„Laivybos ir pramonės dekarbonizacija, keliami tvarumo tikslai – ne tolima ateities perspektyva, o šiandien prasidedanti transformacija. Žaliąjį kursą pasirinkęs Klaipėdos uostas nelieka atsargiu šių pokyčių stebėtoju – kuriame ir planuojame alternatyvių degalų tiekimo galimybes, plėtojame elektrifikaciją, įsitraukiame į žaliųjų laivybos koridorių planavimo,  kūrimo ir vystymo iniciatyvas. Stiprindami Klaipėdos uosto galimybes atitikti rinkos tvarumo poreikius kartu stipriname jo lankstumą ir konkurencingumą tarptautinės laivybos rinkoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Švedijos instituto finansuojamo projekto „BalticSea-GSC“ („Baltic Sea Green Shipping Corridors“) tikslas buvo sukurti pagrindą tolesniam žaliųjų laivybos koridorių vystymui Baltijos jūros regione, įtraukiant uostus, laivybos bendroves, viešojo sektoriaus institucijas, mokslo organizacijas ir kitus jūrų transporto grandinės dalyvius. Klaipėdos uosto komanda kartu su partneriais iš Švedijos aplinkosaugos tyrimų instituto (IVL) ir Baltijos uostų organizacijos (BPO) kiek daugiau nei metus gilinosi į daugybę su žaliaisiais laivybos koridoriais susijusių klausimų.

Klaipėdos uostas projekte buvo atsakingas už poreikių analizę, kurioje vertinti perspektyviausi laivybos segmentai, maršrutai ir praktinės sąlygos būsimiems žaliesiems koridoriams. Identifikuota, kad didžiausias potencialas Baltijos jūroje vystyti žaliuosius koridorius – ro-ro / ro-pax ir konteinerinės laivybos segmentuose.

Projekto metu vertinta Klaipėdos uosto infrastruktūra ir vykdomi projektai bei uosto galimybės tapti vienu iš žaliųjų laivybos maršrutų uostų. Konstatuota, kad Klaipėdos uostas jau turi dalį infrastruktūros, kuri gali būti panaudota vystant tokius koridorius. Klaipėdos uostui pranašumo suteikia krantinių elektrifikacijos projektai ir baigiami diegti elektros tiekimo nuo kranto įrenginiai tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems keltams, taip pat perspektyva tokius įrenginius įdiegti ir kruiziniams bei konteineriniams laivams. Teigiamai vertinamos Klaipėdos uoste esančios  LNG ir bio-LNG bunkeriavimo galimybės, uoste vystoma žaliojo vandenilio infrastruktūra ir metanolio saugojimo galimybės. Taip pat vertinamos metanolio bunkeriavimo galimybės.

Klaipėdos uosto ir projekto partnerių atlikta analizė tapo pagrindu kitam tvarios laivybos plėtojimo etapui – bus siekiama pereiti nuo bendros žaliųjų koridorių koncepcijos prie maršrutų įgyvendinimo sprendimų.

Šiuo metu Klaipėdos uostas yra įtrauktas į vieną žaliąjį laivybos maršrutą. Singapūro laivybos įmonės „X-Press Feeders“ žaliuoju metanoliu varomi konteinerius gabenantys laivai „Eco Umande“, „Eco Ponente“ ir „Eco Maestro“.

Šiemet Klaipėdos uosto direkcija kartu su partneriais išanalizavo žaliojo metanolio bunkeriavimo galimybes bei sukūrė tokias paslaugas galinčio teikti laivo koncepciją. Bendrovės „Moffat&Nichol Baltics“ atlikta analizė atskleidė, kad nors žaliojo metanolio rinka Baltijos regione dar tik formuojasi, ateityje laivybos linijoms patrauklūs bus tie uostai, kurie gebės pasiūlyti alternatyvių degalų bunkeriavimo paslaugas. Žaliojo metanolio bunkeriavimo paslaugas galinčio teikti laivo koncepciją sukūrė Vakarų laivų gamyklos grupei (VLG) priklausanti įmonė „Western Baltic Engineering“. Lankstiems veiklos scenarijams sekliuose vandenyse ir vietiniuose bunkeriavimo maršrutuose pritaikyta koncepcija numato 800 tonų talpą žaliajam metanoliui. Per metus šis laivas galėtų patiekti iki 250 000 tonų šių alternatyvių degalų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įvertino į uostą vedančioms gatvėms tenkančius automobilių srautus, problemines vietas bei perspektyvinius pokyčius ateityje uostui vystant pietinę dalį ir įgyvendinant kitus projektus bei kreipėsi į miesto administraciją siūlydama savo investicijas į šių kelių atnaujinimą bei tobulinimą.

Į uostą vedančioms miesto arterijoms, kurioms reikalingas atnaujinimas, Klaipėdos uostas yra pasirengęs artimiausiais metais skirti 3,4 mln. eurų. Uosto direkcijos iniciatyva jau prieš kurį laiką yra parengta ir miestui pateikta lėšų perdavimo sutartis. Šiuo metu laukiama savivaldybės sprendimo ir tikimasi rasti abiem pusėms priimtinus sprendimo variantus.

Prie miesto susisiekimo sistemos tobulinimo Klaipėdos uostas prisideda periodiškai ir sistemiškai – praėjusių metų pabaigoje su miestu buvo sutarta kompensuoti Klaipėdos savivaldybės patirtas 200 tūkst. eurų dydžio išlaidas rengiant Naujojo Sodo ir Naujojo Uosto gatvių sankryžos kapitalinio remonto projektą, o 2021–2023 m. skirti 4,5 mln. eurų vienos svarbiausių miesto sankryžų – Baltijos prospekto ir Šilutės plento – statybai ir Lypkių g. nuo Šilutės plento iki Statybininkų pr. rekonstrukcijai. Ir ankstesniais metais Uosto direkcijos skiriamos investicijos miesto gatvių ir kelių tvarkymui taip pat kasmet sudarydavo po daugiau nei 1 mln. eurų.

Prie sklandesnio krovinių judėjimo ir mažesnių spūsčių gatvėse prisidės ir Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos siekis išvystyti Jurbarko uostą. Krovinių gabenimas vidaus vandenų keliu sudarys sąlygas mažinti automobilių srautus miesto arterijose. Skaičiuojama, kad viena tokia barža, kokios šiuo metu Nemunu atplaukia į Klaipėdos uostą, galima plukdyti apie 1 000–1 300 tonų grūdų. Šis kiekis atitinka apie 40–50 sunkvežimių. Klaipėdos uosto direkcija yra įsipareigojusi per trejus metus Jurbarko uoste investuoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų. Uosto direkcija su Jurbarko rajono savivaldybe krantinės nuomos sutartį pasirašė šiemet.

Aštuonių šių metų mėnesių krovos statistika rodo augančią laivybą vidaus vandenimis. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį plukdyta 15,3 tūkst. tonų krovinių, o šiemet – 38,2 tūkst. tonų. Reisų skaičius išaugo 94 proc. – nuo 17 pernai iki 33 šiemet. Tai atitiktų apie 1,5 tūkst. sunkvežimių. 

„Pietinės dalies išvystymo projektas – stiprus Klaipėdos uosto yris į priekį. Kartu tai ir nemenkas bei svarbus žingsnis visai šaliai, nes kiekvienas sprendimas šioje teritorijoje reiškia naujas darbo vietas, didesnę finansinę grąžą valstybei, investuotojų dėmesį, kurį jau jaučiame. Projektinių pasiūlymų rengimo etapas yra labai atsakingas ir svarbus etapas. Projektuotojų ir mūsų, Uosto direkcijos, kaip projekto šeimininkės, laukia nelengvas, tačiau auginantis darbas: įvertinti esamą situaciją, rasti kompleksiškus sprendinius bei suderinti skirtingų šalių interesus. Šiam darbui esame pasirengę“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Projektuotojams, planuojantiems pietinės uosto dalies sprendinius, iškeltos konkrečios užduotys. Rangovai turi suprojektuoti ne mažesnį nei 200 m pločio įplaukimo kanalą, laivų apsisukimo ratą, ne mažesnę kaip 1 300 m ilgio krantinę, 110 kV elektros energijos perdavimo oro linijos Marios–Juodkrantė atkarpos demontavimo ir naujos požeminės kabelinės elektros linijos įrengimo sprendinius, taip pat sprendinius, kurie patenka į dujotiekio apsaugos zoną, parengti inžinerinių tinklų kanalus, reikalingus konteinerių terminalui, įskaitant ir elektros energijai tiekti nuo kranto reikalingiems elektros kabeliams ir kt.

Parengti projektinius pasiūlymus ir darbą baigti gaunant statybą leidžiantį dokumentą rangovas įsipareigojo iki šių metų pabaigos.

Lygiagrečiai su šiuo etapu mezgami ryšiai ir su galimais investuotojais. Klaipėdos uostas jau oficialiai paskelbė kvietimą teikti paraiškas, reiškiančias susidomėjimą investuoti į šį projektą. Žinia paskleista tiek vietos, tiek užsienyje veiklą vykdantiems uosto terminalų operatoriams, pramonės plėtotojams ir investuotojams. Kvietime apibrėžtos numatytos komercinės sąlygos ir siūloma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūra.

Šiuo metu Klaipėdos uostas susiduria su teritorijų plėtrai stygiaus problema. Pietinės dalies išvystymas atvers kelią kurtis naujiems terminalams, pritraukti investuotojų iš užsienio bei priimti didžiausių parametrų laivus.

Pietinės uosto dalies išvystymas taip pat yra gera žinia ir pramoginės laivybos atstovams, kurie dabar susiduria su vietų laivams stygiaus problema regione. Numatoma, kad pietinių vartų komplekse bus sukurta marina, kur galės būti švartuojami apie 500 pramoginių laivų.

Projektinių pasiūlymų rengimas, atlikus konkursines procedūras, patikėtas bendrovei „Aplan“ kartu su subtiekėju „Haskoningdhv Nederland B. V.“. Sutarties vertė 706 640 Eur su PVM.

1,0508 TEU perkrauta per visus 2023 metus. 2022 metus Klaipėdos uostas užbaigė fiksavęs 1,047 TEU krovos rezultatą.

2022-aisiais Klaipėdos uostas buvo įtrauktas į papildomus jūrinius maršrutus, į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems krovinius, kurie bus paskirstyti (angl. transshipment), pradėta taikyti 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai. Visa tai prisidėjo prie konteinerių krovos augimo Klaipėdos uoste.

2023 metais baigtas vienas didžiausių pastarųjų metų Uosto direkcijos investicinių projektų į laivybos kanalo gilinimą, kartu buvo gera žinia ir konteinerinėms laivybos linijoms. Investicijos į didesnius kanalo gylius kartu atveria galimybes didiesiems laivams būti pilniau pakrautiems. Kiekvienas papildomas konteineris ar kito krovinio tona lemia didesnę laivo grimzlę.

Šiemet lapkričio pabaigoje iš Klaipėdos uosto išleistas konteinerius gabenantis „MSC Bettina” laivas su 14,4 metrų grimzle, nors įprastai maksimali leistina grimzlė uoste – 14,3. Taip nutiko todėl, kad uostamiestyje įsismarkavęs vėjas pakėlė vandens lygį, tad uosto kapitonas leido į laivą pakrauti daugiau krovinių.

Palyginti Klaipėdos uosto ir kitų Baltijos šalių uostų konteinerių krovą, mūsų uoste ji pastaraisiais metais augo labiausiai.

Didžiausią įtaką stabiliam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių, statybinių medžiagų, geležies ir plieno gaminių, metalo laužo ir medienos krova, pranešė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai, tūkst. t

Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste šiemet krauta 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šio segmento krova sudarė 11,7 milijono tonų. Augo keltais gabenamų transporto priemonių, geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų, medienos produktų krova, mažiau krauta šaldytų krovinių, konteinerių.

Birių krovinių segmento krova, kurią daugiausia sudarė žemės ūkio produkcija, statybinės medžiagos, 2024 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Klaipėdos uoste siekė 6,2 mln. tonų. 12 procentų šiame segmente augusią krovą, palyginus ją su praėjusių metų 8 mėnesiais, lėmė ūgtelėjusi statybinių medžiagų, metalo laužo, grūdų krova.

Skystų krovinių, t. y. naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų, aliejų, šiemet perpilta 12 procentų mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Jų krova siekė 4,4 mln. tonų. Daugiausia bendrai skystų krovinių apyvartai teigiamą įtaką darė augusi skystų trąšų, aliejų, cukraus žaliavos krova, mažiau krauta naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų.

Klaipėdos uoste, pažvelgus į 2024 m. sausio–rugpjūčio mėnesių krovos statistiką ir palyginus ją su visais trimis Rygos uostais, fiksuojama, jog vienas Klaipėdos uostas krovė daugiau.

Krova Baltijos šalių uostuose, tūkst. t

Šiemet per 8 mėnesius Klaipėdos uoste fiksuota 3 719 laivų (sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, mažieji ir kt.), uosto paslaugomis pasinaudojo 283 158 keleiviai.

„Uostai šiandien aktyviai koncentruojasi į energijos transformaciją. Klaipėdos uostas, siekdamas būti modernus, lygiuojasi į pažangiausių, didžiųjų uostų pavyzdžius ir įsiveda naujas degalų rūšis. Netrukus turėsime uoste žaliąjį vandenilį, kuris, neabejojame, didins uosto patrauklumą. Pirmiausia, vandenilį numatome realizuoti uosto reikmėms, statome Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivą, kuris bus varomas ir vandeniliu. Europoje turime daug pavyzdžių, kur autobusai miesto gatvėmis rieda varomi vandeniliu“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. – Šiandien su uosto krovos įmone sutarėme dirbti kartu plėtojant ir įgyvendinant sprendimus, susijusius su žaliojo vandenilio panaudojimu. Tad uosto viduje dirbanti technika taip pat naudos šią žaliojo kuro rūšį“.

Uosto direkcijos su uosto krovos įmone pasirašytas memorandumo tikslas – įgyvendinti Europos žaliosios krypties iniciatyvas, darniai plėtoti tvarų Klaipėdos uostą, mažinti anglies dvideginio emisijas bei diegti nulinio išmetimo kuro technologijas. Taip pat siekiama sujungti išteklius ir žinias bei kartu sukurti žaliojo vandenilio panaudojimo vertės grandinę.

„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ jau nuo 2016 metų įgyvendina esminius pokyčius atskirose krovinių transportavimo grandyse. Esame konvertavę daugiau nei pusę savo geležinkelio lokomotyvų parko iš dyzelinių šilumvežių į elektrinius robotizuotus įrenginius ir didžiąją dalį geležinkelio manevrų savo terminaluose atliekame be emisijų į aplinką, – sako kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. – Esame išanalizavę ir matome galimybes panašiu būdu pasigaminti ir vandeniliu varomo lokomotyvo prototipą, be to, tie patys principai, kuriuos jau esame išbandę, yra tinkami žaliojo kuro rūšims pritaikant ir kitą uosto techniką. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu ekonomiškai tai gana sudėtingi projektai, todėl nuolat akcentuojame, kad, siekiant ryškesnio proveržio žaliojo kurso srityje, būtina atitinkama valstybės skatinimo politika.“

KVJU direkcija nuo 2026 metų ketina pradėti gaminti žaliąjį vandenilį ir juo užpildyti technologinius įrenginius, transporto priemones, pranešė KVJU direkcija.

Kaip jau skelbta, Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu, naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį. Įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – 3 MW.

Žaliojo vandenilio projektai, apimantys gamybos plėtrą ir pildymo punktų įrengimą, įgyvendinami pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis. ES skiriamos lėšos siekia 6,3 mln. Eur.

Vienas iš iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduria Klaipėdos uostas, yra teritorijų stoka. Pietinėje uosto dalyje suformavus naują, maždaug 100 ha siekiančią teritoriją, bus sudarytos sąlygos plėstis uoste jau veikiantiems krovos terminalams ar kurtis naujiems, taip pat atsiras galimybė teikti papildomas pridėtinės vertės paslaugas, pritraukti naujų investuotojų ir priimti maksimalių parametrų laivus. Šis projektas taip pat itin svarbus, siekiant  nukreipti transporto srautus iš miesto centro. Pietinės dalies išvystymas kartu padės uostui išlikti konkurencingam. Atliktas pietinės uosto dalies poveikio aplinkai vertinimas uždegė žalią šviesą judėti toliau, siekiant, kad šis projektas virstų realybe.

„Klaipėdos uostas turi būti vystomas toliaregiškai, žvelgiant dešimtmečiais į priekį. Kad būtų pajėgus konkuruoti esant globaliems rinkos pokyčiams, Klaipėdos uostas turi būti vystomas nuolat. Tikiu, kad nauja teritorija pietinėje uosto dalyje duos postūmį ne tik šiandien uostui būdingoms krovos ir sandėliavimo paslaugoms, bet ir aukštą pridėtinę vertę uostui ir valstybei generuojančioms gamybos, paslaugų sektorių veikloms“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Pagal 2021 m. birželį pasirašytą sutartį su tarptautine kompanija „Moffatt & Nichol“ buvo parengti pietinės uosto dalies išvystymo projektiniai pasiūlymai – keturios galimos alternatyvos, nustatant sausumos konfigūraciją, krantinių padėtį ir kitus parametrus. 2022 m. liepą atliktas šių projektinių pasiūlymų vertinimas navigaciniu požiūriu. Pagal „Moffatt & Nichol“ parengtas alternatyvas taip pat atliekamas poveikio aplinkai vertinimas: analizuojamas alternatyvų poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai.

Tiek navigaciniu požiūriu, tiek poveikio aplinkai vertinimu, kaip tinkamiausia įvardyta ketvirta alternatyva. Ją įgyvendinus, bus suformuotas naujas – apie 83,5 ha sausumos plotas, pastatyta nauja maždaug 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių sieks 16,5 metrų, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta. Taip pat bus atlikta krantinių Nr. 151–152 rekonstrukcija 16,5 m projektiniam gyliui ir akvatorijos prie krantinių Nr.149–152 gilinimas iki 16,5 m, elektros energijos perdavimo linijos į Kuršių neriją pertvarkymas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą atlieka įmonių konsorciumas, susidedantis iš UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingas partneris), VšĮ „Lietuvos energetikos institutas“ ir VšĮ „Klaipėdos universitetas“. Jo kaina – 579 469 Eur su PVM.

2024 m. pavasarį baigus visas poveikio aplinkai vertinime numatytas procedūras, ketinama pradėti teritorijos pietinėje uosto dalyje formavimo projektavimo darbus. Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, taip pat bus suformuoti pietiniai uosto vartai su  mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.

Bendra numatoma projekto vertė – apie 500 mln. Eur.

Kryptingos investicijos – vienas iš esminių faktorių, leidžiančių uostui auginti krovos rezultatus ir generuoti naudą bei grąžą valstybei. Beveik 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruože pasiektas 15,5 metro gylis, už uosto vartų naujos krypties išoriniame 1,7 km laivybos kanalo ruože
pasiektas 16 metrų gylis, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 milijono eurų.

„Kiekvienas Klaipėdos uosto gylio centimetras – aukso vertės. Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių, tai reiškia tiesioginę naudą valstybei ir kiekvienam iš mūsų. Ankstesnės investicijos į Malkų įlankos gilinimą generuoja ženklius krovos pokyčius. Malkų įlankoje esančių terminalų krova nuo 2017 iki 2023 metų išaugo nuo 6,3 iki 9,2 milijono tonų. Tikimės, kad šis gilinimo projektas taip pat artimiausiu metu leis fiksuoti krovos augimo tempus“, – gilinimo naudą uostui pabrėžia Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šiuo metu taip pat keičiami jūrlapiai, padedantys jūrininkams saugiai naviguoti uostuose, jūrose ir kituose vandens telkiniuose. Gegužės pradžioje Lietuvos transporto saugos administracijai atnaujinus leidinius, uosto kapitonas įsakymu Klaipėdos uosto kanale padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro. Iki šiol ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.

„Šis gilinimo projektas kartu ir istorinis įvykis. Klaipėdos uostas iki šiol niekada neturėjo 14,3 metro grimzlės. 90 centimetrų padidinus maksimalią leistiną laivų grimzlę bus sudarytos sąlygos uoste pilniau pakrauti laivus ir taip kartu didinti transporto grandinės efektyvumą. Vykdant gilinimo darbus, išorinėje uosto laivybos kanalo dalyje sumažintas įplaukos posūkis, o povandeninė vidinio kanalo dalis paplatinta 50 metrų – nuo 150 iki 200 metrų. Visa tai dėl didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumo“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.

Vidinį Klaipėdos uosto laivybos kanalą iki 15,5 metro gilino olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“. Beveik 2 milijonus kubinių metrų grunto iškasusi įmonė darbus atliko 2,5 mėnesio arba 74 dienomis greičiau nei pagrindinis sutarties terminas.

Klaipėdos uosto išorinį laivybos kanalą iki 16 metrų ir dalį vidinio kanalo iki 15,5 metro gilino Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“. 79 dienomis arba beveik 3 mėnesiais anksčiau nei pagrindinis sutarties terminas darbus atlikusi įmonė iš viso iškasė 1,8 mln. kubinių metrų grunto. Vykdant šį projektą po vandeniu ties įplaukimu į uostą suformuotas naujos krypties laivybos kanalas, pasiektas didesnis jo plotis.

„Šis projektas – tai mūsų sėkmės istorija. Abu rangovai darbus baigė žymiai greičiau nei popieriuje numatytos datos. Sėkmingą projekto įgyvendinimą lėmė kompetentingi rangovai bei tiesiogiai už projekto įgyvendinimą atsakingų Uosto direkcijos darbuotojų darbų vykdymo ir kitų technologinių procesų koordinavimas, komunikacija su savivaldybės bei kitomis valstybinėmis institucijomis, mokslo darbuotojais“, – sako Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Klaipėdos uosto išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbai kartu siejami su povandeninio pylimo ties I Melnrage formavimo darbais. Apie 180 tūkst. m³ smėlingo grunto buvo panaudota povandeninio pylimo formavimo darbams ties I Melnrage. Šia krantotvarkos priemone siekiama papildyti paplūdimį smėliu, tai tuo pačiu sudaro palankias sąlygas kopagūbrio regeneracijai. Prie kranto po vandeniu supiltas smėlis palaipsniui metamas į krantą, vėjo nunešamas į kopagūbrį. Pajūrio zonoje ties Melnrage Uosto direkcija paplūdimį smėliu, vykdydama laivybos kanalo gilinimą, pildė pirmą kartą.

Šiuo projektu taip pat numatyta Klaipėdos uoste įrengti naujas vedlines, kurios, dėl gilinimo darbų pasikeitus įplaukos kanalo krypčiai, reikalingos laivams saugiai įplaukti į uostą. „Klaipėdos nafta“ nuomojamoje uosto teritorijoje jau surenkamas 50 metrų aukščio bokštas, KLASCO naudojamoje teritorijoje yra įrengtas pagrindas bokštui statyti, artimiausiu metu iškils 70 metrų aukščio bokštas.

Pagal strateginį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos planą, tolimesnis akvatorijos gilinimas iki 17 metrų numatytas 2026 metais.

Tuo galime įsitikinti važiuodami Kairių gatve. Čia, paraleliai Perkėlos gatvei, stovi milžiniškos perkrovimui skirtų konteinerių stirtos.

Grįžtant prie prognozių, neišsipildė pesimistų spėjimai, kad dėl sankcijų Rusijos Federacijos bei Baltarusijos kroviniams Klaipėdos uostas bus tuščias, o įmonės stovės be darbo.

Tiesa, krovinių sumažėjo, tačiau ne perpus, net ne 30 proc., kaip karksėjo juodųjų scenarijų mėgėjai. Krova sumažėjo 19 proc. Šiemet per 8 mėnesius perkrauta 20,5 mln. tonų krovinių (pernai per tą patį laikotarpį – 25,5 mln. tonų).

Daugėja krovinių konteineriuose

Užtat Pastarųjų aštuonių mėnesių rezultatų duomenimis, krovinių konteineriuose (TEU) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) kompanijose perkrauta net 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo pačiu mūsų uoste konteinerių krova didėjo daugiausiai (palyginti su Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais).

Jau buvo skelbta, kad rugsėjo pradžioje Malkų įlankoje baigta konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija, o akvatorijos ties jomis gylis pasiekė 14 metrų. Krantinių naudotoja UAB Klaipėdos
konteinerių terminalas jau gali priimti „Post Panamax“ tipo laivus.

„Galimybė priimti „Post Panamax“ tipo laivus reiškia didesnį uosto patrauklumą, efektyvesnę logistinę grandinę krovinių siuntėjams. Krovinių konteineriuose krova Klaipėdos uoste šiuo metu auga sparčiausiai“, – sakė KVJU direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika informavo, kad rekonstruotos krantinės bei prie jų pasiektas didesnis gylis leis padidinti terminalo krovą iki 700 tūkst. TEU per metus.

„Žengiame į platesnių krovos galimybių etapą ir toliau tęsiame investicijas į naują, aplinkai draugišką krovos techniką, perplanuojame konteinerių sandėliavimo aikštelę, įsisaviname papildomą 40 tūkst. kv. metrų teritoriją. Artimiausiuose planuose – terminalo apšvietimo rekonstrukcija ir automatizuotų vartų statybos projektas, kurio įgyvendinimas leis pagerinti
krovinių priėmimo arba išdavimo procesą terminale“, – sakė V. Šileika.

Priminsime, kad 1997 m. pradėto statyti Klaipėdos konteinerių terminalo projektinis pajėgumas buvo 150 tūkst. TEU per metus. 2021 m. jo projektinis pajėgumas viršytas net tris kartus – praėjusiais metais čia perkrauta 428 065 TEU.

Didėja grūdų krova

Šiuo metu trys uosto terminalai perkrauna Lietuvos laukuose nukultus grūdus bei nedidelius kiekius grūdų iš Ukrainos.

Rugsėjo pradžioje pranešta, kad Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šių metų pabaigos ketina išpirkti 30 proc. Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų, pranešė BNS.

I.Udovickis teigė pasiūlęs Ukrainai BKT pajėgumus grūdamas perkrauti. Esą kalio trąšoms pritaikyta krovos įranga nesunkiai geli būti transformuojama grūdams, kurių per mėnesį esą gali perkrauti net 1 mln. tonų. Kitos birius krovinius perkraunančios KVJU įmonės per metus galėtų perkrauti 8-9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Šios rūšies kroviniai kompensuotų baltarusiškų trąšų netektis ir bendrą uosto krovą grąžintų į 2021 m. lygį.

Tiesa, šioje optimistinėje grandinėje yra siauras kaklelis – „Lietuvos geležinkeliai“, kurie dėl ribotos infrastruktūros per metus galėtų pervežti tik 3 mln. tonų grūdų per metus, dar birželį pranešė BNS. 

„Reikia pripažinti, kad šiuo metu Lietuvos jūrinis sektorius išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Jūrininkų įdarbinimo, darbo užmokesčio bei dienpinigių ir socialinių garantijų klausimai, menkstantis susidomėjimas su jūra susijusiomis studijomis – tai tik maža dalis problemų, su kuriomis susiduria jūrinė bendruomenė, nuolat pabrėžianti, kad valdžios institucijų dėmesys jūriniam sektoriui yra nedovanotinai menkas. Šias naujas pareiga priimu kaip iššūkį. Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, deja jūriniai klausimai šiandien paliekami užribyje. Noriu tikėti, kad surėmus visiems pečius ir susivienijus, įmanoma iš mirties taško išjudinti įsišaknijusias problemas, kurios kamuoja jūros ir laivybos sektoriaus žmones“, – sakė naujasis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Aleksandras Kaupas.

53-erių Aleksandras Kaupas daugiau kaip dvidešimt metų dirba jūrinės pramonės srityje. Pastaruosius 23 metus jo veikla glaudžiai susijusi su uosto valdymu, laivų atvykimo/išvykimo organizavimu, uosto veiklos kontrolės, akvatorijos taršos, atliekų iš laivų surinkimo organizavimu ir kontrole, incidentų ir ekstremalių situacijų valdymu, pavojingų krovinių kontrole, naujų technologijų ir aplinkosaugos sprendimų diegimu uosto priežiūroje.

Lietuvos jūrininkų sąjungai iki šiol vadovavo artimojo plaukiojimo kapitonas Petras Bekėža, pirmininku jis buvo nuo 2002 metų. Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių.

Lietuvos registre yra apie 6,5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.