Gražus daiktas, tik vieta jam netinkama.

„To „mėnulio“ nėra ko barti, tai gražus daiktas. Jį sukūrę menininkai niekuo dėti. Tačiau jis gali būti bet kur. Kritikuoti lyg ir nėra ko. Daiktas bus gražus, bet pagal savo koncepciją šviesiuoju paros metu jis nefunkcionuos. Klaipėdoje tapo įprasta naudoti lempučių ir šviesų triukus, kurie būdingi ne europiniam miestui, o kokiam nors Samarkandui. Tad bendrame kitų Lietuvos miestų kontekste Klaipėda tvarkoma nei gerai, nei blogai. Kaip kokie Pagėgiai. Europinius pinigus „įsisavina“, ir viskas“, – sakė A. Vyšniūnas.

Įprasmino  Atgimimą

Projektinius Atgimimo aikštės pasiūlymus pristatę UAB „Cloud architektai“ teigia, kad, išnagrinėję įvairią per pastaruosius du dešimtmečius publikuotą informaciją, atliktus tyrimus, studijas, recenzijas, pirmiausiai pastebėjo, jog niekas nesistengia įprasminti aikštės pavadinimo.

Projektavimo konkursą laimėję architektai pagrindiniu šios erdvės akcentu suprojektavo iki veidrodinio paviršiaus nupoliruoto plieno instaliaciją – „dangaus veidrodį“. Aplink šį akcentą bus integruota rūko instaliacija, o ant „dangaus veidrodžio“ paviršiaus numatoma suformuoti blyškų istorinio Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudą. Aikštės erdvę bus galima suskaidyti į skirtingiems poreikiams skirtas zonas – įkurdinti lauko kavines, amfiteatrą ir kt.

Vakare išmanaus apšvietimo pagalba aikštė virstų atgimimo dangumi – paviršiuje aplink „dangaus veidrodį“ esančioje erdvėje foninis apšvietimas atkartotų dangaus kūnų raštą, kuris specialia programa virš šios aikštės buvo nustatytas Lietuvai labai svarbią 1990 metų kovo 11 osios naktį. Atgimimas simbolizuoja represijų atsikratymą, laisvę svajoti, o svajojimas siejasi su žiūrėjimu į dangų.  Todėl dalelę šio dangaus architektai siūlo užfiksuoti aikštės viduryje. Anot architektų, pirmas sėkmingos aikštės principas – geras jos pasiekiamumas, tad siūloma kiek įmanoma atsisakyti laiptų, klombų, kurios trukdytų žmonių srautui patekti į šią erdvę. Kita svarbi sąlyga – turėti kuo daugiau atviros erdvės, nes tik taip galima užtikrinti norimą aikštės daugiafunkciškumą. Pasak architektų, dabar dirbtinės terasos trukdo laisvai judėti, trūksta erdvės renginiams, ribotos galimybės įrengti lauko kavines, aikštė nepritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.

Po Atgimimo aikšte bus suprojektuota ir apie 180 vietų požeminė aikštelė automobiliams statyti. Projektavimo sutarties vertė – 127 tūkst. eurų. Aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti 2018 metų antroje pusėje ir baigti per 2–3 metus.

Vakare aikštė “numirs”

Profesorius Algis Vyšniūnas.

Architektas – urbanistas profesorius Algis Vyšniūnas galutinėje Atgimimo aikštės sutvarkymo koncepcijoje pasigedo konceptualumo. Daiktas turi idėja, bet pati aikštė ne. „Tas aikštės sutvarkymo projektas nekonceptualus. Juk anksčiau kildavo klausimas: aikštė ar kvartalas? Dažnas pasiėmęs seną atviruką rodydavo, štai, čia senasis biržos pastatas, čia – kvartalo užstatymas. Šita valdžia aiškiai pripažįsta, kad šita aikštė yra ne istoriška, o moderni. Modernumas taip pat gali būti įvairus. Gali tik padėti daiktą, tačiau dėdamas daiktą įjungti ir įvairių istorinių ženklų sistemą, susijusių su buvusiu užstatymu, su istorija. Tačiau dabar priimtas sprendimą istoriškumą traktuoti tik nuo kovo 11-ąją, nes „mėnulyje“ bus pavaizduotas toks žvaigždžių išsidėstymas, koks danguje buvo 1990 m. kovo 11-ąją. Tai yra labai ribotas požiūris. Nes istorinės kultūrinės tradicijos niekam nebereikia. Nes savivaldybės valdininkų mentalitetas siekia tik paskutinius 30 metų. Sprendimas nėra nei geras, nei blogas. Jis tik rodo požiūrį, kad aikštė yra moderni ir neistoriška. O joje pastatytas daiktas – labai gražus (kai kas teigia, kad autorius – Žilvinas Kempinas)“, – komentavo architektas.

Jis nepritarė ir senųjų pastatų bei gatvių tinklo atstatymo projekto šalininkams. „Jei kalbama apie atstatymą, reikia žiūrėti, ką atstatai. Ten juk nebeliko nieko autentiško, nei erdvių, nei funkcijų, nei gatvių tinklo, nei kvartalinės sistemos. Pastačius du dangoraižius (K ir D raides) apie atstatymą neverta ir kalbėti. Jau peržengta riba ir grįžti atgal nebeįmanoma. Todėl reikėtų kalbėti apie naujos erdvės kompoziciją. Aikštė, kaip erdvės tipas, Klaipėdoje kol kas suprantama tik kaip dangų planas. O juk pirmiausia reikėtų planuoti aikštės kompoziciją, perimetrą. Tokia, kokia ji planuojama dabar, ji neveiks. Vakare joje nebus žmonių, nes nėra kur užeiti. Net viešbutis yra nusisukęs į kitą pusę. O nusisukęs todėl, kad seniau aikštėje stovėjo Leninas, todėl turėjo būti pagarbi distancija.

Norint pradėti kalbėti apie aikštę, pirmiausia reikėtų rekonstruoti viešbutį, kad jis būtų atsisukęs ne į gatvę, o į aikštę. Ten kavinės, užsieniečiai, prasideda gyvenimas. Dabar viso to nėra. Šalia stovi rotušė. Tai sistema, kuri turi savo darbo laiką, jam pasibaigus užsirakina ir viskas. Juk ta pati rotušė ir merija galėtų daryti kokius nors viešinimus, kultūrinius dalykus, atliekant savivaldybės funkcijas galima suaktyvinti ir miestiečių gyvenimą. Skandalinga situacija su tuo tarpu, kur buvo gaisrinė. Dabar ten lošimų namai“, – apie Atgimimo aikštės „kaimynus“ kalbėjo A. Vyšniūnas.

“Komunalininkų” valdžios projektas

Jis apgailestavo, kad patvirtiname plane apie aikštę, kaip erdvę, nekalbama. Kalbama tik apie paprasčiausią dangų planą, komunalinę problemą. „Juk tame projekte kalbama ne apie erdvės formavimą, o tik sutvarkymą. Tai jau ne architektūrinis, o komunalinis uždavinys. Žinoma, kamuoja pralaimėjimo ir netekties jausmas, bet nei mitinguoti ar prieštarauti tokiam sprendimui nėra ko. Iš to, kas buvo pasiūlyta, pasirinktas ne pats blogiausias variantas, tačiau aikštės pagrindiniai formatai lieka šone. Dabartinis variantas yra kompromisas, kuris parodys, kad dabartinė karta nepajėgi „susiūti“ istorijos, modernumo, erdvinio formavimo ir urbanistinės struktūros. Tai valdžia, kuri nepajėgi suformuluoti socialinio užsakymo. To ji nepadarys, nes turi tik viešojo administravimo kompetenciją. Jokių rimtų mokslinių tyrimų, analizių, konkursų (viešų), jokių diskusijų nesugeba organizuoti. Kažkokie konkursai buvo, bet jie „nuskendo“ kabinetuose.

Man trūksta istorinio sluoksnio. O jį atkurti galima įvairiai – nuo autentiško atstatymo iki citatų, ženklų, kitų detalių“, – reziumavo profesorius A. Vyšniūnas.

Sausio 26 d., oficialiai pasirašyta naujojo daugiafunkcio sveikatingumo centro koncesijos sutartis. Modernų uostamiesčio baseiną valdys koncesijos konkurso nugalėtojo UAB „Vakarų infrastruktūra“ įsteigta bendrovė „Klaipėdos baseinas“. „Koncesijos sutarties pasirašymas – dar vienas labai reikšmingas žingsnis baseino atidarymo link. Net neabejoju, kad naujasis daugiafunkcinis sveikatingumo centras bus vienas patraukliausių ir jaukiausių sporto ir sveikatingumo objektų Klaipėdoje. Linkiu koncesininkui sėkmės ne tik įgyvendinant savuosius lūkesčius – labai svarbu, kad jie kiek įmanoma labiau sutaptų su miestiečių lūkesčiais – tiek paslaugos kokybės, tiek kainos aspektu“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Objektas koncesininkui perduodamas 15 metų. Sutarčiai pasibaigus bus skelbiamas naujas konkursas. Dalį baseino paslaugų perka Klaipėdos savivaldybė. „Įsigyjame 13 000 valandų per metus. Jos bus skirtos senjorams ir neįgaliesiems, vaikų mokymo plaukti programos vykdymui, sportininkams, – pasakoja Saulius Budinas. – Baseino nuomos kaina savivaldybei buvo vienas iš esminių konkurso vertinimo kriterijų. Takelio valandos nuoma atsieis 14 eurų. Kaune tokia paslauga kainuoja 26eurus.“ Taip pat numatyta, kad per metus savivaldybė baseine galės suorganizuoti 10 renginių nemokamai.

„Bus didelė garbė dirbti naujausiame ir moderniausiame sveikatingumo  centre, kur didelis dėmesys bus skiriamas miestiečių sveikatinimui. Pažadame platų skirtingas paslaugas siūlantį krepšelį, išskirtinį dėmesį šeimoms, vaikams ir senjorams, sportininkams, neįprastoms paslaugoms, pavyzdžiui, nardymui. Kainodara šiuo metu yra rengiama, galime patvirtinti, kad bus atsižvelgta į bendruomenės interesus. Tai buvo akcentuota iš savivaldybės pusės konkurso metu ir mes tai išgirdome. Kainos priklausys nuo pasirinktos paslaugos, kurių miestiečiams bus pasiūlyta tikrai platus spektras“, – teigė konsorciumo vardu kalbėjęs UAB „Vakarų infrastruktūra“ direktorius Vitalijus Kuodis.

Naujasis baseinas yra vienas svarbiausių uostamiesčio socialinės infrastruktūros objektų. Trijų aukštų, 7400 kv. metrų ploto daugiafunkcis centras yra suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA procedūroms skirtą zoną. Centre įrengtas 10 plaukimo takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas. Jame pirmą kartą Lietuvoje panaudotos pakeliamų dugnų technologijos, kurios baseiną leidžia padalyti į kelias dalis. Kadangi specialus kilnojamas baseino dugnas leis reguliuoti baseino gylį, jį bus galima pritaikyti įvairiausioms rungtims ir vandens užsiėmimams. Daugiafunkciame centre taip pat yra įrengta vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta, kurios gylis siekia 9 m, o plotis – 8 m. Ji bus pritaikyta ir profesionalių narų rengimui. Vienu metu šachtoje galės treniruotis iki 15 narų.

Bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė – 16,2 mln. eurų. Daugiau nei 11,1 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 4,1 mln. eurų.

Pastaba

Prieš trejus metus buvo skelbta, kad baseino statybos kainuos mažiau. Per trejus metus išaugo Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis. Tuomet planuota, kad bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė – 15,823 mln. eurų. Daugiau nei 11,1 mln. eurų projekto įgyvendinimui bus skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis – 3,72 mln. eurų.

Vanduo drumzlinas…

Germanas Čepas.

Klaipėdietis Germanas Čepas tvirtina, kad baseinai yra visi geri. Toks galėjo būti ir Klaipėdos baseinas. Tačiau buvęs sporto meistras turi pastabų tiek pačiam objektui, tiek būsimiems jo valdytojams.

„Prasidėjus statyboms visi miestiečiai manė, kad baseinas bus pritaikytas ne tik sportininkų reikmėms, bet ir sveikatinimui, šeimų poilsiui, laisvalaikiui praleisti. Tačiau pastarajai veiklai šis baseinas bus nepritaikytas, nes jis skirtas tik sportui.

Trijuose ketvirtadaliuose baseino gylis bus 2,5 metro. O dugną bus galima pakelti ketvirtadalyje baseino. Iš pradžių maniau, kad dugnas bus pakeliamas visame baseine, kad būtų galima jį pritaikyti įvairių poreikių žmonės – vaikams, neįgaliesiems, gerai ir ne taip gerai mokantiems plaukti.

Esu neblogas plaukikas, tačiau norėdamas pailsėti turiu atsistoti. Visi sportininkai ilsisi stovėdami, o ne plaukiodami. Jei baseino gylis 2,5 metro, tai dugno tikrai nepasieksiu. O ką daryti tiems, kurie ne taip gerai moka plaukti? Jiems pailsėti neliks galimybės, jei išsinuomos takelį, tai turės plaukti ir plaukti. Nes pakelti bus galima tik dugną tik ties penkiais takeliais, o kituose – ne.

Atrodo, kad pastatytas didžiulis statinys, tačiau jame nebus jokios SPA erdvės. Tiesa, įrengta mažytė burbulinė vonia, kurioje telpa vos du sportininkai. Patys rangovai neįsivaizduoja, kam ji skirta. Sportininkams pasišildyti? Negi jie čia eis šildytis poromis?

Taip pat uždaroje patalpoje įrengta kažkokia SPA vonia. Kokia jos paskirtis? Neįsivaizduoju. Rangovai sakė, kad sąlygose buvo įtrauktas toks reikalavimas, tai ir sumontavome. Taip pat yra dvi pirtelės, tačiau labai mažytės, gal sportininkams pasišildyti, bet poilsiui su šeima nepritaikytos.

Baseino laukiamasis, vestibiulis su registratūra taip pat labai ankštas. Išplanavimas, mano supratimu, tragiškas. Esu matęs daug baseinų. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jau niekas tokių baseinų nebeįrenginėjo, o mes sugebėjome. Turi būti atskiri baseinai apšilimui. Turi būti erdvė šalia baseino, kur pailsėtų sportininkai. Viso to nėra. Tad pagal šį projektą, sportininkai ateina, lipa į baseiną, praplaukia ir išlipę eina lauk.

Konkursas tik vienam?

Taip pat keisti dalykai vyko su koncesijos sutartimi. Sutartyje buvo nurodyta, kad turi konkurse būti ne mažiau dviejų dalyvių. Tas punktas kažkur dingo. Dalyvavo tik vienas rangovas ir jis laimėjo.

Buvo numatyta, kad koncesininkas privalės apdrausti objektą 28 mln. eurų sumai, o savo civilinę atsakomybę – 7,5 mln. eurų sumai. Įdomiausia, kad niekas Lietuvoje negali apdrausti tokiai sumai. Kas sutiktų drausti pastatą, brangiau, negu kainavo jo statybos? Nepaisant to, savivaldybės taryba tą sutartį patvirtino, tačiau administracijos direktorius Saulius Budinas tuos punktus išbraukė.

Visą SPA centrą ir jame esančias vonias, kurios kainuoja per 30 tūkst. eurų, turėjo įrengti koncesininkas. Paskui stebuklingai šis reikalavimas atsirado rangovui. Taip pat plaukimo takelius žyminčius plūdurus, kurie kainuoja apie 20 tūkst. eurų, taip pat turėjo nupirkti koncesininkas. Tačiau juos jau nupirko rangovas. Tad koncesininkui nieko nebereikia įrenginėti. Jis galės nė vieno euro nebeinvestuoti įrangai įsigyti.

Mano žiniomis, Viešųjų pirkimų tarnyba imsis tirti šią sutartį.

Savivaldybė nuslėpė Centrinės projektų valdymo agentūros raštą, kad konkursas koncesininkui parinkti vyko per trumpai. Konkursas esą didelės apimties, o laiko jame dalyvauti ir pasiruošti buvo skirta per mažai, apie mėnesį. Bet kuris potencialus dalyvis pasiruošti konkursui turėjo per mažai laiko. Vien įsigilinti į aprašą, išstudijuoti sąlygas, apklausti įrangos tiekėjus ir dokumentams paruošti dviejų trijų savaičių turėjo nepakakti. Kas kita, jei laimėtojas buvo aiškus iš anksto ir sutartis skirta konkrečiai vienai įmonei. Tuomet neverta stebėtis“, – tokius pastebėjimus išsakė G. Čepas.

Įpareigojimas investuoti išlieka

Į kai kuriuos G. Čepo iškeltus klausimus atsako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovydaitis (kalba netaisyta):

„Iki objektas neperduotas statytojui/užsakovui (savivaldybei), jame šeimininkauja tik rangovas. Kol kas mūsų prašymu rangovas leido koncesininko žmonėms atlikti kai kuriuos minimalius pasirengimo veiksmus koncesininkui, kad nebūtų stabdomas baseino pasirengimo atidarymui procesas.

Vienas koncesijos konkurso punktų reikalavo, kad koncesininkas investuotų į objektą ne mažesnę sumą, nei nurodo konkurso sąlygos, kad būtų užtikrintas pilnavertis baseino funkcionavimas. Ta suma – 250 000 Eur. be PVM ir yra užfiksuota koncesijos sutartyje ir niekaip nesikeitė. Koncesininkas privalės šias investicijas atlikti. Įrangos sąrašas yra jau išvestinis dydis.

Kai kurie daiktai, kurie pradžioje buvo planuojami kaip koncesininko, dėl jų įrengimo specifikos buvo įrengti statybos darbų metu. Pvz. hidrokanalas. Kadangi statybos darbai ėjo į pabaigą o koncesininko dar nebuvo, reikėjo priimti sprendimą, ar apskritai įrenginėti hidrokanalą ar ne. Kadangi paaiškėjo, jog hidrokanalui įrengti reikalinga pakeisti techninio projekto sprendinius, suprojektuojant hidrokanalo patalpoje reikalingus inžinerinius tinklus palaukti su kai kuriais apdailos darbais, nes po jų atlikimo hidrokanalo nebūtų buvę įmanoma įnešti į objektą, ir t. t. Tai reiškė, kad jeigu jau atsiradus koncesininkui šis būtų norėjęs įrengti hidrokanalą, jam būtų reikėję užsakyti atskirą projektą, keisti elektros, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų dalis, tada ardyti jau atliktus darbus – griauti sienas, ardyti dalį vėdinimo sistemos ir t. t.

Takelių skiriamosios juostos visada buvo techniniame projekte, todėl jos ir buvo įrengtos. Koncesininkas, jeigu manys esant reikalinga,  gali įsigyti skiriamąsias juostas su mažesnio diametro plūdurais kasdieniam naudojimui. Tačiau dar kartą primenu, kad esminė sąlyga koncesininkui investuoti ne mažesnę sumą nei nurodyta, tam, kad būtų užtikrinta tinkama objekto veikla. Todėl natūralu, kad jeigu juostos ar kažkuri kita įranga yra, tai jos tikriausiai papildomai nepirks, tačiau turės supirkti kitą nurodytą įrangą, kurios nėra, investuodamas ne mažiau nei numatyta suma.

Techniniame projekte buvo numatytas SPA zonos įrengimas su 3 saunomis, garo pirtimi, ledo kambariu ir kt., tas ir yra padaryta. Tačiau SPA zonoje yra pakankamai erdvės įrengti kažką papildomo, ką pats koncesininkas matys esant reikalinga.

Koncesijos sutartyje niekur nedingo reikalavimas, kad Koncesininkas turi visiškai įrengti SPA sveikatinimo patalpas, kavinės ir treniruoklių zonos, kirpyklos (ar kitos paskirties grožio ir/ar sveikatinimo (kineziterapijos, masažo ar pan.)) patalpas bei jose pats ar kartu su trečiosiomis šalimis/subtiekėjais tinkamai vykdyti numatytas veiklas.

Iš rangovo nupirkome ir įrengėme tik pagrindą tokiai įeigos kontrolei įrengti (grubiai tariant „hardware“), čia koncesininkas turės investuoti neišvengiamai į praėjimo kontrolerius, maitinimo blokus, centralę, kompiuterį, monitorius, programinę įrangą, įeigos korteles, valdiklius, akumuliatorius ir t. t. ar mes to prašysime ar ne. Kitu atveju jis tiesiog negalės vykdyti veiklos“.

Klaipėdos savivaldybė toliau demonstruoja klaidingą įsitikinimą, kad vaikams svarbiausia ne šeima, o nekilnojamasis turtas. Todėl merija vėl nori už visų klaipėdiečių pinigus pirkti dar du butus, kur įkurdins vaikų globos namų „Rytas“ auklėtinius. Kol kas tokioms reikmėms mieste yra pritaikytas tik vienas butas. Nuo kovo jame gyvena aštuoni vaikai, rašo “Vakarų ekspresas”.

Kol kitų šalies savivaldybių vadovai vaikams ieško asmenų, galinčių globoti ar įvaikinti vaikus, uostamiesčio valdininkai skelbia, kad ieško Klaipėdoje dviejų ne mažesnių nei 112 kv. metrų ploto butų, kuriuose norėtų įsteigti bendruomenės vaikų globos namus.

„Tokį skelbimą dedame jau ne pirmą kartą. Tiesiog iki šiol nepavyksta rasti tinkamų butų. Nors ir buvo pasiūlymų, bet ne visus butus galima pritaikyti. Yra tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, turi būti reikiamas kiekis sanitarinių mazgų arba bent jau galimybė juos įrengti“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Ji neslėpė, kad anksčiau buvo ir tokių butų siūlytojų, kurie užsiprašė labai didelių sumų.

„Labai tikimės, kad sulauksime gerų pasiūlymų. Šiemet norime įsigyti ir vaikų namų auklėtinių reikmėms pritaikyti du butus, kitais metais esame numatę pirkti dar vieną„, – planais dalijosi A. Daujotienė.

Pirmasis tokioms reikmėms Savivaldybės nupirktas butas yra 120 kv. metrų. Buvo skelbta, kad jis kainavo 135 tūkst. eurų.

Tačiau laikraštyje “Bundanti Klaipėda” teigiama, kad investicija į nekilnojamąjį turtą yra pertvarkos sabotažas. „Lietuvoje institucinės globos pertvarka, deja, pradėta ne nuo to galo. Sudaromas sąrašas įstaigų, kuriose vyksta pertvarka, tada perkami butai ir į juos grupėmis perkeliami vaikai, su kuriais toliau pamainomis dirba personalas. Toks supratimas, kas yra šeimos aplinka, deja klaidingas. Matomas tik materialinis aspektas, o psichologinis, emocinis – ignoruojamas. Be abejo, gyventi bute, pareiti į tokį pat būstą kaip šeimose gyvenantys klasės draugai – vaikams labai svarbu, tačiau to neužtenka. Praleidžiama šeimos esmė – tai ne vieta, ne butas, kad ir koks jis erdvus būtų, šeima yra santykiai“, – įsitikinusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.

„Į pirmąjį butą gyventi iškėlėme pačius geriausius vaikus, tad viskas klostosi sklandžiai. Atrodo, ir su kaimynais gerai sutaria, kvietėsi arbatos“, – pasakojo E. Navickienė.

Bute vaikų namų globotiniai gyvena kartu su dviem socialiniais darbuotojais, jiems talkina keturi socialinių darbuotojų padėjėjai, kurie dirba pasikeisdami.

Siekiama, kad be tėvų likusių vaikų gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į tikros šeimos kasdienybę. Jie dalyvauja ir gaminant valgį, ir tvarkant namus, ir einant apsipirkti. Vaikai tarsi gyvena tikruose namuose – kartu pusryčiauja, keliauja į mokyklas, būrelius, o vakare visi grįžta namo.

Globos namuose vaikai taip pat gyvena šeimynomis, tačiau manoma, kad gyvenimas daugiabutyje yra labiau artimesnis tikros šeimos modeliui.

Institucinių globos namų siekiama atsisakyti visoje Lietuvoje.

Seimo narė D. Šakalienė laikraščiui “Bundanti Klaipėda” investicijas į nekilnojamąjį turtą pavadino paprastai – pertvarkos sabotažu. „Vietoje to, kad investuotų į alternatyvių globos paslaugų teikimą, steigtų budinčių globėjų institucijas kai kurios savivaldybės tiesiog perka nekilnojamąjį turtą. Dėl tokio iškreipto požiūrio ne kartą esame gavę pylos nuo Europos Komisijos. Juk Vaiko gerovės pagrindų įstatyme aiškiai parašyta, kad prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui šeimoje“, – tiesiai šviesiai rėžia Seimo narė.

Net ir savo atsakyme į naujo, ir nepriklausomu save vadinančio, tačiau Žaliųjų ir valstiečių sąjungos tribūna esančio laikraščio „Bundanti Klaipėda“ klausimą, kada nebereikės laukti spūstyse,  dabartinis Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas nieko konkretaus nežadėjo.

Nenuostabu. Juk „sankryžų klausimu“ visiškai nieko konkretaus neparašyta ir Liberalų sąjūdžio, kuriam atstovauja V. Grubliauskas, rinkimų į savivaldybių tarybas programoje.

„Mes nežadame utopijų bei nerealių lūkesčių išsipildymo, mes siūlome konkrečius būdus ir realius sprendimus“, – taip rašoma partijos programoje.

Tačiau koks konkretus būdas pasirinktas išspręsti svarbiausios įvažiavimo į Klaipėdą gatvės  skaudulį, neužsimenama.

Neužsimenama apie jį ir dabartinės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos daugumos, kuri save skambiai pavadino „Pirmyn, Klaipėda!“ veiksmų programoje. Užtat žadama toliau plėsti niekam nereikalingą vadinamąjį „Park ant Ride“ kompleksą šiauinėje miesto dalyje: „Prie Klaipėdos ligoninių miestelyje bei kitose miesto vietose įkursime visuomeninio transporto keleivių aptarnavimo centrus“, – rašoma veiksmų programoje.

Ginčijosi dešimtmečius

Sankryža nerekonstruota nuo pat jos pastatymo momento todėl, kad miestas vis tikėjosi, kad finansinę statybų naštą su savivaldybe pasidalins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija ir Susisiekimo ministerija.

Dabartiniai ir buvę uostamiesčio vadovai ištisus metus šaukė, esą Baltijos prospektas yra ne šiaip gatvė, o svarbiausios šalies automagistralės Vilnius- Klaipėda tęsinys. Pastaroji – IX-ojo Kretos tranzito koridoriaus B atšaka, todėl lėšų jai rekonstruoti privalo skirti Vyriausybė.

Tačiau Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija purtės ir pirštu vis baksnojo į Klaipėdos miesto savivaldybę, esą toji turėtų būti suinteresuota šios gatvės sankryžų rekonstrukcija, nes tai yra vidinė miesto gatvė.

Darbas atliktas tuščiai

Po kelerių metų stumdymosi buvo sutarta, kad KVJU direkcija savo lėšomis parengs techninį sankryžos rekonstrukcijos projektą.

Dar 2008 m. buvo pradėti rengti sankryžų techniniai projektai.

KVJU direkcijos l. e. infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė informavo, kad 2008 m. buvo pasirašyta sutartis su UAB „Tiltų ekspertų centras“ dėl projektinių pasiūlymų ir techninių projektų parengimo. Užbaigta rengti techninius projektus buvo 2010 pabaigoje, jiems tų pačių metų gruodžio mėnesį gautos teigiamos ekspertizės išvados.

„Projektas baigtas rengti 2011-01-21, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinus teritorijos prie Baltijos pr. ir Šilutės pl. bei Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžų detalųjį planą. Iš viso Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos rekonstravimo projektavimo darbai (techninis projektas ir projektiniai pasiūlymai) kartu su visomis pridėtinėmis išlaidomis kainavo 408 619,54 Eur be PVM“, – informavo Vidmantas Paukštė.

Tuomet planuota, kad visos tys Baltijos prospekto sankryžos bus rekonstruotos 2013-2014 m.

Tačiau jau 2017-ieji, o vežimas tebestovi…

„Dubajaus“ projektas

Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius prisiminė, kad tuomet buvo nuspręsta Šilutės plente įrengti tunelį. Toks projektas ir buvo parengtas. Darbus užbaigus ir ėmus ruošti techninę dokumentaciją „atsibudo“ AB „Klaipėdos vanduo“, kuri pareikalavo iškelti visas požemines vandentiekio ir nuotekų komunikacijas. Tie darbai projektą būtų pabranginę keliasdešimčia milijonų litų.

Imtas svarstyti kitas variantas – viadukas, kurio viršutinė dalis eitų lygiagrečiai Šilutės plentui, o Baltijos prospektas liktų apačioje. Tuomet sukilo architektai. Esą viadukas užstos abipus gatvės stovinčių daugiabučių langus ir taip „užterš“ urbanistinį miesto vaizdą.

Stop.

Pernai į Klaipėdą atvykus tuomečiam susisiekimo viceministrui Algiui Žvaliauskui buvo susipažinta su visais priešprojektiniais pasiūlymais ir prieita išvados, kad vis dėlto estakadą reikia daryti Baltijos prospekte, t. y. vakarų-rytų kryptimi, kad transporto srautas, atėjęs iš Vilniaus pusės, galėtų važiuoti į uostą be jokių kliūčių. Sykiu susitarta nebekalbėti apie tunelio statybą Baltijos šiaurės-pietų kryptimi.

Baigiant rengti straipsnį spaudai „Bundanti Klaipėda“ gavo „bendrą Uosto direkcijos ir savivaldybės nuomonę“ susijusią su šios sankryžos rekonstrukcijos perspektyvomis. Esą keičiasi transporto srautų dinamika, todėl būtina atlikti srautų modeliavimą, nustatant prioritetines transporto srautų kryptis.

Vytauto Grubliausko, Klaipėdos miesto savivaldybės mero, komentaras

“Baltijos prospektas yra ne tik miesto gatvė, įvažiavimas į miestą, bet ir vienas pagrindinių įvažiavimų į valstybinį jūrų uostą, IXB transporto tranzito koridoriaus tąsa, jungianti uosto teritoriją su šiuo transporto koridoriumi.

Ruošiantis Centrinio Klaipėdos terminalo statyboms Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu buvo parengti visų trijų Baltijos prospekto sankryžų techniniai projektai, numatantys, kad Baltijos prospekte turėtų atsirasti trys „Dubajaus lygmens“ sankryžos, kurių įrengimas, preliminariais to meto skaičiavimais, turėtų atsieiti arti 500 mln. litų arba apie 140 mln. eurų.

Akivaizdu, kad miestas įgyvendinti tokį projektą, kurio bendra vertė siekia kone visą Savivaldybės metinį biudžetą, vien savo jėgomis yra nepajėgus. Tai, kad šis projektas per brangus ir valstybei, ne kartą aiškiai pasakė praėjusios kadencijos premjeras bei susisiekimo ministras. Būtent tai ir tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien realiai yra įgyvendintas tik Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos pirmasis etapas, kuris buvo būtinas Centrinio Klaipėdos terminalo veiklos pradžiai. Beje, net ir šie darbai atlikti ne be didžiulių miesto pastangų.

Tad suprantant, kad parengti „mega dydžio“ sankryžų rekonstrukcijos projektai artimiausiu metu, o gal net ir artimiausiais dešimtmečiais tikrai nebus įgyvendinti, miestas ėmėsi savo jėgomis rengti naują, ekonomines realijas bei miesto plėtros poreikį atitinkantį Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos techninį projektą. Džiugu, kad šie savivaldybės veiksmai jau paskatino Lietuvos automobilių kelių direkcijos aktyvumą ir pradėtos rimtos kalbos dėl šio projekto įgyvendinimo suvienijus miesto, uosto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos jėgas. Problematika pristatyta ir Klaipėdoje kovo 24 d. viešėjusiam ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, kuris pabrėžė, kad pažadus, nepaisant kurios Vyriausybės jie buvo duoti, būtina ištęsėti.”

“Bundanti Klaipėda”, 2017 m. Nr. 1

Vaikai privalo augti savo biologinėje šeimoje. Tai žino kiekvienas. Tačiau kartais likimas žiauriai pajuokauja ir mažieji netenka savo tėvų. Arba pastarieji neatsakingai atlieka savo pareigas, ir jų tėvystės teisės apribojamos ar išvis atimamos. Vaikai patenka į valdiškas globos įstaigas. Tik retiems iš jų nusišypso sėkmė ir jie būna įvaikinami, ar juos priglaudžia globėjai.

„Lietuvoje institucinės globos pertvarka, deja, pradėta ne nuo to galo. Sudaromas sąrašas įstaigų, kuriose vyksta pertvarka, tada perkami butai ir į juos grupėmis perkeliami vaikai, su kuriais toliau pamainomis dirba personalas. Toks supratimas, kas yra šeimos aplinka, deja klaidingas. Matomas tik materialinis aspektas, o psichologinis, emocinis – ignoruojamas. Be abejo, gyventi bute, pareiti į tokį pat būstą kaip šeimose gyvenantys klasės draugai – vaikams labai svarbu, tačiau to neužtenka. Praleidžiama šeimos esmė – tai ne vieta, ne butas, kad ir koks jis erdvus būtų, šeima yra santykiai“, – įsitikinusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Nupirko butus

Būtent tokį, lengvesnį kelią pasirinko ir Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri mieliau perka šimtus tūkstančių kainuojančius butus vaikų globos namų auklėtiniams, nei ieško alternatyvių vaikų globos būdų.

„Institucinių globos namų siekiama atsisakyti visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Klaipėda, todėl savivaldybė ir perka butus, kuriuose gali apsigyventi vaikai iš globos namų. Šis butas – pirmasis, netrukus bus nupirkti dar du. Juos pritaikius, ten taip pat galės kraustytis vaikai iš globos namų“, – džiaugiasi Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Pirmasis 120 kvadratinių metrų ploto nupirktas butas, kuriame kovo viduryje apsigyveno aštuoni vaikų globos namų „Rytas“ vaikai, kainavo 135 tūkst. eurų. A. Daujotienė informavo, kad ruošiamasi pirkti dar du panašaus ploto butus.

Su vaikais tuose butuose ištisą parą dirbs po du socialinius darbuotojus bei keturis jų padėjėjus. Kitaip tariant, vaikams institucinės globos turinys nepakis, pasikeis tik forma.

„Kodėl vaikai buvo apgyvendinti ne globėjų šeimose? Todėl, kad tų globėjų nėra“, – atsakė A. Daujotienė.

Ji taip pat įsitikinusi, kad net ir vietoje buto pirkimo tuos pinigus skyrus išmokoms globėjams ar įtėviams, norinčiųjų globoti ar įsivaikinti daugiau neatsirastų.

Šiuo metu Klaipėdos miesto globos namuose gyvena per 100 vaikų. Jų globos paslaugos įkainuotos   nuo 737 eurų (trumpalaikės globos įstaigoje) iki 1236 eurų (neįgalieji vaikų globos namuose „Rytas“) per mėnesį.

Nebendrauja su globėjais

Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos „Vaikų gerovė“ pirmininkė Vaida Vasiliauskaitė nesutinka, kad Klaipėdoje trūksta globėjų. „Pažįstu keletą mūsų asociacijai priklausančių šeimų, kurios baigė specialius kursus, tačiau jiems ištisus metus taip ir nepasiūlė globoti vaikų. Tai jie patys nuvažiavo į kitame Lietuvos gale esančią savivaldybę, ėmė bendrauti su ten esančių globos namų vaikais ir šiuo metu tie vaikeliai gyvena pajūryje. Kita globėjų šeima, kuri taip pat nusiteikusi globoti tris vaikus, irgi ruošiasi važiuoti į kitą savivaldybę. Bėda ne tai, kad nėra norinčių globoti, o tai, kad institucijos nenusiteikusios bendrauti“, – sakė V. Vasiliauskaitė.

Ji taip pat prisiminė atvejį, kad globėjų kursus Klaipėdoje lankė pasiturinti šeima, kurioje vyras – rusakalbis, tačiau Lietuvos pilietis, o žmona – ukrainietė, neturinti mūsų šalies pilietybės, todėl formaliai jie negali nei įsivaikinti, nei globoti be tėvų likusių vaikų. „Jiems institucijos ne padeda, o tik sudaro biurokratinius trukdžius“, – pastebi V. Vasiliauskaitė

Skatina globėjus

Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybė iš savo biudžeto globėjams, be valstybės garantuojamų išmokų, papildomai skiria po 300 eurų kas mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką.

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas įsitikinęs, kad geriausia išeitis – skatinti potencialius globėjus finansiškai. Viena vertus, augti globėjų šeimose vaikams geriau, kita vertus, tai kur kas mažesnė našta biudžetui. „Yra atlikti įvairūs tarptautiniai tyrimai, monitoringai, kurie rodo, kad  po biologinės šeimos antra pagal gerumą vieta augti vaikui yra globėjų šeima. Ne institucija. Todėl kaip žmogus ir pilietis stengiuosi padaryti viską, kad tie vaikai patektų į šeimas. Tai pirma. Toks yra moralinis, pilietinis šio sprendimo aspektas. Antra – ekonominis aspektas. Savivaldybė savo globos namų neturi, mes mokame kitų savivaldybių globos namams už paslaugas po 700 eurų už kiekvieną vaiką per mėnesį. Globėjui mokame po 300 eurų. Taigi, radę vaikui šeimą, dar ir sutaupome“, – pastebėjo A. Vrubliauskas.

Jo teigimu, gavę finansinę paramą globėjai gali vaikus auginti visavertėmis priemonėmis, ne tik pamaitinti ir aprengti, bet ir lengviau pasirūpinti jų įvairiapusiu lavinimu, ugdymu, pasitaupyti būsimiems mokslams.

„Svarbiausia – kad šie vaikai, patekę į šeimą, įgyja tėvus ir namus ne tik iki 18 metų, bet visam likusiam gyvenimui. Mes girdėjome visokių komentarų – “parduosite vaikus” ir t. t., tačiau tikrai taip nėra. Skirti piniginę paramą – tai dar ne viskas, priemonių yra visas kompleksas, o pinigai yra tik viena iš to komplekso dalių; mes paraleliai dirbame su visuomeninėmis organizacijomis ieškodami tinkamų globėjų, vyksta jų atranka, parengimas, jų galimybių ir motyvacijos įvertinimas, stebėjimas ir psichologinė pagalba“, – pasakojo Alytaus rajono meras.

Jis prisiminė, kad 2015 metais, kai nebuvo skiriama finansinė parama globėjams, į šeimas pateko vos keturi vaikai, o pernai per septynis mėnesius į šeimas buvo paimta 19 vaikų.

Šeima

Tai, kad šeimoje, nors ir ne biologinėje, vaikams gyventi geriau nei globos įstaigose, pastebi ir V. Vasiliauskaitė. Esą šeimoje vaikai įpratinami prie drausmės, turi didesnes ar mažesnes pareigas, čia jam suformuojami socialiniai įgūdžiai. „Kuo skiriasi atskiras butas nuo didelio pastato? Tokie patys vaikų namai, tik mažesni. Vaikai toliau gyvena prižiūrimi socialinių darbuotojų, kurie tik dirba savo darbą. Jie nėra suinteresuoti vaiko auklėjimu. Jam terūpi „atbūti“ darbo valandas ir užtikrinti vaiko fiziologinius poreikius. Juk jie nevaikšto į tėvų susirinkimus mokyklose, neruošia pamokų su vaikais, neskaito pasakų prieš miegą“, – sako V. Vasiliauskaitė.

Ji taip pat paragino pasidomėti, kaip klostosi vaikų gyvenimas palikus valdiškus globos namus. „Jei kas nors paviešintų tą statistiką, tai supurtytų visą sistemą. Esu tikra, kad 70 proc. vaikų seka savo tėvų pėdomis. Pati kelerius metus auginu mergaitę, kurios mama bei trys jos tetos, mamos seserys, užaugo vaikų namuose. Vyriausioji pasiekusi dugną ir trinasi aplink konteinerius, vidurinioji – jau 10 metų kalėjime, o jauniausioji sesuo, mano globotinės mama, taip pat nedirba, tik baliavoja ir šlaistosi su skirtingais vyrais. Pakartosiu, jos visos užaugo vaikų namuose. Mano mergaitė, kuri net 5 metus gyveno su motina ir buvo priversta susipažinti su ne pačiais geriausiai jos įpročiais,  neseniai prisipažino, kad gyvenimas su manimi jai panašus į sapną. Mergaitei atrodo, kad ji tuoj pabus ir viskas dings“, – pasakoja V. Vasiliauskaitė.

Pertvarkos sabotažas

Seimo narė D. Šakalienė investicijas į nekilnojamąjį turtą vadina paprastai – pertvarkos sabotažu. „Vietoje to, kad investuotų į alternatyvių globos paslaugų teikimą, steigtų budinčių globėjų institucijas kai kurios savivaldybės tiesiog perka nekilnojamąjį turtą. Dėl tokio iškreipto požiūrio ne kartą esame gavę pylos nuo Europos Komisijos. Juk Vaiko gerovės pagrindų įstatyme aiškiai parašyta, kad prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui šeimoje“, – tiesiai šviesiai rėžia Seimo narė.

Klaipėdos miesto savivaldybės mero Vytauto Grubliausko komentaras:

„Iki šiol Lietuvoje nėra nustatytos bendros gairės ir priimti norminiai dokumentai, apibrėžiantys socialinio globėjo statusą, todėl savivaldybės šį klausimą sprendžia skirtingai.

Pagrindinis Klaipėdos miesto savivaldybės prioritetas – kad vaikai augtų biologinėse šeimose, todėl plečiamos paslaugos rizikos ir „signalinėms“ šeimoms, kurios dar neįtrauktos į apskaitą, teikiamos psichosocialinės paslaugos globėjams.

Šiuo metu Klaipėdoje daugiau kaip pusė be tėvų likusių vaikų globojama šeimose, globėjų ieškome nuolat ir siekiame, kad jų skaičius augtų. Beje, šiuo metu didžioji dalis Klaipėdos globos namuose gyvenančių auklėtinių turi sveikatos sutrikimų, negalių, tad rasti jiems globėjus yra labai sudėtinga.  

Tikimės, kad situaciją padės išjudinti naujai kuriama globos tvarka. Jau yra parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas, reglamentuojantis socialinių globėjų veiklą mūsų mieste, pasiūlyti ir išmokų dydžiai socialiniams globėjams – nuo 285 iki 475 eurų už vieną globojamą vaiką per mėnesį, numatytos išmokos ir gyvenimo sąlygoms sukurti bei laukimo laikotarpiu.

Bendruomeninių globos namų steigimas – dar vienas būdas be tėvų globos likusiems vaikams suteikti tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtų kuo panašesnės į tikros šeimos kasdienybę: vaikai kartu su juos globojančiais specialistais užsiima namų ruoša, valgio gaminimu, eina apsipirkti ir dalyvauja kitoje kiekvienai šeimai įprastoje kasdienėje veikloje.

Priežiūra užtikrinama visą parą. Bendras darbuotojų skaičius išliko toks pats, nes nupirktame bute dirba tie patys specialistai, kurie dirbo „Ryto“ globos namuose. Šiemet bus nupirkti dar du butai bendruomeniniams globos namams steigti.

Tokį vaikų perkėlimą iš didelių globos įstaigų į namelius ar butus, reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintos Vaikų globos organizavimo normos.“

“Bundanti Klaipėda” Nr. 1