Neturintiems laiko skaityti knygų paaiškinsiu, kad Saule buvo vadinamas toks Liudvikas XIV, dabartiniu supratimu Prancūzijos prezidentas, kuris teigė, jog „valstybė esu aš“.

Burmistras save viešpačiui Dariui Saulei prilygino viename iš posėdžių, kuriame buvo svarstomas nepatenkintų triukšmu Neringos gyventojų raštas. Nidos karalius Darius Saulė kirste nukirto, kad kurorte triukšmas buvo ir bus, o mažuma negali diktuoti daugumai.

Tuo pačiu burmistras pats sau paprieštaravo, esą leidimus renginiams Nidoje išduoda ne kažkokia mistinė kolektyvinė dauguma, o jis pats asmeniškai. „Aš tiesiai šviesiai pasakiau: kol aš meras esu, bus pasilinksminimo vietų ir bus patriukšmavimų. Aš matau mūsų kurorto ateitį, kad atvažiuoja jaunimas, galbūt ir pasiautėja, bet paskui sugrįžta su savo vaikais. Mažuma negali vadovauti daugumai ir šokdinti visus pagal savo norus“, – kalbėjo Darius Saulė, save pavadindamas dauguma.

Galbūt burmistras pamiršo, kad žemyninėje Lietuvoje veikia ne tik vietinių karaliukų potvarkiai, bet ir Viešosios tvarkos taisyklės bei Triukšmo valdymo įstatymas?

Bet, matyt, Nidoje jau veikia tik karaliaus Dariaus Saulės dekretai.

Jam pačiam, gyvenančiam atokioje Nidos dalyje, sunku suprasti prie pat triukšmo šaltinio gyvenančiuosius bei čia poilsiaujančiuosius. Todėl jis lengvabūdiškai ragina nepatenkintuosius įsidėti papildomus langus, užsikišti ausis, arba išvis nešdintis į žemyną.

O juk kai kurie „nepatenkintieji“ iš žemyno į Nidą, o ne į Palangą, atsikraustė būtent dėl ramybės ir tylos…

Paaiškinsiu, kad nesutarimų priežastimi tapo Nidoje ant kopagūbrio, kur kažkada stovėjo „Faksas“, Taikos gatvėje veikianti kavinė. Iš jos triukšmas sklinda iki pat antros valandos nakties. Nors karalius Darius Saulė leidžia triukšmauti tik iki pirmos. Nidos municipalitetas teigia, kad triukšmu iš tos kavinės nepatenkinti tik du asmenys visoje Nidoje. O tūkstančiai – patenkinti.

Kažkuris iš tų dviejų „nepatenkintųjų“ man parašė, kad šita kavinė triukšmauja todėl, kad, cituoju: „Yra stogas savivaldybėje, kuris visom keturiom eina už verslininką Andrių Emdę, kuris valdo ne vieną barą Nidoje ir sau turtus krauna gadindamas žmonėms sveikatą, nesilaikydamas nei LR Triukšmo valdymo įstatymo, nei kitų teisės aktų. Žmonės yra labai pavargę tiek metų kovodami ir nerasdami teisybės, jų sveikata yra stipriai pablogėjusi nuo neigiamo triukšmo ir nemigos poveikio. Raštai per tris metus prirašyti į visas įmanomas institucijas. Yra rinkti gyventojų parašai, tik aišku čia Nida. Yra žmonių, kuriems tikrai trukdo, bet jie nesirašo, jie net prieš kamerą nepasakys, kad jiems trukdo, nes bijo, nenori, bijo kitų pasmerkimo ir pan., bijo valdžios, nes gal teks ką tvarkytis savivaldybėje ir pan. Čia mažo miestelio sindromas. Yra ir daug svečių, kurie atvyksta į Nidą ir skundžiasi triukšmais. Yra ir įtakingų žmonių ir visokių, sako parašą galiu padėti, nes kas vyksta, tikrai neteisinga, bet kalbėti su žurnalistais nenori.

Vasara jau baigėsi, atkentėta trečia vasara, bet tikrai nesinori, kad ketvirtą vasarą vėl tektų kentėti. Norisi dabar imtis veiksmingų priemonių, kad kitą vasarą galima būtų pagyventi.

Meras, neatsižvelgdamas į gyventojų skundus, trečią vasarą iš eilės dalina leidimus muzikuoti iki 2 val. nakties. Jis visiškai nežiūri gyventojų interesų, o žiūri tik vieno verslininko interesus. Nes verslininko senelis Antanas Vinkus pastatė jį į merus. Užtat ir nėra jokios tvarkos, meras visais įmanomais būdais dangsto verslininką.

Labai norisi, kad jūs mums padėtumėte. Ne tik, kad susuktumėte reportažą, ar parašytumėte straipsnį, bet norisi realios pagalbos įrodant, jog savivaldybės meras nieko nedaro, kad padėti gyventojams, o tik tyčiojasi iš gyventojų išduodamas leidimus triukšmauti. O gyventojams sako, jūs dėkitės ausines, langus kitus susidėkite. Bute būna toks triukšmas, jog nepadeda nei uždaryti langai, durys.

O kur bėgti? Per tiek metų žmonėms išsivystė ir baimė. Ateina vakaras ir žmonės net bijo, o gal pradės groti, dundėti,“ – guodėsi neringiškis.

Tiesa triukšmai dar nesibaigė, nes jau šį savaitgalį, rugsėjo 26 d., numatomas renginys nuo pat 14 val. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad būtais ir nebūtais nusižengimais kaltinamas Emdė neigė esąs Vinkaus anūkas. Jis pats man taip pat patvirtino. Taip pat paneigė, kad išvis esąs koks nors Vinkaus giminaitis. Tuo pačiu įrodinėjo, kad tūkstančiai patenkinti, o nepatenkinti tik keli.

Beje, tų „kelių“ nepatenkintųjų pusę palaiko ir kandidatas į burmistrus Burkšas. Jis sutiko, kad yra keli renginiai, dėl kurių keliamo triukšmo visa Nida dreba. Bet jie trunka iš anksto nustatytomis dienomis ir susijusios su viso kurorto šventėmis. Tačiau privatus verslas kitose savivaldybėse nėra linkęs tiek ilgai triukšmauti. Todėl siūlė ne špygomis badytis, o tartis. Net ir su ta pačia „mažuma“.

Štai tokia istorija iš mažo miestelio, kuriame nekilnojamasis turtas brangiausias visoje šalyje. Gal dėl to nesibaigiančio triukšmo nuo šios vasaros jis ims pigti?

Vienas iš būdų išsaugoti kelionės prisiminimą – spauda ant drobės, kai mėgstamas kadras tampa interjero dalimi ir kasdien primena aplankytą vietą. Vis dėlto drobei tinka ne kiekviena nuotrauka, o ir pati drobė nėra vienintelis pasirinkimas. Todėl pirmiausia verta atsirinkti kadrus, kuriuos iš tiesų norėsi matyti dar ilgai.

Kaip atsirinkti kelionės nuotraukas, vertas atspausdinti?

Rinkis ne būtinai techniškai tobuliausią kadrą, o tą, kuris geriausiai perteikia kelionės nuotaiką ir yra pakankamos kokybės spaudai. Kartais stipriausią prisiminimą sukelia ne atvirukinis peizažas, o netikėta akimirka turguje, vakarienė mažoje kavinėje ar vakaras paplūdimyje.

Nuotraukas verta atsirinkti netrukus po kelionės, kol dar gerai prisimeni, kurios akimirkos buvo svarbiausios. Mėgstamiausius kadrus pažymėk ir perkelk į atskirą albumą – vėliau nereikės ieškoti tarp šimtų panašių nuotraukų. Gali praversti ir paieška pagal vietą, jei telefone įjungtas nuotraukų vietovės žymėjimas.

Kokios nuotraukos geriausiai atrodo dideliame formate?

Dideliame formate dažnai gerai atrodo peizažai ir kadrai su aiškia, neperkrauta kompozicija. Prieš spausdinant verta patikrinti, ar tiesus horizontas, ar svarbios detalės nėra per tamsios ir ar šviesiausiose vietose neprarasta per daug informacijos.

Naktiniai kadrai dideliame formate gali labiau išryškinti triukšmą ar detalių trūkumą, todėl juos verta įvertinti atidžiau. Spaudai geriausia naudoti originalų nuotraukos failą, nes socialiniai tinklai ir pokalbių programėlės dažnai jį suspaudžia, o tai gali pabloginti kokybę didinant vaizdą.

Kodėl verta kelionės nuotrauką paversti drobe?

Drobė leidžia kelionės nuotrauką paversti interjero dalimi, kurią matai kasdien, o ne prisiminimu, pasimetusiu telefono galerijoje. Matinis paviršius neatspindi šviesos taip, kaip stiklas, todėl vaizdas gerai matomas iš skirtingų kampų. Jei nuotrauka tęsiama per drobės kraštus, galutinis vaizdas atrodo vientisas ir labiau primena paveikslą.

Be to, kelionės nuotrauka ant sienos dažnai turi ir emocinę vertę – ji primena ne tik aplankytą vietą, bet ir konkrečią kelionės akimirką.

Kokį formatą rinktis kelionės nuotraukai?

Plačiam peizažui – kalnams, jūrai ar miesto panoramai – dažniausiai tinka horizontalus formatas, o portretui, siauroms gatvelėms ar vertikaliai architektūrai – vertikalus. Kvadratinis formatas gerai tinka simetriškiems kadrams ar detalėms.

Drobės dydį verta derinti prie sienos ir aplink esančių baldų. Virš sofos ar lovos vienas didesnis kadras dažnai atrodo vientisiau nei keli maži, tačiau galutinis pasirinkimas priklauso nuo pačios erdvės ir norimo efekto.

Kaip į paveikslą sutalpinti visą kelionę?

Jei viena nuotrauka neperteikia visos kelionės nuotaikos, galima rinktis koliažą arba kelių drobių kompoziciją. Koliaže keli kadrai sujungiami į vieną drobę, o kelių drobių serijoje kiekvienai nuotraukai skiriama atskira vieta.

Pavyzdžiui, trys tos pačios kelionės kadrai – rytas, diena ir vakaras – gali kartu papasakoti vientisą istoriją. Kad kompozicija neatrodytų padrika, verta rinktis nuotraukas, kurios dera spalvomis, nuotaika ar apdorojimo stiliumi.

Kaip suderinti skirtingų kelionių nuotraukas?

Jei ant vienos sienos nori sujungti kelių kelionių nuotraukas, vientisumą padės išlaikyti vienodi rėmai, panašus drobių kraštų apdirbimas ar artima spalvų gama. Taip galerijos siena atrodys apgalvotai, net jei nuotraukos darytos skirtingose šalyse ir skirtingais metais.

Kokių dar idėjų yra kelionių nuotraukoms?

Be drobės, kelionių nuotraukas galima panaudoti ir kitais būdais – pasirinkimas priklauso nuo to, ar nori jas matyti kasdien, ar išsaugoti kaip prisiminimų rinkinį:

• fotoknyga – patogu sutalpinti visą kelionę ir papildyti nuotraukas trumpais užrašais apie vietas ar nutikimus;
• pasaulio žemėlapis ant sienos – galima pažymėti aplankytas vietas ir šalia pakabinti kelias mėgstamiausias kelionių nuotraukas;
• atspausdintos nuotraukos – tinka albumui, nuotraukų sienai ar darbo stalo erdvei;
• skaitmeninis nuotraukų rėmelis – geras pasirinkimas, jei nenori apsiriboti vienu kadru ir mėgsti nuotraukas reguliariai keisti;
• dovana kelionės draugui – bendra nuotrauka gali tapti asmenišku prisiminimu apie kartu patirtą kelionę.

Kaip apsaugoti kelionių nuotraukas, kad jų neprarastum?

Net ir atsispausdinus mėgstamiausius kadrus, originalius failus verta saugoti keliose vietose. Vienas iš patikimų būdų – vadinamasis 3-2-1 atsarginių kopijų principas: turėti tris duomenų kopijas, saugomas bent dviejose skirtingose laikmenose, o vieną jų – atskiroje vietoje, pavyzdžiui, debesų saugykloje.

Taip sugedęs ar pamestas telefonas nereikš, kad kartu dingo ir visos kelionės nuotraukos.

Tam, kad pavasarį žydėjimas prasidėtų kuo anksčiau ir tęstųsi ilgiau, gėlių svogūnėlius verta sodinti rudenį, kol dirva dar neįšalusi. Krokai, narcizai ir hiacintai paprastai sodinami rugsėjį–spalį, o tulpes galima sodinti ir vėliau, spalį–lapkritį.

Toliau – kada ir kokiu gyliu sodinti svogūnėlius, kuo skiriasi šios gėlės ir kaip jas derinti, kad gėlynas žydėtų kuo ilgiau.

Kada ir kaip sodinti svogūnines gėles rudenį?

Kada sodinti svogūnėlius?

Svogūnines gėles geriausia sodinti rudenį, kai dirva jau atvėsusi, bet dar neįšalusi. Krokus, žydres ir narcizus verta sodinti anksčiau, kad jie spėtų įsišaknyti, o tulpes galima sodinti vėliau – spalį ar net lapkritį, jei dirva dar neįšalusi.

Kokiame gylyje sodinti?

Svogūnėliai dažniausiai sodinami maždaug 2–3 kartus giliau nei jų pačių aukštis, smailiu galu į viršų. Geriausia rinktis saulėtą arba konkrečiai rūšiai tinkamą vietą ir laidžią dirvą, kurioje neužsistovi vanduo, nes užmirkę svogūnėliai gali pradėti pūti.

Renkantis svogūnėlius verta ieškoti tvirtų, nepažeistų, be pelėsio ar puvinio požymių. Stambesni svogūnėliai dažnai išaugina stipresnius augalus ir gausesnius žiedus, tačiau tai priklauso ir nuo konkrečios rūšies bei veislės.

Kokias 7 svogūnines gėles sodinti rudenį?

1. Krokai 

Krokai pražysta ankstyvą pavasarį, dažnai dar tarp sniego lopinėlių. Botaniniai krokai, pavyzdžiui, ‘Ruby Giant’, paprastai žydi anksčiau nei daugelis didžiažiedžių veislių. Jie tinka vejoms ir vietoms po lapuočiais medžiais, kur pavasarį dar pakanka saulės. Verta žinoti, kad krokų gumbasvogūnius gali pažeisti graužikai.

2. Žydrės

Žydrės žydi balandį–gegužę ir tinkamomis sąlygomis lengvai plinta, todėl ilgainiui gali suformuoti tankius mėlynus plotus. Muscari armeniacum ypač gražiai dera su geltonais narcizais. Jei rudenį pasirodo žydrių lapeliai, nerimauti nereikėtų – kai kurioms žydrėms tai būdinga.

3. Narcizai 

Narcizų svogūnėliuose yra toksiškų junginių, todėl jie paprastai mažiau patrauklūs graužikams nei, pavyzdžiui, tulpių ar krokų svogūnėliai. Tinkamomis sąlygomis narcizai vienoje vietoje gali augti ir žydėti ne vienerius metus. Klasikinis geltonas ‘Dutch Master’ – populiarus pasirinkimas pavasariniam gėlynui. Narcizus geriausia sodinti ankstyvą rudenį.

4. Hiacintai 

Hiacintai išsiskiria intensyviu kvapu, todėl juos verta sodinti prie takelio, terasos ar įėjimo. Jie žydi pavasarį, o melsvas ‘Delft Blue’ – viena gerai žinomų veislių. Sodinant hiacintų svogūnėlius verta mūvėti pirštines, nes jie gali dirginti jautrią odą.

5. Tulpės 

Parinkus skirtingo žydėjimo laiko tulpes, jų žiedais galima džiaugtis nuo ankstyvo iki vėlyvo pavasario. Pirmiausia pražysta botaninės ir ankstyvosios tulpės, vėliau – Darvino hibridinės, pavyzdžiui, raudonoji ‘Apeldoorn’, o sezoną pratęsia vėlyvesnės pilnavidurės ir papūginės veislės, tokios kaip tamsioji ‘Black Parrot’.

6. Margutės

Imperatoriškoji margutė gali užaugti daugiau nei metrą ir išsiskiria stambiais, varpelio formos žiedais. Persiška margutė žavi tamsiai violetiniais žiedais. Stambius svogūnėlius rekomenduojama sodinti gana giliai ir gerai drenuojamoje dirvoje, kad aplink juos nesikauptų vanduo. Specifinis imperatoriškųjų margučių kvapas taip pat gali būti mažiau patrauklus kai kuriems graužikams.

7. Dekoratyviniai česnakai 

Dekoratyviniai česnakai pražysta vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dalis tulpių jau būna nužydėjusios. Violetiniai ‘Purple Sensation’ žiedynai iškyla virš kitų augalų, o vėliau žydintis Allium sphaerocephalon gali pratęsti dekoratyvų gėlyno vaizdą. Dekoratyvinių česnakų žiedai taip pat vilioja bites ir kitus apdulkintojus.

Kaip suderinti svogūnines gėles, kad gėlynas žydėtų nuo kovo iki liepos?

Norint kuo ilgiau išlaikyti žydintį gėlyną, verta derinti skirtingu metu žydinčias svogūnines gėles. Jas galima sodinti ir sluoksniais – giliau sodinami stambesni svogūnėliai, pavyzdžiui, tulpių, narcizų ar dekoratyvinių česnakų, o arčiau paviršiaus – smulkesni krokų ar žydrių svogūnėliai.

Orientacinis žydėjimo laikas ir sodinimo gylis:

• krokai – kovas–balandis, apie 7–8 cm;
• žydrės – balandis–gegužė, apie 8–10 cm;
• hiacintai – balandis–gegužė, apie 10–12 cm;
• narcizai – balandis–gegužė, apie 12–15 cm;
• tulpės – balandis–gegužė, apie 12–15 cm;
• margutės – balandis–gegužė, apie 20 cm;
• dekoratyviniai česnakai – gegužė–liepa, sodinimo gylį parenkant pagal svogūnėlio dydį.

Leidimus prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse Palangos paplūdimyje turintys verslininkai gūžčiojo pečiais. Daugelis jų guodėsi, jeigu sumanytų prekiauti svaigalais ne nustatytoje vietoje, o įrengtų papildomas prekybos vietas ant smėlio, kaip mat sulauktų tikrintojų. O po tarnybų vizitų sektų ir drakoniškos sankcijos. O jei dar sumanytų užtverti pliažą savo reikmėms, jų verslo dienos pajūryje būtų suskaičiuotos.

Tačiau bare „Ošia“ įvykusio renginio organizatoriai į galiojančią tvarką numojo ranka. Renginys įvyko, alkoholis liejosi laisvai.

Tai nejučia privertė prisiminti garsiąją Dž. Orvelo alegorinę pasakėčią „Gyvulių ūkį“, kuriame visi gyvuliai lygūs, tačiau kai kurie gyvuliai lygesni.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Palangos savivaldybės tarybos narys Eimutis Židanavičius, priklausantis opozicinei frakcijai dar praėjusį penktadienį sukėlė triukšmą ir informavo savivaldybės tarnybas apie planuojamą renginį.

Palangiškis „Facebook“ grupėje „Vieninga Palanga“ paskelbė informaciją apie numatomą renginį, kuriam, autoriaus teigimu „Savivaldybė neišdavė leidimo 100 proc.“

Tarnybos sureagavo.

Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnybos darbuotojai tos pačios dienos popietę  atvyko į vietą, kažką pakalbėjo, tačiau renginys vis tiek įvyko. Tiesa, tvoros, užtveriančios patekimą į viešą pliažo teritoriją, buvo nuimtos. Tačiau alkoholiu buvo prekiauta, tranki muzika grojo ir renginys nebuvo nutrauktas.

Susisiekus su E. Židanavičiumi telefonu, jis paaiškino, kad sprendimas uždrausti renginius bei diskotekas Palangos ir Šventosios paplūdimiuose galioja jau nuo 2016 metų. Šio sprendimo tikslas buvo užtikrinti, kad paplūdimiai pirmiausia yra skirti pasyviam ir saugiam poilsiui, gamtai bei maudynėms.

„Triukšmingos diskotekos, garsi muzika ir masiniai renginiai trukdydavo kitiems poilsiautojams. Be to, po masinių vakarinių renginių bei diskotekų paplūdimiuose likdavo daug šiukšlių, dužusio stiklo bei kitų atliekų, kurios keldavo pavojų kitą dieną besimaudantiems žmonėms ir apkraudavo valymo tarnybas. Iš paplūdimio sklindantis triukšmas trikdydavo netoliese besiilsinčių poilsiautojų ramybę.

Na, o svarbiausia, tokie triukšmingi naktiniai ar vakariniai renginiai prie jūros, ypač kai vartojamas alkoholis, padidindavo nelaimingų atsitikimų bei nuskendimų riziką“, – kalbėjo E. Židanavičius.

Pateikus klausimą Palangos savivaldybės administracijai, ar leidimą organizuoti diskoteką pliaže barui „Ošia“ buvo leista, atstovė spaudai Tamara Zaiceva patvirtino, kad leidimas renginiui nebuvo išduotas.

„Informuojame, kad paplūdimio kavinės „Ošia“ valdytojai buvo pateikę prašymą leisti 2026 m. liepos 24 d. šioje kavinėje ir greta jos organizuoti dienos šokių renginį „Pajūrio garsai“. Šiam renginiui leidimas nebuvo išduotas, nes privalomas prašymo priedas – išsamus renginio aplinkos apsaugos priemonių planas – buvo pateiktas tik tą pačią dieną, kai renginys turėjo vykti.

Vadovaujantis 2026 m. birželio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-882 patvirtintu Renginių organizavimo savivaldybei priklausančiose ar savivaldybės valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose, vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, jų atitvėrimo ar eismo ribojimo tvarkos aprašu, prašymas leisti organizuoti renginį turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki renginio pradžios ir ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki renginio pradžios.

Savivaldybės administracijos turimais duomenimis, Jūsų paklausime minimas renginys „VAYUS“ buvo planuojamas kitoje vietoje – privačiame sklype, todėl jam Savivaldybės leidimas organizuoti renginį nebuvo reikalingas.

Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba 2026 m. liepos 24 d. buvo nuvykusi į paplūdimio kavinę „Ošia“, užfiksavo faktines aplinkybes, o surinkta medžiaga nustatyta tvarka perduota Palangos miesto savivaldybės administracijai tolesniam nagrinėjimui dėl galimo pažeidimo“, – raštu atsakė T. Zaiceva.

Paplūdimio barą „Ošia“ Palangoje valdo UAB „Pajūrio projektai“. Ši bendrovė taip pat valdo ir klubą „Rąžė“ Palangos centre. Registrų centro duomenimis, jam vadovauja toks Albertas Martinaitis.

Paskambinus barui „Ošia“ atsiliepęs jaunuolis paaiškino, kad jis negalintis komentuoti situacijos. A. Martinaičio telefono numerio taip atsisakė padiktuoti. Tačiau mielai padiktavo jo elektroninio pašto adresą.

Nurodytu adresu išsiuntėme klausimus. Netrukus sulaukėme atsakymo, kuriame A. Martinaitis pripažino, kad leidimo renginiui negavęs, tačiau jo nerengti negalėjęs…

„Paplūdimio baras „Ošia“ veikia jau 6 metus. Jo tikslas ir pagrindinė veikla – organizuoti nemokamus renginius Palangos miesto gyventojams ir miesto svečiams. Šių renginių organizavimui nėra reikalingas atskiras leidimas – veikiame pagal balandį laimėtą Palangos miesto paplūdimio viešųjų vietų konkursą, kuriame įgijome teisę vykdyti veiklą paplūdimio vietoje, kurioje ir yra baras „Ošia“.

Esame atsakingas renginių organizatorius, nuolat siekiame tinkamai informuoti miesto savivaldybę apie savo veiklą. Veikiame jau ne pirmus metus, turime patirties, kuri liepos 24 d. renginyje „Pajūrio garsai“ leido prognozuoti didesnį lankytojų srautą nei įprastai. Dėl šių priežasčių kreipėmės į savivaldybę su papildomu prašymu liepos 24-ai d. suderinti papildomą arkinę palapinę. Jos tikslas – padėti organizatoriams valdyti lankytojų srautus, apsaugoti paplūdimio smėlį, dėl šią vasarą sunkiai prognozuojamų oro sąlygų kiek įmanoma užtikrinti laukiamų miesto svečių komfortą apsaugant juos nuo vėjo ir lietaus. 

Miesto savivaldybei buvo pateiktos viso renginio detalės ir kitos priemonės, kurias įgyvendinome siekiant renginyje užtikrinti tvarką. Analogiškas prašymas buvo teiktas ir gavo savivaldybės leidimą praėjusiais metais. Šiemet, deja, per nustatytus terminus, iš savivaldybės negavome jokio atsakymo. Renginius sezono laikotarpiui planuojame iš anksto, dar žiemą atliekami avansiniai mokėjimai atlikėjams, infrastruktūros tiekėjams, turėjome jau sudarytas sutartis su Palangos komunaliniu ūkiu dėl tvarkos palaikymo renginio metu ir po jo, su biotualetų tiekėjais, todėl renginio neatšaukėme – remiantis ankstesnių metų praktika ir savivaldybės palaikymu renginiui, nekilo abejonių, kad leidimas palapinei galėtų būti neišduotas,“ – raštu atsakė A. Martinaitis.

Atrodytų, gana įprasta situacija. Ar verta apie ją rašyti?

Manau, kad verta.

Negi eilinis verslininkas, laimėjęs konkursą vykdyti veiklą pelningoje vietoje, išdrįstų organizuoti renginius negavęs leidimo? Nemanau. Tačiau A. Martinaitis nepabūgo.

O jei įsigijai galybę statinių alaus bei rietuves dėžių kitų gėrimų? Negi išpilsi?

Papildoma informacija.

A.Martinaitis prieš keletą metų buvo Seimo nario Mindaugo Skritulsko, priklausančio Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), padėjėju.

M. Skritulskas – neeilinis palangiškis. Nes nebeišrinktas į Seimą jis netrukus „gavo“ direktoriaus darbo vietą Šventosios uosto direkcijoje. Uosto direkcijos steigėja – Palangos miesto savivaldybė. Nuo 2011 m. Palangai vadovauja Šarūnas Vaitkus (TS-LKD), artimas M. Skritulsko bendražygis.

Pats A. Martinaitis ir pats su šia partija yra kandidatavęs į Palangos savivaldybės tarybą.

Tai štai tokia istorija.

Beje, triukšmą sukėlęs E. Židanavičius atsitraukė. Jis savo informaciją apie nelegaliai organizuojamą renginį, ištrynė.

Gyvenimas Palangoje teka sava vaga.

Petys petin sustoję Jūratės ir Kastyčio skvere, užpildę visą J. Basanavičiaus gatvę, pasipuošę vėliavos spalvas imituojančiais drabužiais, arba tiesiog apsigobę trispalvėmis buvo giedama V. Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Prieš šią tarp viso pasaulio lietuvių tradicija tapusią ceremoniją kurorto gyventojai ir svečiai taip pat buvo kviečiami prisijungti prie iškilmingos didžiosios trispalvės nešimo eisenos J. Basanavičiaus gatve. Taip buvo kviečiami visi kartu pagerbti valstybę ir tapti gyva vienybės simbolio dalimi. Pradėję nešti vėliavą ties kurhauzu pirmieji eisenos dalyviai vos spėjo ateiti iki skvero netoli jūros tilto ir išsyk orkestrai ėmė groti valstybinio himno pirmąsias natas.

Visi susikaupę sugiedojo „Tautišką giesmę“. Galbūt norėta šią ceremoniją atlikti ant tilto arba prie jūros, tačiau pūtė žvarbus iš kojų verčianti šiaurės rytų vėjas. Todėl minia nesiveržė į pakrantę, o mieliau glaudėsi Jūratės ir Kastyčio skvere.

Iki iškilmingosios šventės dalies, Palangoje buvo surengti įvairaus ilgio, penkių, dešimties ir aštuoniolikos kilometrų, pažintiniai žygiai kurorto apylinkių miškais ir pažintiniais takais. Žygio tikslas – puoselėti Liepos 6-osios tradicijas, stiprinti žmogaus ryšį su gamta, skatinti aktyvų laisvalaikį ir bendrystę. Planuota, kad žygių dalyviai nueis bent tris milijonus žingsnių, tačiau planas buvo net keliasdešimt kartų viršytas – dalyviai nužingsniavo net 44 milijonus žingsnių.

Vakare visi žygeiviai ir žygyje nedalyvavusieji susitiko Jūratės ir Kastyčio skvere, kuriame vyko šventinis koncertas. Koncerte įvairius kūrinius atliko Merūnas Vitulskis, Martynas Kavaliauskas, Jurga Šeduikytė ir Justinas Lapatinskas.

Sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė džiaugėsi, kad šalčio nepabūgo keli šimtai “ruonių”, kurie kas antrą savaitę, o kai kurie net ir dažniau, maudosi lediniame vandenyje, neria į eketes.

Stebėdami komandą, ieškome modelių: ar žaidėjas po traumos grįžta stipresnis, ar žaidimas namuose tikrai suteikia realų pranašumą. Tai tarsi galvosūkių dėliojimas, kur net mažiausias faktorius gali pakeisti visą vaizdą. Šiuolaikinės technologijos paverčia šį procesą dar įdomesniu: nuo paprastų statistikos lentelių iki sudėtingų modelių.

Duomenys ir prognozių pamatas

Pagrindiniai rodikliai yra bet kokios rimtos analizės pagrindas. Čia svarbu ne tik galutinis rezultatas, bet ir smulkmenos: kiek kilometrų nubėgo žaidėjas, kiek tikslių perdavimų atliko komanda, ar varžovas dažnai praleidžia įvarčius po pertraukos.

Pavyzdžiui, futbole expected goals (xG) rodo, kiek įvarčių komanda turėtų pelnyti pagal sugeneruotas progas. Krepšinyje panašiai veikia effective field goal percentage, kuris vertinamas metimais su bonusu už tritaškius.

Analitikai naudoja ir namų aikštės pranašumą. Tyrimai rodo, kad futbolo komandos namuose laimi apie 46–60 % rungtynių, priklausomai nuo lygos (šaltinis: įvairūs meta-analizės duomenys iš 2020–2025 m.). NBA – net 55–62 %. Kodėl? Minia kelia adrenaliną, kelionės nuovargis silpnina svečius, o teisėjai kartais būna švelnesni miesto bei aikštelės šeimininkams.

Kaip kuriami šiuolaikiniai prognozių modeliai?

Prognozės ir jų formavimo būdai, kuriuos naudojame šiandien, taip pat nėra iš piršto laužti. Šiais laikais aktyviai naudojami mašininio mokymosi algoritmai, kurie apdoroja tūkstančius rungtynių.

• Logistinė regresija tinka paprastesniems atvejams: ji skaičiuoja tikimybę laimėti pagal kelis skirtingus rodiklius.
• Random Forest ar gradient boosting – sudėtingesni, jie randa paslėptus ryšius, tokius kaip oro temperatūra veikia žaidėjų greitį.
• Futbolo modeliai dažnai integruoja Poisson paskirstymą įvarčiams prognozuoti.

Vienas iš pavyzdžių: Opta ar Stats Perform duomenys, kuriuos naudoja profesionalūs klubai. Portalas ltbet.com taip pat pateikia detalias analizes, kur matyti, kaip komandos forma prieš tarpusavio rungtynes lemia netikėtus rungtynių posūkius. Ten rasite ne tik skaičius, bet ir jų interpretacijas. Tai puikus šaltinis sirgaliams, norintiems detaliau gilintis į rungtynių prognozių analizę.

Žmogiškasis faktorius: kodėl skaičiai pasako ne viską?

Net pats tobuliausias prognozių modelis gali suklysti, jei nebus paisomas ir psichologinis faktorius.

Motyvacija lemia viską: silpnesnė komanda prieš lyderį dažnai „įsikandusi“ kovoja dvigubai stipriau. Prisiminkite Euro 2004 graikus: niekas netikėjo jų pergale, tačiau šie tapo čempionais.

Traumos ir nuovargis – dar vienas kertinis faktorius. Jei pagrindinis puolėjas praleido treniruotes, jo efektyvumas krenta 15–25 %.

Sirgalių elgsena taip pat daro įtaką komandos žaidimui. Kai minia šėlsta, žaidėjai jaučia „teritoriškumą“ – tai evoliucinis dalykas. Tačiau kuomet tribūnos tuščios, motyvacijos tenka ieškoti savyje.

Praktiniai patarimai: kaip pradėti analizuoti pačiam?

Norite išmokti prognozuoti rungtynių rezultatus tiksliau? Štai keli naudingi patarimai:

• Pradėkite nuo paprastų rodiklių: paskutinių 5–10 rungtynių forma, tarpusavio istorija, namų/svečių statistika.
• Naudokite nemokamus įrankius:
  • Sofascore arba Flashscore – puikios programėlės su detalia statistika realiu laiku.
  • WhoScored – gilus futbolo analizės įrankis su žaidėjų reitingais.
  • Basketball-Reference arba FBref – krepšiniui ir futbolui.
• Skaitykite knygas, kurios lavina analitinį mąstymą:
  • „Moneyball“ Michael Lewis – klasika apie tai, kaip duomenys pakeitė beisbolą (ir visą sportą).
  • „The Numbers Game“ Chris Anderson ir David Sally – apie futbolo mitus ir tiesas.
  • „Football Hackers“ Christoph Biermann – lengvai skaitoma knyga apie šiuolaikines technologijas futbole.

Jei norite analitikos sritimi pasidomėti dar plačiau, išbandykite Python bibliotekas kaip pandas ar scikit-learn – ten galėsite susikurti savo pačių modelius. O žaidimų mėgėjams rekomenduojame pasidairyti gameplay.lt, kur strategija ir įgūdžiai susipina panašiai kaip sporte. Ten rasite įdomių idėjų bei patarimų, kaip lavinti greitesnį ir efektyvesnį sprendimų priėmimą.

Kas laukia sporto analitikos?

Sporto prognozės tobulėja kartu su technologijomis. Jau dabar dirbtinis intelektas analizuoja vaizdo įrašus ir seka kiekvieną žaidėjų judesį. 

Ateityje matysime dar tikslesnius modelius, galinčius prognozuoti net traumų riziką pagal biomechaniką. Tačiau duomenys niekada nepakeis tikros sirgalių aistros. Jie tik padeda ją suprasti giliau.

Pagrindiniai gražios veido odos priešai

Pagrindiniais gražios veido odos priešais galima įvardyti nuolatinį stresą, netinkamą mitybą, miego trūkumą ir įvairius aplinkos veiksnius, pvz., ultravioletinius spindulius, oro taršą, temperatūros svyravimus. UV spinduliai yra itin žalingi, nes skatina raukšlių ir pigmentinių dėmių atsiradimą. Mūsų rekomendacija – naudoti veido kremą su SPF, kuris padėtų nuo to apsisaugoti. 

Tinkama veido odos priežiūra taip pat yra itin svarbus aspektas. Jei nuo odos nepašalinami nešvarumai, kosmetika ar riebalų perteklius, dažniausiai susiduriama su užsikimšusiomis poromis, dėl kurių lengviau atsiranda uždegimai. Netinkamai parinktos priemonės arba intensyvus šveitimas taip pat susilpnina natūralų odos apsauginį sluoksnį. 

Vienas iš svarbiausių veiksnių – odos drėkinimas

Norint išlaikyti švarią ir gražią veido odą, vienu iš svarbiausių aspektų išlieka tinkamas drėkinimas. Rekomenduojama ieškoti priemonių, kurių sudėtyje būtų hialurono rūgšties. Ji drėkina odą tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Be to, hialurono rūgštis gana retai sukelia nepageidaujamas alergines reakcijas. Priemonių sudėtyje taip pat ieškokite:

• Glicerino, kuris pritraukia drėgmę iš aplinkos;
• Keramidų, kurie atkuria apsauginį odos barjerą;
• Pantenolio, kuris mažina sudirgimą ir padeda odai atsinaujinti;
• Niacinamido, reguliuojančio odos balansą ir stiprinančio apsauginį barjerą. 

Norint, kad drėkinimas būtų veiksmingas, paprastai neužtenka tik užtepti kremo. Pirmiausia odą reikia tinkamai paruošti ir nuvalyti, kad priemonės galėtų įsigerti. 

Tinkamos mitybos svarba

Kaip jau minėjome, netinkama mityba yra vienas iš didžiausių gražios veido odos priešų. Rekomenduojama riboti greitąjį maistą ir perdirbtus produktus, vartoti mažiau cukraus bei sočiųjų riebalų. Oda gana jautriai reaguoja į staigius gliukozės šuolius, todėl nuolatinis saldumynų ar gazuotų gėrimų vartojimas taip pat gali atsispindėti veide. Ką tuomet valgyti? Rekomenduojama dažniau rinktis maistą, kuriame gausu antioksidantų ir skaidulų, pvz., daržoves, uogas, citrusinius vaisius, pilno grūdo produktus. Riebi žuvis, riešutai ir įvairios sėklos organizmui suteikia omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina uždegiminius procesus bei palaiko odos elastingumą. Be to, nepamirškite vartoti vandens, nes pakankamas jo kiekis palaiko drėgmės balansą iš vidaus. 

Nepamirškite kokybiško miego

Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių odos regeneracijai. Naktį oda intensyviau atsinaujina: suaktyvėja ląstelių veikla, atkuriamas drėgmės balansas ir stiprinamas odos apsauginis barjeras. Jei žmogus susiduria su nuolatiniu miego trūkumu, šie procesai sulėtėja. Tai reiškia, kad ryškėja odos papilkėjimas, atsiranda patinimų ir smulkių raukšlelių, daugėja uždegiminių reakcijų. Norint palaikyti sveikesnę veido odą, rekomenduojama prieš miegą vengti sunkiai virškinamo maisto, eiti miegoti ir keltis tuo pat metu, sukurti kuo ramesnę aplinką poilsiui. Kokybiškas miegas yra tas veiksnys, kurio neatstos jokios kosmetinės priemonės. 

Juk jie irgi siekia pelno. Tačiau tai nėra atsitiktinumas. Supirkimo verslas veikia pagal specifinę logiką, kuri leidžia pasiūlyti konkurencingą kainą net tada, kai automobilis turi defektų ar nėra patrauklus plačiajai rinkai.

Paaiškinsime, kodėl „auto supirkimas Klaipėda“ tampa vis populiaresniu pasirinkimu, kuo skiriasi supirkimo ir skelbimų pardavimo modeliai bei kada verta rinktis vieną ar kitą. Aptarsime ir konkrečius veiksnius, kurie leidžia supirkėjams siūlyti daugiau, pateiksime praktinių patarimų bei realių situacijų įžvalgų.

Kodėl skelbimų pirkėjai siūlo mažiau?

Skelbimuose automobilio pardavimas reikalauja daug pastangų: sukurti skelbimą, atsakyti į skambučius, derėtis, rodyti automobilį, neretai – remontuoti smulkius gedimus. Pavieniai pirkėjai dažnai ieško idealaus varianto – su tvarkinga istorija, maža rida, be trūkumų. Mažiausi nukrypimai gali tapti priežastimi derėtis dėl kainos ar visai atsisakyti sandorio.

Be to, skelbimų pirkėjai dažniausiai nėra pasirengę spręsti logistikos klausimų: jie nori, kad automobilis būtų atvežtas, techniškai tvarkingas ir iškart tinkamas naudoti.

Kuo skiriasi auto supirkimas Klaipėdoje?

Automobilių supirkėjai veikia kitaip – tai profesionalus paslaugos teikėjas, galintis pasiūlyti daugiau nei tik pinigus už transporto priemonę. Tokios įmonės kaip Deiauta.lt dirba pagal aiškią sistemą:

• Automobiliai vertinami greitai ir objektyviai – per 5 minutes galima gauti kainos pasiūlymą.
• Supirkėjas pasirūpina dokumentų tvarkymu ir transportavimu.
• Perkamos įvairios būklės transporto priemonės – nuo idealių iki nevažiuojančių.

Svarbiausia – pardavėjui tai reiškia paprastą procesą, aiškius susitarimus ir jokio laukimo ar nepatogumų.

Kodėl supirkėjai gali mokėti daugiau?

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nelogiška, tačiau supirkimo verslo modelis leidžia pasiūlyti didesnę kainą dėl kelių priežasčių:

1. Ekonomija mastu – supirkėjai perka ne vieną automobilį, todėl jų fiksuotos sąnaudos paskirstomos plačiau.
2. Perdirbimo ir dalių vertė – net jei automobilis netinkamas naudoti, jis gali būti išardytas dalimis ir panaudotas pelningai.
3. Efektyvi logistika – supirkėjai turi išvystytus pervežimo ir sandėliavimo procesus.
4. Greitas sprendimų priėmimas – jie nevertina kiekvieno defekto kaip pavojaus, o kaip dalį planuoto rizikos rezervo.
5. Paprastesnis sandoris – supirkėjai užtikrina greitą atsiskaitymą ir aiškius veiksmus, todėl pardavėjui nereikia papildomų investicijų ar streso.

Kada verta rinktis supirkimą?

Supirkimas yra logiškas pasirinkimas, kai:

• Reikia greitai atlaisvinti vietą ar gauti pinigus.
• Automobilis turi defektų, nėra techniškai tvarkingas.
• Nenorite gaišti laiko skelbimams, deryboms ir neaiškioms apžiūroms.
• Norite aiškaus proceso – nuo kainos pasiūlymo iki dokumentų perdavimo.

Kaip pasiruošti pardavimui?

Kad sandoris vyktų sklandžiai, verta pasiruošti:

• Nufotografuokite automobilį ir surinkite pagrindinę informaciją (rida, metai, defektai, TA galiojimas).
• Pasiruoškite dokumentus: registracijos liudijimą, jei turite – serviso istoriją.
• Apgalvokite kainos ribas, kurias norėtumėte gauti.

Nuo to priklausys, kaip greitai gausite pasiūlymą ir kaip vyks visas procesas.

Ką verta įvertinti prieš pasirenkant?

Rinkdamiesi tarp skelbimo ir supirkėjo, įvertinkite:

• Ar galite laukti keletą savaičių ar norite rezultato šiandien?
• Ar automobilis turi defektų, kurių nenorite taisyti?
• Kiek vertinate savo laiką ir norą derėtis?

Jei komfortas, greitis ir aiškumas jums svarbiau nei teorinė galimybė uždirbti keliais šimtais daugiau – auto supirkimas bus racionalus pasirinkimas.

Svarbiausi pranašumai

• Supirkėjai moka konkurencingą kainą net už defektuotus ar senus automobilius.
• Visa procedūra užtrunka nuo 30 minučių iki kelių valandų – nuo įvertinimo iki pinigų pervedimo.
• Deiauta.lt pasiūlo visą paketą: atvykimą, apžiūrą, dokumentų sutvarkymą ir atsiskaitymą tą pačią dieną.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Nors skelbimų pirkėjai kartais siūlo aukštas kainas, praktikoje dažnai pasitaiko nenumatytų sunkumų: derybos, neatvykę pirkėjai, reikalavimai remontuoti. Tuo tarpu auto supirkimas Klaipėdoje – tai sprendimas, orientuotas į patogumą, greitį ir skaidrumą. Supirkėjas perima riziką, pasirūpina formalumais ir leidžia jums sutelkti dėmesį į svarbesnius dalykus.

Jei vertinate aiškumą ir norite parduoti automobilį be streso – kreipkitės į patikimą supirkėją. Deiauta.lt pasiruošusi pasiūlyti kainą jau šiandien.

Senovės Egipte, dar prieš 3500 metų, žuvis buvo džiovinama ant akmenų prie Nilo, o vikingai ją vytindavo ilgoms kelionėms jūroje. Šiandien ji išlaikė visas savo svarbiausias savybes – maistingumą, ilgaamžiškumą ir sodrų skonį, tačiau tapo modernios virtuvės dalimi, kuri patinka tiek gurmanams, tiek sveikos gyvensenos mėgėjams.

Maistinė vertė ir nauda organizmui

Vytintos žuvies maistinė sudėtis koncentruota ir turtinga – drėgmės praradimas tik sustiprina jos vertingumą. Tokia žuvis yra tikras energijos užtaisas, tinkamas tiek sportuojantiems, tiek intensyviai dirbantiems žmonėms. Ji išsiskiria šiomis savybėmis:

• baltymai padeda atkurti raumenų audinius ir užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą,
• mineralai (kalcis, fosforas, magnis) palaiko kaulų, nervų ir širdies sveikatą,
• Omega-3 riebalų rūgštys mažina uždegimus ir stiprina kraujagysles,
• B grupės vitaminai suteikia energijos bei palaiko nervų sistemos veiklą.

Įdomus faktas – kai kurios vytintos žuvys, tokios kaip žiobriai, savo mineralų kiekiu lenkia net šviežias alternatyvas.

Skonio subtilybės ir panaudojimas virtuvėje

Vytinta žuvis – tai daug daugiau nei tik užkandis prie taurės alaus. Ji dera salotose, tinka sriuboms, užtepams ir net gurmaniškiems sumuštiniams. O tradicinės virtuvės gerbėjai mėgsta ją derinti su duona ar keptomis bulvėmis. Įdomu, kad dar kai kuriose Baltijos pakrantės bendruomenėse vytinta žuvis buvo naudojama kaip valiuta – mainais už grūdus ar druską. Šiandien ji dažnai atsiduria ant stalo kartu su kitais delikatesais, tokiais kaip rūkyta žuvis, suteikdama valgiams dar daugiau išskirtinumo.

Kodėl verta įtraukti į mitybą?

Vytinta žuvis – tai produktas, jungiantis tradicijas, sveikatą ir patogumą. Ji idealiai tinka kelionėms ar iškyloms, nes išlieka šviežia ilgą laiką ir neužima daug vietos. Be to, šis delikatesas yra mažai kaloringas, todėl puikiai dera net prie dietinės mitybos plano. Dar vienas įdomus faktas – kai kurie mokslininkai teigia, kad saulėje vytinta žuvis gali būti viena seniausių „natūralių užkandžių“ žmonijos istorijoje. Įtraukdami ją į savo kasdienį racioną, ne tik praturtinsite mitybą maistinėmis medžiagomis, bet ir tapsime dalimi tradicijos, išlaikiusios savo vertę daugiau nei tris tūkstantmečius.