos trukmė: ilgesnė = pigesnė?

Kartais ilgalaikė nuoma (7+ dienų) gali būti pigesnė nei trumpesnis laikotarpis. Kai kurios bendrovės taiko savaitės ar net mėnesio tarifus, kurie žymiai palankesni.

Planuodami kelionę, pasiskaičiuokite: ar verta nuomotis automobilį visam laikui, ar tik pasirinktiems maršrutams?

Nuomos sąlygų skaitymas – būtinas žingsnis

Labai svarbu skaityti sutartį prieš pasirašant:

• Ar yra papildomų mokesčių, jei automobilis grąžinamas pavėluotai?
• Kiek kainuos kuro papildymas, jei grąžinsite ne pilnu baku?
• Ar leidžiama važiuoti į kitas šalis?

Jei kyla klausimų – geriau paklausti iš anksto, nei susidurti su netikėtomis sąskaitomis.

Kaip pasiruošti atsiėmimui ir grąžinimui?

Prieš išvykdami:

• Apžiūrėkite automobilį ir nufotografuokite visas galimas žalas.
• Patikrinkite padangas, žibintus, stabdžių veikimą.
• Pasirašykite automobilio perdavimo aktą su visomis žymėmis.

Grąžinant – laikykitės nurodyto laiko, kuro kiekio ir švaros reikalavimų.

Greiti patarimai

• Rinkitės ekonominės klasės automobilius – mažiau mokėsite tiek už nuomą, tiek už kurą.
• Rezervuokite iš anksto – tai garantuos geresnę kainą ir pasirinkimą.
• Ieškokite pasiūlymų be užstato arba su pilnu draudimu.
• Naudokitės miesto punktais, ne oro uostu – dažnai pigiau.
• Perskaitykite sutarties sąlygas iki galo – ir klauskite, jei kažkas neaišku.
• Rinkitės „pilnas–pilnas“ degalų politiką ir neribotą kilometrų kiekį.
• Pasinaudokite nuolaidų kodais arba lojalumo programomis.

Automobilio nuoma

Automobilių nuoma Vilniuje – tai patogi paslauga, kurią išnaudojus protingai galima gerokai sutaupyti. Svarbiausia žinoti, ką renkatės, ir neapsigauti dėl žemų kainų be visų paslėptų sąlygų.

Rinkitės tik patikimus tiekėjus, atidžiai skaitykite nuomos sutartis ir nebijokite klausti ar derėtis. Tokios platformos kaip autorentalis.lt leidžia greitai palyginti kainas ir rasti optimalų pasiūlymą tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai.

Atminkite – išmaniai suplanuota nuoma ne tik sutaupo pinigus, bet ir užtikrina sklandžią bei malonią kelionę.

Jei anksčiau gegužės 9-ąją čia vykdavo kovingi mitingai su audringomis kalbomis, eilėraščiais, maršais, georgijaus juostelėmis ir besikeičiančiomis “garbės sargybomis”, dabar karių kapų lankymas tapo panašus į Lietuvoje minimą Mirusiųjų dieną. Į parką atėjusieji nesegėjo jokių uždraustų simbolių, nešė įvairiaspalves gėles, kurias padėję prie kapaviečių persižegnodavo pagal stačiatikių tradiciją. Tiesa, ne prieš kryžių, o prieš sovietinę penkiakampę žvaigždę. Dar viena naujovė, padariusi šią dieną panašią į Vėlines, žvakelių uždegimas.

Į renginį, kurį stebėjo ir policijos pajėgos, rinkosi vyresnio amžiaus klaipėdiečiai. Retas čia atėjusiųjų mokėjo lietuviškai. Kai kurie skundėsi, kad mieste pritrūko raudonos spalvos gvazdikų, todėl teko pirkti kitokios spalvos. O kiti dalijosi patirtimi, ką reikia padaryti, kad galėtum per televizorių matyti Rusijoje kuriamus kanalus.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis sakė, kad renginiai vyksta ramiai, jokių incidentų mieste neužfiksuota, informacijos apie rengiamas provokacijas policija neturi. „Policija stebi viešąją erdvę ir stebės tiek, kiek reikės“, – sakė pareigūnas.

Paklausus, kas skatina ateiti į Skulptūrų parką, gana sklandžia lietuvių kalba Ruslanas atsakė: „Mano senelis žuvo tame kare. Jis palaidotas ne čia, o Rusijoje, tačiau aš čia ateinu kasmet. Vakare ateisiu su savo sūnumi. Jis taip pat žino, kad buvo toks karas ir jame žuvo jo prosenelis.

Tačiau vardo nepasakęs į Vytautą Šustauską panašus pilietis, kuris prisipažino, kad Klaipėdoje gyvena jau 50 metų, rusiškai aiškino, kad gegužės 9-oji jam reiškia išvadavimą iš fašizmo. „Jis (fašizmas) jau atgimsta. Mes dabar su juo kovojame Ukrainoje, kur fašistai banderovcai ir prancūzų samdiniai žudo nekaltus žmones. Taip, kaip Lietuvoje, nekaltus žmones žudė „miško broliai“. Į Klaipėdą atvažiavau 1975 m. čia buvo panašu į kolūkį, žmonės kiemuose buvo susikasę daržus, kur augino bulves. Tik vėliau mes viską atstatėme, ką fašistai sugriovė“, – propagandines klišes citavo vyriškis, kuris prisipažino, kad žiūri tik Rusijos televiziją, kur pasakoma tikra teisybė. O lietuviškai jis gyrėsi mokąs, tačiau kalbėti atsisakė.

Viena ponia, pamačiusi, kad yra fotografuojama, pripuolusi rusiškai paklausė, ar už nuotrauką bus mokamas honoraras? Paaiškinus, kad ji pati yra viešoje vietoje ir honoraras jai nepriklausytų, karingai iškėlusi galvą pasišalino.

„Mes esame žydai. Siūlote man čia nevaikščioti? Taip, Lietuvos žydai, mano tėvas iš Ukmergės, motina – iš Kauno. Sovietai mus ištrėmė į Sibirą. Į Lietuvą grįžome tik 1956 m. Todėl man ir tie, ir tie yra nusikaltėliai. O jūs žinote, ką jie (vokiečiai) mums, žydams, padarė? Todėl aš čia ateinu kiekvieną gegužės 9-ąją, jei tik turiu laiko“, – sakė gėles prie raudonarmiečių kapų padėjęs ir su bičiuliu prie paminklinio memorialo nusifotografavęs Simas.

Skulptūrų parke nuo 1975-ųjų stovėjusi kompozicija buvo demontuota 2022 m. birželį. Skulptoriaus Jono Vertulio kūrinus „Kalavijas“ buvo parduotas į metalo laužą, o metalinė raudonarmiečių kompozicija (autorius Rimantas Daugintis) išgabenta į Grūto parką.

Pagal Ženevos konvenciją, valstybės, kurių teritorijose palaidoti svetimšaliai kariai, privalo civilizuotai, savo lėšomis prižiūrėti jų amžinojo poilsio vietas. Klaipėdos miesto valdžia dar tebesuka galvą, kaip sutvarkyti šią vietą.

Netoli nuo sovietų karių palaidojimo vietos neseniai buvo pastatytas atminimo plokštė prancūzų, belgų, lenkų bei lietuvių kariams, palaidotiems buvusiose Memelio kapinėse prieš antrąjį pasaulinį karą.

Nuo J. Janonio gatvės pajudėjusi ir centrine Klaipėdos Herkaus Manto gatve žygiavę eisenos dalyviai Naujojo Sodo gatvėje turėjo keliolikai minučių sustoti.

Pačiame miesto centre greta „Amberton“ viešbučio mėlyną maskuojamosios spalvos uniformą ir juodą odinę striukę vilkėjęs vyriškis sustojo viduryje kelio ir užstojo kelią. Greta budėję policijos pareigūnai jo paprašė pasitraukti ant šaligatvio. Po ilgų diskusijų vyriškis pakluso, tačiau po akimirkos vėl iššoko į Naujosios Sodo gatvės vidury ir ėmė žingsniuoti gatvės viduriu tiesiai prieš eisenos pradžioje motociklais važiavusius policininkus. Eiseną konvojavę pareigūnai kurį laiką važiavo paskui asmenį, tačiau po kurio laiko jį nustūmė nuo kelio. Vyriškis tuomet nusivilko odinę striukę. Pareigūnai išsyk pastebėjo, kad uniforma apsiuvinėta Rusijos Federacijos armijos simboliais. Vienas jų – juodas šikšnosparnis, kuris yra karinės žvalgybos GRU simbolis. Ant kairiosios rankovės buvo užsiūta šiek tiek užmaskuota Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų emblema. Vyriškis dar demonstravo ant odinės striukės užsiūtą antsiuvą, ant kurio buvo nupieštas burlaivis juodomis burėmis.

Prie vyriškio išsyk suskubo patruliai kurie asmenį sulaikė.

„Delfi“ paklaustas, kodėl jis kliudė Jūros šventės eisenai, vyriškis laužyta lietuvių kalba atsakė, kad esąs Mėmelio pilies komendantas, todėl jis privalo vadovauti eisenai.

Policijos patruliai iškvietė kolegas, kurie „Mėmelio komendantą“ surakino ir automobiliu išvežė į areštinę.

Policijos automobiliui išvežus viešosios tvarkos trikdytoją eisena pajudėjo toliau.

770-ojo Klaipėdos miesto jubiliejaus ir Jūros šventės renginiai vyks visą savaitgalį. Juose dalyvauti suvažiavo keli šimtai tūkstančių svečių.

2022 m. gegužės 8 d., pranešta, jog Klaipėdoje, Taikos pr., prekybos centre, atrakinus vitriną pavogtas padėklas su 53 auksiniais žiedais. Įmonės atstovai nurodė, jog preliminari žala galėtų siekti 28 000 eurų. Policijos pareigūnai peržiūrėjo prekybos centro vaizdo stebėjimo kameras ir nustatė galimus įtariamuosius. Jau kitą dieną, pastabus ir pilietiškas saugos tarnybos darbuotojas uostamiesčio pareigūnams pranešė, jog vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotus asmenis pastebėjo Klaipėdos mieste.
Atvykę pareigūnai Klaipėdoje Taikos pr. prekybos centre sulaikė šia nusikalstama veika įtariamus 1988 m. gimusį užsienio šalies pilietį vyrą ir 1989 m. gimusią, teisėsaugai žinomą, lietuvę moterį. Vieną aukso žiedą policijos pareigūnai sulaikymo metu rado pas įtariamąją, dar 9 žiedus pareigūnai aptiko keliuose uostamiesčio lombarduose – daliai žiedų išimtos dalys ir jie priduoti kaip aukso laužas. Pirminiais duomenimis, aukso žiedus įtariamieji galėjo realizuoti vos už 3900 eurų.
1989 m. gimusiai įtariamajai skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 6 mėnesiams, 1988 m. gimusiam įtariamajam teismas skyrė kardomąją priemonę suėmimą 3 mėnesiams.

Pabaigus ikiteisminius tyrimus, įtarimai dėl kvaišalų platinimo pareikšti keturiems asmenims. Šeši asmenys įtariami neteisėtai disponavę narkotikais be tikslo juos platinti, tyrimas trijų iš jų atžvilgiu užbaigtas supaprastinto proceso tvarka.

Dar 2020 m. spalio mėn. Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g., sulaikytas 23 m. Plungės gyventojas, kuomet jis įtariama pardavė kanapių bendraamžiui vietos gyventojui. Tąkart atliktų kratų metu tuo metu neteisto, 23 m. vaikino automobilyje ir gyvenamojoje vietoje rasta beveik 100 g platinimui paruoštų kanapių bei keletas maišelių su haliucinogeniniais grybais.

Tęsiant tyrimo veiksmus, 2020 m. gruodžio mėn. Plungėje sulaikytas 35 m. Plungės rajono gyventojas, kuomet pastarasis įtariama pardavė 7 tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA vienam 26 m. ir dviem 24 m. Plungės rajono gyventojams. Kratos šio, anksčiau už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą teisto, vienoje iš Plungės bendrovių dirbančio, 35 m. vyriškio gyvenamojoje vietoje metu rasta apie 90 g kanapių, amfetamino bei dvejos trintuvės.

2021 m. sausio mėn. teisėsaugininkai, nustatę, kad jau minėtas 23 m. plungiškis galimai nemetė savo amato, persikėlė gyventi į Kretingą bei toliau vykdė nusikalstamą veiką, atliko kratas šio asmens automobilyje ir gyvenamosiose vietose (Kretingoje ir Skuodo r.). Jų metu pareigūnai rado apie 3 g kanapių, svarstykles, pistoletą, šovinį bei kastetą.

Gavę duomenų, kad ankščiau nurodytas 23 m. vaikinas narkotines medžiagas įgyja iš 20 m. Kretingos gyventojo, 2021 m. vasario mėn. Kretingoje, Melioratorių g., policijos pareigūnai pastarąjį sulaikė. Pas šį, anksčiau už vagystes teistą, vienoje uždarojoje bendrovėje dirbantį, vaikiną rasta kanapių ir elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais.

Tolesnio tyrimo metu 2021 m. kovo mėn. Gargžduose sulaikytas 30 m. Klaipėdos rajono gyventojas, kuris dieną prieš tai įtariama pardavė kanapių 29 m. klaipėdiečiui. Anksčiau neteisto, 30 m. gargždiškio, dirbančio vienoje iš Klaipėdos bendrovių, kratos gyvenamojoje vietoje metu, pasitelkus policijos tarnybinį šunį Mėtą, rasta apie 50 g kanapių, virš 20 g amfetamino bei elektroninės svarstyklės.

Šeši įtariamieji buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę, vėliau pastariesiems bei kitiems įtariamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Beje, minėtas 23 m. jaunuolis šiais metais nuteistas už anksčiau įvykdytus nusikaltimus ir nuo birželio mėn. atlieka 2 m. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Už narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimą numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Penktadienį Klaipėdoje įsibėgėjusi Jūros šventė nemažino apsukų ir kitomis dienomis. Šventė tęsėsi ir prie jūros, ir Dangės upėje. Nors nelaimių išvengta, tačiau neblaivūs šventės dalyviai vis tik vertė atkreipti į save dėmesį. Kai kurių „žygdarbiai“ buvo įamžinti ir „papuošė“ viešėją erdvę.

Penktadienį kai kurie į šventę atvykę jos dalyviai tiek atsipalaidavo, kad net ėmė nesigaudyti aplinkoje: vieni įsigeidė maudytis Dangėje, kiti – šokinėti nuo vandens dviračių vandenį. Vėliau paaiškėjo, kad visų linksmybių priežastis – alkoholis.

Linksmybės tęsėsi ir šeštadienį. Klaipėdos pliažuose šeštadienį teko drausminti ne vieną neblaivų poilsiautoją, o kelis net išprašyti iš paplūdimo.

Klaipėdos pliažus administruojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tvirtino, kad šeštadienį prie jūros suvažiavo ilsėtis daugiausiai ne klaipėdiečiai, o iš kitų miestų atvykę vasarotojai. „Klaipėdiečius jau įsigudrinau atskirti ir jie labai skiriasi nuo atvykėlių. Klaipėdiečiai ir drausmingesni, ir maudosi atsargiau, ir nevartoja alkoholinių gėrimų draudžiamose vietose. Mūsų miesto gyventojus atskirti galiu net ir iš maudymosi kostiumėlių. Šeštadienį prie jūros atvažiavo daugiausiai ne klaipėdiečiai“, – sakė A. Siakki.

Pasivažinėjus pajūriu nuo šiaurinio molo iki „Memel Nord“ baterijos Kukliškių kaime teko pastebėti ne vieną asmenį vartojantį alkoholinius gėrimus, atsivedusį keturkojus augintinius arba neprižiūrinčius besimaudančių savo vaikų.

Labiausiai nustebino kvartetas suaugusių vyriškių geriančių degtinę! Paaiškinus, kad pajūryje, kuris yra vieša vieta, tai daryti draudžiama, gelbėtojai susidūrė su netikėta kliūtimi – vyriškiai buvo kurčnebyliai. Nors jie gestais rodė, kad maudytis neketina, tačiau jiems taip pat gestais buvo paaiškinta, kad jie privalėtų degtinę išpilti, arba pasišalinti iš paplūdimio. Vyriškiai pasirinko antrąją alternatyvą.

Išprašyti iš paplūdimio buvo ir dvi pagyvenusių sutuoktinių poros, kurie, pasak kitų poilsiautojų, jau buvo „įsisavinę“ du butelius stiprių alkoholinių gėrimų. Iš pradžių jie gynėsi nevartoję nė lašo, tačiau įspėjus, kad bus iškviestas policijos ekipažas, kuris turės kuo nustatyti blaivumą, asmenys pasišalino.

Užtat jau gerai „pasilinksminęs“ panevėžietis puolė gelbėtojus už tai, kad jie trukdo ilsėtis ir neturi jokios teisės jį žadinti. Vienkartinėje taroje likusį rausvos spalvos gėrimą jis vadino vyšnių sultimis, vėliau jos „virto“ ispanišku vynu. Tačiau iš pliažo išeiti atsisakė. Jis neklausė nei bičiulio, nei žmonos prašymų nesikarščiuoti. Vyriškis gelbėtojus perspėjo, kad atvažiavus į Panevėžį šiems bus liūdna. Tik po ilgų derybų smarkuolį išvedė artimieji.

Šeštadienį pliažuose atsinešusių savo gėrimus, kuriais ketinta malšinti vis kylantį troškulį, buvo ne vienas ir ne du.

Aktyvaus vasaros laisvalaikio palydovėmis dažnai tampa traumos – rankų ar kojų sumušimai ir lūžiai. Šios traumos gana dažnos tarp paspirtukų vairuotojų, tačiau pastebimai daugėja ir patiriančių sunkumų, susijusių su dantų traumomis.

Dantų chirurgai pastebi, jog dažnai rimtos dantų traumos pasitaiko vairuojant dvirates transporto priemones. Kartu patiriamos ir galvos traumos, veido srities sutrenkimai, žandikaulių lūžiai. Kai kurios dantų traumos tokios sudėtingos, kad dantį reikia šalinti ir pakeisti implantu. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021 metų pirmą pusmetį dantų traumų nuostoliai jau siekia 35,8 tūkst. eurų.

Dantų tvarkymas kainuos laiką ir pinigus

Dantų traumų gydymas gali virsti ilgu ir skausmingu procesu. Gydytojai-odontologai pastebi, jog vasaromis susidaro nemažos laukiančiųjų eilės dėl padidėjusių traumų skaičiaus, todėl ir apsilankymo pas odontologą laukimas, ir gydymo procesas gali užtrukti. 

„Jei trauma minimali, jos padarinius pavyks sutvarkyti per vieną vizitą, tačiau jei ji rimtesnė – pažeidusi nervą ar žandikaulį – vien tvarkymui reikės kelių vizitų, o gijimas gali užtrukti ir iki 6 mėnesių. Kaina gali svyruoti nuo 100 eurų iki 20 tūkst. eurų, priklauso nuo to, kokio sudėtingumo yra pažeidimai“, – sako „Inmedica“ ir „Vingio klinika“ gydytoja-odontologė Gintarė Žmuidinavičienė.

Rimtos traumos gydymas, kai nebegalima atkurti danties ir reikalingas implantas, yra vienos brangiausių odontologų paslaugų. Vėliau implantams reikalinga papildoma priežiūra.

Žalos jau viršija 35,8 tūkst. eurų

Kaip teigia „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis, dantų traumų žalos patiriamos kiekvienais metais, tačiau šiemet ypatingai daug traumų, kurias patiria dvirates transporto priemones vairuojantys vairuotojai.

„2021 metų pirmą pusmetį dantų traumų nuostoliai jau siekia daugiau nei 35,8 tūkst. eurų, o vidutinė nuostolio suma yra beveik 230 eurų. Palyginimui galiu pasakyti, kad per visus 2019 metus nuostolio suma siekė 31 tūkst. eurų.

Pastebime, jog nemažai dantų traumų patiriama važiuojant dvirate transporto priemone nuokalne žemyn. Žmonės paprasčiausiai nesusimąsto, kad važiuojant nuokalne greitis yra didesnis, o jei pakeliui pasitaiko bala, šlapias asfaltas, automobilis, pėstieji ar kitos kliūtys, traumų tikimybė išauga. Paspirtukais važiuojantiems žmonėms, kurie patyrė dantų traumas, šiemet per pusmetį jau išmokėjome daugiau nei 2 tūkst. eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas Artūras Juodeikis.

Artūras Juodeikis pastebi, kad važinėjimas paspirtukais dažnam asocijuojasi su linksma pramoga, tačiau vairuojant bet kokią transporto priemonę, reikia susikaupti ir nuolatos stebėti aplinką. Dažnai galima pamatyti elektrinių paspirtukų vairuotojus važiuojančius šaligatviais, nardančius tarp pėsčiųjų, kalbančius mobiliuoju telefonu. Taip pat reikėtų įvertinti kelio dangą, kuria važiuojama, pasirinkti saugų greitį, stebėti kitus eismo dalyvius ir paisyti bendrų kelių eismo taisyklių.

 „Svarbu nepamiršti ir neignoruoti kelių eismo taisyklių, jos skirtos užtikrinti saugų eismą ir palaikyti visų mūsų saugumą. Vairuojant dviratę transporto priemonę reikėtų dėvėti šalmą, privaloma vaikams, nepamiršti ir šviesą atspindinčios liemenės, kuri padės būti labiau matomais, ypač tamsiuoju paros metu. Nemažai nelaimingų nutikimų įvyksta staiga pakeitus vairavimo trajektoriją, todėl svarbu nepamiršti, kad šaligatviu galima važiuoti tuomet, kai nėra tam tinkamo kelkraščio, bet net ir tada vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems ir savo vairavimu nekelti pavojaus aplinkiniams eismo dalyviams“, – primena Artūras Juodeikis.