Šiukšlių mafijos ištakas uostamiestyje 2014 m., remdamasis oficialiais dokumentais, aprašė klaipėdietis Jonas Dirginčius. “Viliuosi, kad pilietiškas miestietis gyvas ir sveikas. Sugrįždama  prie dešimtmetį švenčiančio KRATC gimimo ir klestėjimo istorijos pateiksiu Jums, skaitytojai, naujus skaičius, vertingas dovanas ir laiminguosius, kurie net loterijose nedalyvaudami tampa miesto turtuoliais”, – informaciniame biuletenyje “Turime teisę žinoti” rašė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė. Per ketverius metus niekas nepasikeitė.

Oficiali  pradžia – 2003 metais

2003 m. kovo 5 dieną nežinomi asmenys (buvę bei dabar valdžioje esantys teigia nieko neprisimenantys) sukūrė steigimo aktą, įstatus, o po trijų savaičių, 2003 metų kovo 25 dieną, valstybės įmonėje Registrų centre įregistravo UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“. Dar po kelių savaičių, 2003 m. balandžio 4 d., bendrovė užregistruota net ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Tačiau tik po trijų mėnesių Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba, kurioje tuo metu valdančiąją daugumą sudarė liberalios krypties partijos, nutarė įsteigti KRATC. Įdomu, kam buvo nutarta steigti įmonę, kuri jau buvo įsteigta? Dėl vieno naujo žodžio „regioninis“? Kas ją įkūrė ir užregistravo šiandien neprisimena (ar nenori prisiminti?) nei dabartinis UAB KRATC direktorius Šarūnas Reikalas, nei idėjinis šios bendrovės krikštatėvis Vidmantas Plečkaitis, nei tuometinis savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius.

„Greituoju būdu“

2003 m. kovo mėn. 27 d. Liberalų ir centro sąjungos nario V. Plečkaičio teikimu miesto Taryba pritarė savivaldybės valdomos įmonės UAB „Krašto atliekų tvarkymas“ reorganizavimui.

2003 m. balandžio 29 d. savivaldybė nutarė savo valdomą  įmonę  UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas” reorganizuoti  išdalijimo būdu ją skaidant į UAB Klaipėdos pavojingų atliekų aikštelė (vėliau pakeitusi pavadinimą į UAB „Klaipėdos toksika”) ir KRATC. Kam to reikėjo – visiškai neaišku, nes atskirtoji kompanija ir toliau sėkmingai vysto savo veiklą, dirba tame pačiame Dumpių  kaime.

2003 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba priima sprendimą, kuriuo pritarta KRATC steigimo sutarčiai.

Sprendimo projektą Tarybai pristatė Milda Petrauskaitė, dabartinio KRATC valdybos narė.

Unikalu ir neįtikėtina, bet septynių savivaldybių atstovai pasirašė steigimo sutartį, kurioje parašyta, kad be savivaldybių bendrovėje yra dar 24 akcininkai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Tačiau nenurodyta, kas jie tokie. Steigimo sutartyje nėra nei vardų, nei pavardžių, nei įmonių pavadinimų. Nors akcinių bendrovių įstatymas reikalauja steigiant įmonę nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, o įmonėms – pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą.

Kažkokie asmenys bei įmonės, kurių nei pavadinimai, nei pavardės viešai neskelbiamos, atsidūrę reikiamoje vietoje, reikiamu laiku,  jau 10 metų lobsta visų klaipėdiečių sąskaita. Juk už kelis šimtus ar kelis tūkstančius litų tapę KRATC akcininkais, jie  šiuo metu  gali tikėtis dešimteriopos grąžos!

Kapitalo augimas

Nuo 2003 metų, kuomet akcinis KRATC kapitalas tebuvo 2,8 mln. litų, privačių akcininkų dalis sudarė 7,5 proc., iki 2008 metų pabaigos, kai KRATC balansinė vertė pasiekė 43,4 mln. Lt, privačių akcininkų turto vertė, sudaranti 5,5 proc. akcijų, išaugo nuo 210 tūkst. Lt, iki 2,4 mln. Lt.

2012 m. KRATC kapitalas siekė jau 74,8 mln. litų. Todėl pernai privačių akcininkų dalis jau buvo verta 4,1 mln. litų. Nieko sau biznis, nieko nedarant!

Kas gali paneigti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, turtiniais įnašais didindama akcinį kapitalą,  nesistengia išpūsti KRATC akcijų vertės? Ar kas nors gali tvirtinti priešingai, kad paskelbus privalomąjį pasiūlymą supirkti smulkiųjų akcininkų dalį, tiems nežinomiems smulkiesiems gali būti atsidėkota už kažkokias paslaugas?

Dovanos…

2004 m. balandžio 22 d., merui liberalcentristui Rimantui Taraškevičiui vadovaujant, Klaipėdos miesto taryba pritaria sprendimui skirti savivaldybės įmonės „Klaipėdos turizmo informacijos centras“ patalpas UAB KRATC. Paprasčiau kalbant, padovanoja. Šiuo metu šis istorinis pastatas yra UAB „Anabazis“, apie kurios įsteigimą tuojau papasakosime, būstinė, o KRATC jaukiai glaudžiasi taip pat miesto savivaldybės dovanotame pastate Liepų gatvėje.

2004 m. rugsėjo 30 d., vicemeras liberalcentristas Vidmantas Plečkaitis, tuo metu laikinai ėjęs  mero pareigas, pateikė Tarybai sprendimo projektą, kad KRATC akcininkų susirinkime pats V. Plečkaitis būtų išrinktas KRATC stebėtojų tarybos nariu. Po metų, 2005 m. kovo 9 d., KRATC įsteigė dukterinę įmonę UAB „Anabazis“, kurios visos 100 proc. akcijų priklauso KRATC. „Anabazio“  veikla – antrinių žaliavų tvarkymas, prekyba bei paslaugos. Vėliau buvo pakeistas „Anabazio“ statusas iš UAB į viešąją įstaigą.

Įdomu tai, kad „Anabazio“ finansinės ataskaitos nepateikiamos nei miesto Tarybai, nei savivaldybės administracijai. „Anabazio“ veikla pasirodė tokia pelninga, kad beveik iš karto pradėjo mokėti savo akcininkei KRATC dividendus. Nuo 2011 m. liepos 26 d. „Anabazio“ direktoriumi dirba tas pats V. Plečkaitis. Tiesa, po metų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rekomendavo V. Plečkaičiui atsisakyti arba KRATC stebėtojų tarybos nario, arba šios bendrovės dukterinės įstaigos VšĮ „Anabazis“ direktoriaus pareigų dėl šių pareigų nesuderinamumo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų atžvilgiu. V. Plečkaitis atsisakė direktoriaus pareigų, tačiau liko KRATC stebėtojų taryboje.

“Turime teisę žinoti” 2015 m. Nr. 5