Toks darbo modelis ypač patogus gyvenantiems kitame mieste ar užsienyje. Tačiau nuotolinė teisinė paslauga nėra tiesiog trumpas pokalbis ekrane. Nuo klausimo pobūdžio priklauso, kiek informacijos reikės pateikti, kokių dokumentų gali prireikti ir ar vienos konsultacijos apskritai pakaks.

Kaip atrodo nuotolinė konsultacija?

Dažniausiai viskas prasideda nuo pokalbio. Klientas papasakoja, kas nutiko, kokius dokumentus turi ir ko norėtų pasiekti. Jei klausimas susijęs su konkrečiu ginču, dokumentus galima persiųsti iš anksto, kad konsultacijos metu nereikėtų visko pasakoti nuo nulio.

Pavyzdžiui, žmogus gali kreiptis dėl negrąžintos skolos. Tokiu atveju svarbu ne tik pati suma. Teisininkui gali būti aktualu, kada pinigai buvo paskolinti, ar buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kada skola turėjo būti grąžinta ir ar skolininkas vėliau pripažino savo įsipareigojimą. Banko pavedimai, žinutės ar elektroniniai laiškai gali padėti susidaryti gerokai aiškesnį vaizdą.

Todėl konsultacijai verta pasiruošti iš anksto. Kuo tiksliau pateikiamos aplinkybės, tuo lengviau specialistui įvertinti situaciją ir paaiškinti, ką būtų racionalu daryti toliau.

Nuotolinė ir kontaktinė teisinė pagalba – kuo skiriasi?

Šie du būdai nebūtinai konkuruoja. Vienai situacijai gali visiškai pakakti vaizdo skambučio, o kitai patogesnis bus susitikimas gyvai. Kartais abu variantai derinami.

Ne tik konsultacija: ką dar galima sutvarkyti nuotoliniu būdu?

Nuotolinis bendravimas gali būti naudojamas ne tik pokalbiui su teisininku. Priklausomai nuo situacijos, elektroniniu būdu galima perduoti dokumentus, derinti jų turinį, rengti įvairius prašymus ar kitus raštus. Klientui tai reiškia, kad nereikia kiekvieną kartą vykti į biurą vien tam, kad perduotų vieną dokumentą ar gautų pastabų.

Su teismais susijusių veiksmų taip pat galima atlikti elektroniniu būdu. Per e.teismas.lt proceso dalyviai gali teikti procesinius dokumentus, susipažinti su bylos informacija ir atlikti kitus su byla susijusius veiksmus. Lietuvos teismų sistema taip pat sudaro galimybę tam tikrais atvejais dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema taip pat turi elektroninių sprendimų. Pavyzdžiui, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos galima užpildyti TEISIS sistemoje, o dokumentus tam tikrais atvejais pateikti elektroninėmis priemonėmis.

Kada gali prireikti susitikimo gyvai?

Nuotolinis formatas nėra universalus. Jei reikia aptarti didelį kiekį dokumentų, išsamiai išnagrinėti sudėtingą ginčą ar pasiruošti svarbiam procesiniam veiksmui, gyvas susitikimas kai kuriems žmonėms gali būti paprastesnis.

Tas pats galioja ir teismo procesuose. Tai, kad pirmoji konsultacija vyko internetu, nereiškia, kad visas tolesnis procesas bus nuotolinis. Kai kurių veiksmų tvarką nustato teismas, o konkrečiu atveju gali būti reikalingas fizinis dalyvavimas.

Ką verta pasiruošti prieš konsultaciją?

Nebūtina pačiam išmanyti teisės ar iš anksto ieškoti įstatymų straipsnių. Daug svarbiau turėti faktus ir dokumentus.

Pravartu susirinkti:

• sutartis ir kitus susitarimus;
• banko pavedimus ar mokėjimų įrodymus;
• susirašinėjimą su kita ginčo šalimi;
• svarbiausias datas ir terminus;
• dokumentus, kuriuos jau gavote iš institucijų ar teismo.

Taip pat verta iš anksto užsirašyti, ko konkrečiai norite iš konsultacijos. Ar reikia tik suprasti savo teises? Ar norite parengti dokumentą? O gal svarstote, ar verta pradėti ginčą? Aiškus klausimas padeda ir pačiam klientui, ir specialistui.

Nepamirškite ir dokumentų saugumo

Teisiniuose dokumentuose gali būti daug jautrios informacijos: asmens kodas, adresas, banko sąskaitos duomenys, sutartys ar susirašinėjimas. Todėl prieš siunčiant failus verta įsitikinti, kam jie siunčiami ir kokiu kanalu.

Kita vertus, elektroninis bendravimas turi ir privalumą – pateikti dokumentai bei susirašinėjimas lieka užfiksuoti. Jei prie klausimo tenka grįžti po kelių savaičių ar mėnesių, nereikia bandyti atsiminti, kas buvo aptarta per pirmąjį pokalbį.

Kada verta rinktis nuotolinę teisinę pagalbą?

Nuotolinis formatas ypač pasiteisina tada, kai norisi greitai pasikonsultuoti, gyvenama kitame mieste ar užsienyje, arba kai didžiąją klausimo dalį galima išspręsti analizuojant dokumentus. Tai gali būti patogu ir sprendžiant skolų klausimus – pavyzdžiui, kai reikia įvertinti turimus įrodymus ir išsiaiškinti galimus skolos susigrąžinimo būdus. Tokiais atvejais informacijos apie eskolos paslaugas galima rasti specializuotuose šaltiniuose.

Jei žmogus negali savo lėšomis apmokėti teisinių paslaugų, verta pasidomėti ir valstybės garantuojama teisine pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad sistema apima tiek pirminę teisinę informaciją ir konsultacijas, tiek tam tikrais atvejais dokumentų rengimą ir atstovavimą.

Vis dėlto rinktis nuotolinę paslaugą verta ne vien dėl patogumo. Jei situacija sudėtinga, svarbu įvertinti, kokios pagalbos iš tiesų reikia: vienkartinės konsultacijos, dokumentų rengimo ar atstovavimo. Pats bendravimo būdas yra tik proceso dalis.

Galiausiai nuotolinė teisinė pagalba nepakeičia teisininko darbo – ji tiesiog leidžia jį organizuoti lanksčiau. Žmogui nebereikia kiekvienu atveju vykti į kabinetą, tačiau profesionaliam situacijos įvertinimui vis tiek reikalingi tie patys dalykai: tikslūs faktai, dokumentai ir aiškus klausimas, kurį norima išspręsti.

Lova su čiužiniu parduodama kaip vienas rinkinys, kuriame dydžiai jau suderinti gamintojo. Toliau – kaip iš čia pradėti planuoti visą kambarį, neišleidžiant daugiau, nei būtina.

Kodėl pirkti lovą su čiužiniu vienu pirkimu?

Komplektas dažnai kainuoja mažiau nei tie patys du daiktai, perkami atskirai skirtingu laiku. Be to, dingsta galvos skausmas, ar 160×200 cm rėmas tikrai priims 160×200 cm čiužinį – gamintojas tai jau išsprendė už jus.

Yra ir kita, mažiau akivaizdi nauda: vienas pristatymas, vienas surinkimas. Nereikia derinti dviejų atskirų pristatymo datų arba laukti, kol atkeliaus lova, o čiužinys – po savaitės. Jei vėliau paaiškės, kad čiužinys per minkštas ar per kietas, jį galima pakeisti atskirai – rėmo matmenys ir rekomenduojamas storis lieka aiškiu orientyru. Tai patogu ir tada, kai persikeliate ar renovuojate kambarį iš naujo: nereikia po kiekvieno pirkinio tikrinti suderinamumo lentelių.

Kaip suderinti biudžetą su kambario poreikiais?

Biudžetą protingiausia skirstyti pagal tai, kas naudojama kasdien, o ne pagal tai, kas pirmiausia patinka akiai parduotuvėje.

Lova su čiužiniu – didžiausia investicija, nes tai vienintelis baldas, kurį vaikas naudoja kiekvieną naktį be išimties. Antroje vietoje – rašomasis stalas ir apšvietimas, nes prie jų praleidžiama valandos ruošiant pamokas. Dekoro elementai – lentynos, paveikslai, tekstilė – gali palaukti. Juos lengviausia pridėti vėliau, kai pagrindiniai baldai jau stovi savo vietose ir aišku, kiek erdvės liko. Dažna klaida – pirkti viską vienu metu, o vėliau atrasti, kad kambarys perkrautas ir vietos naujiems poreikiams nebeliko.

Kaip suplanuoti paauglio kambarį pagal zonas?

Kambarį geriausia dalinti į dvi zonas – miego ir mokymosi – kad viena netrukdytų kitai vizualiai ir praktiškai.

Rašomąjį stalą statykite arčiau lango, jei planas leidžia: dienos šviesa sumažina poreikį nuolat jungti šviestuvą. Palikite bent tiek vietos, kad kėdę būtų galima laisvai atitraukti ir atsistoti – ankštoje vietoje net geras stalas atrodys nepatogus.

Apšvietimas taip pat gali padėti atskirti zonas. Viršutinė šviesa tinka bendram naudojimui dienos metu, o stalinis šviestuvas ant stalo – vakaro pamokoms. Šiltesnės, prislopintos šviesos naudojimas miego zonoje vizualiai atskiria ją nuo darbo kampo, net jei tai tas pats kambarys.

Ar verta rinktis lovą su patalynės dėže?

Lova su patalynės dėže dažnai pakeičia atskirą komodą, o tai – tiesioginis būdas sutaupyti ir vietos, ir pinigų. Dauguma šios kategorijos komplektų tokią dėžę jau turi.

Dėžėje patogu laikyti patalynę, sezoninius drabužius ar mokyklinius reikmenis, kurie kitaip liktų mėtytis ant grindų arba ant kėdės atlošo. Mažame kambaryje tai gali reikšti, kad atskiros komodos apskritai nereikės pirkti – vienu baldu išsprendžiamos dvi problemos vienu metu.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis lovos ir čiužinio komplektą?

Svarbiausia patikrinti, ar čiužinio dydis tiksliai atitinka lovos vidinius matmenis – dauguma komplektų šiuo požiūriu jau suderinti, tačiau verta pasitikslinti prieš perkant, ypač jei planuojate vėliau keisti tik čiužinį.

Kai kurie modeliai dvipusiai – viena pusė minkštesnė, kita tvirtesnė. Tai leidžia vėliau apversti čiužinį, jei paaiškės, kad kietumas netinka, ir nereikia iš karto pirkti naujo. Rėmas ir atlošas turėtų derėti su likusiu kambario stiliumi, kad viskas atrodytų kaip visuma, o ne atsitiktinai sudėti daiktai. Jei čiužinys dvipusis, apverskite jį kas 3–4 mėnesius ir naudokite užvalkalą, apsaugantį nuo dulkių ir drėgmės.

Dažniausi klausimai:

Ar galima vėliau pakeisti tik čiužinį, paliekant tą pačią lovą?

Taip, dažniausiai galima. Svarbu patikrinti lovos rėmo vidinius matmenis ir rekomenduojamą čiužinio storį prieš perkant naują.

Kiek tarnauja čiužinys, įsigytas kartu su lova?

Vidutiniškai 8–10 metų, priklausomai nuo medžiagos ir naudojimo intensyvumo.

Ar lova su čiužiniu pigesnė nei perkant atskirai?

Dažniausiai taip – komplektas parduodamas kaip viena prekė su bendra kaina, o tai sumažina bendras išlaidas lyginant su atskiru abiejų daiktų pirkimu.

Kaip prižiūrėti čiužinį, kad jis ilgiau tarnautų?

Reguliariai apverskite, jei jis dvipusis, naudokite užvalkalą, venkite sėdėti ant krašto ir retkarčiais išvėdinkite, nuėmę patalynę kelioms valandoms.

Leidimus prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse Palangos paplūdimyje turintys verslininkai gūžčiojo pečiais. Daugelis jų guodėsi, jeigu sumanytų prekiauti svaigalais ne nustatytoje vietoje, o įrengtų papildomas prekybos vietas ant smėlio, kaip mat sulauktų tikrintojų. O po tarnybų vizitų sektų ir drakoniškos sankcijos. O jei dar sumanytų užtverti pliažą savo reikmėms, jų verslo dienos pajūryje būtų suskaičiuotos.

Tačiau bare „Ošia“ įvykusio renginio organizatoriai į galiojančią tvarką numojo ranka. Renginys įvyko, alkoholis liejosi laisvai.

Tai nejučia privertė prisiminti garsiąją Dž. Orvelo alegorinę pasakėčią „Gyvulių ūkį“, kuriame visi gyvuliai lygūs, tačiau kai kurie gyvuliai lygesni.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Palangos savivaldybės tarybos narys Eimutis Židanavičius, priklausantis opozicinei frakcijai dar praėjusį penktadienį sukėlė triukšmą ir informavo savivaldybės tarnybas apie planuojamą renginį.

Palangiškis „Facebook“ grupėje „Vieninga Palanga“ paskelbė informaciją apie numatomą renginį, kuriam, autoriaus teigimu „Savivaldybė neišdavė leidimo 100 proc.“

Tarnybos sureagavo.

Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnybos darbuotojai tos pačios dienos popietę  atvyko į vietą, kažką pakalbėjo, tačiau renginys vis tiek įvyko. Tiesa, tvoros, užtveriančios patekimą į viešą pliažo teritoriją, buvo nuimtos. Tačiau alkoholiu buvo prekiauta, tranki muzika grojo ir renginys nebuvo nutrauktas.

Susisiekus su E. Židanavičiumi telefonu, jis paaiškino, kad sprendimas uždrausti renginius bei diskotekas Palangos ir Šventosios paplūdimiuose galioja jau nuo 2016 metų. Šio sprendimo tikslas buvo užtikrinti, kad paplūdimiai pirmiausia yra skirti pasyviam ir saugiam poilsiui, gamtai bei maudynėms.

„Triukšmingos diskotekos, garsi muzika ir masiniai renginiai trukdydavo kitiems poilsiautojams. Be to, po masinių vakarinių renginių bei diskotekų paplūdimiuose likdavo daug šiukšlių, dužusio stiklo bei kitų atliekų, kurios keldavo pavojų kitą dieną besimaudantiems žmonėms ir apkraudavo valymo tarnybas. Iš paplūdimio sklindantis triukšmas trikdydavo netoliese besiilsinčių poilsiautojų ramybę.

Na, o svarbiausia, tokie triukšmingi naktiniai ar vakariniai renginiai prie jūros, ypač kai vartojamas alkoholis, padidindavo nelaimingų atsitikimų bei nuskendimų riziką“, – kalbėjo E. Židanavičius.

Pateikus klausimą Palangos savivaldybės administracijai, ar leidimą organizuoti diskoteką pliaže barui „Ošia“ buvo leista, atstovė spaudai Tamara Zaiceva patvirtino, kad leidimas renginiui nebuvo išduotas.

„Informuojame, kad paplūdimio kavinės „Ošia“ valdytojai buvo pateikę prašymą leisti 2026 m. liepos 24 d. šioje kavinėje ir greta jos organizuoti dienos šokių renginį „Pajūrio garsai“. Šiam renginiui leidimas nebuvo išduotas, nes privalomas prašymo priedas – išsamus renginio aplinkos apsaugos priemonių planas – buvo pateiktas tik tą pačią dieną, kai renginys turėjo vykti.

Vadovaujantis 2026 m. birželio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-882 patvirtintu Renginių organizavimo savivaldybei priklausančiose ar savivaldybės valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose, vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, jų atitvėrimo ar eismo ribojimo tvarkos aprašu, prašymas leisti organizuoti renginį turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki renginio pradžios ir ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki renginio pradžios.

Savivaldybės administracijos turimais duomenimis, Jūsų paklausime minimas renginys „VAYUS“ buvo planuojamas kitoje vietoje – privačiame sklype, todėl jam Savivaldybės leidimas organizuoti renginį nebuvo reikalingas.

Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba 2026 m. liepos 24 d. buvo nuvykusi į paplūdimio kavinę „Ošia“, užfiksavo faktines aplinkybes, o surinkta medžiaga nustatyta tvarka perduota Palangos miesto savivaldybės administracijai tolesniam nagrinėjimui dėl galimo pažeidimo“, – raštu atsakė T. Zaiceva.

Paplūdimio barą „Ošia“ Palangoje valdo UAB „Pajūrio projektai“. Ši bendrovė taip pat valdo ir klubą „Rąžė“ Palangos centre. Registrų centro duomenimis, jam vadovauja toks Albertas Martinaitis.

Paskambinus barui „Ošia“ atsiliepęs jaunuolis paaiškino, kad jis negalintis komentuoti situacijos. A. Martinaičio telefono numerio taip atsisakė padiktuoti. Tačiau mielai padiktavo jo elektroninio pašto adresą.

Nurodytu adresu išsiuntėme klausimus. Netrukus sulaukėme atsakymo, kuriame A. Martinaitis pripažino, kad leidimo renginiui negavęs, tačiau jo nerengti negalėjęs…

„Paplūdimio baras „Ošia“ veikia jau 6 metus. Jo tikslas ir pagrindinė veikla – organizuoti nemokamus renginius Palangos miesto gyventojams ir miesto svečiams. Šių renginių organizavimui nėra reikalingas atskiras leidimas – veikiame pagal balandį laimėtą Palangos miesto paplūdimio viešųjų vietų konkursą, kuriame įgijome teisę vykdyti veiklą paplūdimio vietoje, kurioje ir yra baras „Ošia“.

Esame atsakingas renginių organizatorius, nuolat siekiame tinkamai informuoti miesto savivaldybę apie savo veiklą. Veikiame jau ne pirmus metus, turime patirties, kuri liepos 24 d. renginyje „Pajūrio garsai“ leido prognozuoti didesnį lankytojų srautą nei įprastai. Dėl šių priežasčių kreipėmės į savivaldybę su papildomu prašymu liepos 24-ai d. suderinti papildomą arkinę palapinę. Jos tikslas – padėti organizatoriams valdyti lankytojų srautus, apsaugoti paplūdimio smėlį, dėl šią vasarą sunkiai prognozuojamų oro sąlygų kiek įmanoma užtikrinti laukiamų miesto svečių komfortą apsaugant juos nuo vėjo ir lietaus. 

Miesto savivaldybei buvo pateiktos viso renginio detalės ir kitos priemonės, kurias įgyvendinome siekiant renginyje užtikrinti tvarką. Analogiškas prašymas buvo teiktas ir gavo savivaldybės leidimą praėjusiais metais. Šiemet, deja, per nustatytus terminus, iš savivaldybės negavome jokio atsakymo. Renginius sezono laikotarpiui planuojame iš anksto, dar žiemą atliekami avansiniai mokėjimai atlikėjams, infrastruktūros tiekėjams, turėjome jau sudarytas sutartis su Palangos komunaliniu ūkiu dėl tvarkos palaikymo renginio metu ir po jo, su biotualetų tiekėjais, todėl renginio neatšaukėme – remiantis ankstesnių metų praktika ir savivaldybės palaikymu renginiui, nekilo abejonių, kad leidimas palapinei galėtų būti neišduotas,“ – raštu atsakė A. Martinaitis.

Atrodytų, gana įprasta situacija. Ar verta apie ją rašyti?

Manau, kad verta.

Negi eilinis verslininkas, laimėjęs konkursą vykdyti veiklą pelningoje vietoje, išdrįstų organizuoti renginius negavęs leidimo? Nemanau. Tačiau A. Martinaitis nepabūgo.

O jei įsigijai galybę statinių alaus bei rietuves dėžių kitų gėrimų? Negi išpilsi?

Papildoma informacija.

A.Martinaitis prieš keletą metų buvo Seimo nario Mindaugo Skritulsko, priklausančio Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), padėjėju.

M. Skritulskas – neeilinis palangiškis. Nes nebeišrinktas į Seimą jis netrukus „gavo“ direktoriaus darbo vietą Šventosios uosto direkcijoje. Uosto direkcijos steigėja – Palangos miesto savivaldybė. Nuo 2011 m. Palangai vadovauja Šarūnas Vaitkus (TS-LKD), artimas M. Skritulsko bendražygis.

Pats A. Martinaitis ir pats su šia partija yra kandidatavęs į Palangos savivaldybės tarybą.

Tai štai tokia istorija.

Beje, triukšmą sukėlęs E. Židanavičius atsitraukė. Jis savo informaciją apie nelegaliai organizuojamą renginį, ištrynė.

Gyvenimas Palangoje teka sava vaga.

Mažeikių rajono savivaldybė skelbia konkursą VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės vadovo pareigoms eiti. Pretendentai, norintieji imtis lyderystės vadovaujant vienai didžiausių gydymo įstaigų Šiaurės vakarų Lietuvoje, kviečiami teikti prašymus iki 2026 m. rugpjūčio 3 d. (imtinai).

Pretenduoti į šias pareigas gali asmenys, turintys lyderystės įgūdžių ir taikantys pažangius organizacijų valdymo metodus, suvokiantys organizacijos kultūros reikšmę sėkmingai veiklai.

Reikalavimai pretendentui:

• turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines sveikatos mokslų, socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos arba gyvybės mokslų studijų krypčių grupės studijas ir įgijus ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją
• turėti ne mažesnę kaip 4 metų vadovaujamo darbo patirtį. Privalumas – vadovavimo patirtis vadovaujant įstaigoms, organizacijoms, įmonėms
• mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją

Besidomintieji šia galimybe ir atitinkantieji reikalavimus kviečiami prašymus teikti iki 2026 m. rugpjūčio 3 d. (imtinai).

Daugiau informacijos apie konkursą – Konkursai į laisvas pareigas | Mažeikių rajono savivaldybė | Mažeikių rajono savivaldybė

Kai spyna pradeda veikti netinkamai, dažniausiai prireikia profesionalų pagalbos – tokiais atvejais spynų remontas leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastį ir ją pašalinti be papildomos žalos. 

Kada reikalingas spynų remontas?

Spynos retai sugenda staiga – dažniausiai apie problemą signalizuoja iš anksto. Vienas dažniausių požymių yra sunkiai besisukantis raktas. Jei reikia vis daugiau jėgos norint užrakinti ar atrakinti duris, tai aiškus ženklas, kad mechanizmas dėvisi.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į strigimą ar nelygų veikimą. Jei spyna kartais veikia, o kartais ne – tai rodo, kad problema dar nėra kritinė, tačiau ją reikėtų spręsti kuo greičiau. Tokiais atvejais spynų remontas gali padėti išvengti visiško gedimo.

Kitas signalas – neįprasti garsai. Spragsėjimas, trintis ar girgždesys dažniausiai reiškia, kad vidinės detalės jau nėra idealiai suderintos.

Kodėl žmonės bando taisyti spynas patys?

Natūralu, kad susidūrus su nedidele problema norisi ją išspręsti greitai ir be papildomų išlaidų. Internete gausu patarimų, kaip „lengvai“ sutaisyti spyną, todėl dažnas nusprendžia pabandyti pats.

Tačiau problema ta, kad dauguma šių sprendimų yra paviršutiniški. Spynos mechanizmas susideda iš daugybės smulkių detalių, kurios turi veikti itin tiksliai. Netinkamai atlikti veiksmai gali išbalansuoti visą sistemą.

Dėl to vėliau reikalingas spynos remontas tampa sudėtingesnis ir kartais net brangesnis nei būtų buvęs iš karto kreipiantis į specialistą.

Kuo pavojingas savarankiškas taisymas?

Bandant taisyti spyną be patirties, dažniausiai daroma viena iš dviejų klaidų – naudojama per didelė jėga arba netinkami įrankiai. Abi šios situacijos gali pažeisti mechanizmą.

Pavyzdžiui, galima sugadinti cilindrą, iškreipti detales ar net visiškai užblokuoti spyną. Tokiu atveju paprasto spynos remonto gali nebeužtekti – tenka keisti visą mechanizmą.

Be to, yra ir saugumo aspektas. Net jei spyna po savarankiško taisymo pradeda veikti, ji gali būti mažiau patikima ir lengviau pažeidžiama.

Kaip atliekamas profesionalus spynų remontas?

Profesionalus spynų remontas prasideda nuo tikslios diagnostikos. Specialistas įvertina spynos būklę ir nustato, kas tiksliai sugedo. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią sprendimą, o ne taisyti „iš akies“.

Dažniausiai atliekami darbai apima spynos išvalymą, susidėvėjusių dalių keitimą ar cilindro remontą. Kai kuriais atvejais pakanka nedidelės korekcijos, kad mechanizmas vėl veiktų sklandžiai.

Svarbiausia, kad spynos remontas atliekamas taip, jog būtų išlaikytas mechanizmo tikslumas ir saugumas.

Kada geriau keisti spyną?

Nors dažnai pakanka remonto, yra situacijų, kai spynos keitimas yra geresnis sprendimas. Pavyzdžiui, jei mechanizmas yra stipriai pažeistas arba labai susidėvėjęs.

Taip pat spyna gali būti keičiama po įsilaužimo ar praradus raktus. Tokiais atvejais svarbiausia užtikrinti maksimalų saugumą, o ne tik atkurti veikimą.

Kiek kainuoja spynų remontas?

Kaina priklauso nuo gedimo pobūdžio ir spynos tipo. Paprastesni darbai paprastai kainuoja mažiau, tačiau sudėtingesni mechanizmai gali reikalauti daugiau laiko ir specialių sprendimų.

Vis dėlto dažniausiai spynos remontas yra ekonomiškesnis nei visiškas keitimas, ypač jei problema pastebima ankstyvoje stadijoje.

Kaip išvengti spynos gedimų?

Norint išvengti problemų, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Nenaudoti jėgos sukant raktą, vengti pažeistų raktų ir reguliariai tikrinti spynos veikimą.

Taip pat verta reaguoti į pirmuosius gedimo požymius. Kuo anksčiau atliekamas spynų remontas, tuo mažesnė tikimybė, kad problema taps rimta.

Spyna yra kasdien naudojamas mechanizmas, todėl natūralu, kad ji dėvisi. Tačiau tinkama priežiūra ir laiku atliktas remontas leidžia išlaikyti jos patikimumą ilgą laiką.

Petys petin sustoję Jūratės ir Kastyčio skvere, užpildę visą J. Basanavičiaus gatvę, pasipuošę vėliavos spalvas imituojančiais drabužiais, arba tiesiog apsigobę trispalvėmis buvo giedama V. Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Prieš šią tarp viso pasaulio lietuvių tradicija tapusią ceremoniją kurorto gyventojai ir svečiai taip pat buvo kviečiami prisijungti prie iškilmingos didžiosios trispalvės nešimo eisenos J. Basanavičiaus gatve. Taip buvo kviečiami visi kartu pagerbti valstybę ir tapti gyva vienybės simbolio dalimi. Pradėję nešti vėliavą ties kurhauzu pirmieji eisenos dalyviai vos spėjo ateiti iki skvero netoli jūros tilto ir išsyk orkestrai ėmė groti valstybinio himno pirmąsias natas.

Visi susikaupę sugiedojo „Tautišką giesmę“. Galbūt norėta šią ceremoniją atlikti ant tilto arba prie jūros, tačiau pūtė žvarbus iš kojų verčianti šiaurės rytų vėjas. Todėl minia nesiveržė į pakrantę, o mieliau glaudėsi Jūratės ir Kastyčio skvere.

Iki iškilmingosios šventės dalies, Palangoje buvo surengti įvairaus ilgio, penkių, dešimties ir aštuoniolikos kilometrų, pažintiniai žygiai kurorto apylinkių miškais ir pažintiniais takais. Žygio tikslas – puoselėti Liepos 6-osios tradicijas, stiprinti žmogaus ryšį su gamta, skatinti aktyvų laisvalaikį ir bendrystę. Planuota, kad žygių dalyviai nueis bent tris milijonus žingsnių, tačiau planas buvo net keliasdešimt kartų viršytas – dalyviai nužingsniavo net 44 milijonus žingsnių.

Vakare visi žygeiviai ir žygyje nedalyvavusieji susitiko Jūratės ir Kastyčio skvere, kuriame vyko šventinis koncertas. Koncerte įvairius kūrinius atliko Merūnas Vitulskis, Martynas Kavaliauskas, Jurga Šeduikytė ir Justinas Lapatinskas.

Rimanto Kaukėno paramos grupė – labdaros ir paramos fondas, teikiantis visapusišką pagalbą sunkiai sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Fondas glaudžiai bendradarbiauja su šeimomis, auginančiomis onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis sergančius vaikus, ir užtikrina jiems reikalingą medicininę, reabilitacinę bei emocinę paramą. Siekiant
palengvinti vaikų kasdienybę ir suteikti jiems daugiau vilties bei stiprybės, fondas taip pat pildo jų svajones – jautriausius ir slapčiausius norus paversdami realybe. Šios akimirkos tampa svarbia emocinės gerovės dalimi, suteikiančia vaikams šviesos, džiaugsmo ir trumpą
atokvėpį nuo sudėtingos kasdienybės.

Viena iš fondo globojamų herojų – Kiara. Merginai 17 metų, o jos gyvenimas jau paženklintas sudėtingiausiais išbandymais. Visas jaunatviškas veiklas ir laiką su draugais, hobius, į šoną nustūmė netikėtai išgirsta diagnozė – Hodžkino limfoma.

,,Chemoterapija siurbia iš manęs visas jėgas”, – apie varginantį gydymą sako pati herojė. Iškart po ligos diagnozavimo pradėtas itin agresyvus gydymas chemoterapija, kuris ne tik pasiglemžia jėgas, tačiau ir stipriai veikia emocinę būklę. Kiarai dažnai būna pikta ir liūdna, o per palatos langą žiūrėdama į lauką ji vis dar dažnai pasvajoja apie savo didžiausius troškimus. O jie yra išties labai išskirtiniai ir įdomūs – mergina domisi auskarų vėrimu bei tatuiruotėmis ir jau dabar žino – užaugusi norės būti tatuiruočių meistre bei verti auskarus visiems to panorėjusiems.

Šiuos ateities planus papildo ir dar viena svajonė, kurią Kiara tikrai įgyvendins ateityje – ji nori turėti sportinį motociklą! Kiek drąsos, tvirto žinojimo ir tyrų jaunatviškų svajonių kupina yra fondo herojės širdis! Tegul
su geros širdies žmonių prisidėjimu visos Kiaros svajonės išsipildo, atnešdamos į iššūkių ir nežinomybės kupinas dienas daugiau šviesos.

Renginio metu netrūks veiklų tiek motociklininkų bendruomenei, tiek šeimoms bei vaikams. Šventės lankytojų lauks motociklų bendruomenės pasirodymai ir pramogos, loterija su partnerių bei renginio draugų įsteigtais prizais, įvairios edukacinės ir pramoginės veiklos.
Mažųjų renginio lankytojų nuotaika rūpinsis „Linksmas Lagaminas“, o aktyvią edukacinę veiklą ves Parkūro akrobatikos studija. Renginio metu taip pat vyks paramos rinkimas. Renginį ves Justinas Rupeika, o renginio atmosferą kurs žinomų Lietuvos atlikėjų pasirodymai: Ironvytas, grupė „Patruliai“, Jurijus Veklenko, Justinas Mejeris – Ustinmeyer ir Nikita
Vaitkevičius – Atikin.

Renginio organizatoriai kviečia visus prisijungti prie prasmingos iniciatyvos, palaikyti kovojančius vaikus bei kartu sukurti dieną, kupiną bendrystės, gerų emocijų ir vilties.

Prisidėti galite jau dabar: https://app.greet.menu/donation/9v9OqrZlxqOU

Profitus investavimo galimybės grindžiamos tarpininkavimu tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir investuotojų. Vystytojai platformoje skelbia projektus, kuriems reikalingas finansavimas, o investuotojai gali prisidėti mažesnėmis sumomis prie bendros projekto finansavimo dalies. Tokiu būdu vienas projektas finansuojamas kolektyviai. Investuotojams už suteiktas lėšas mokamos palūkanos, kurios dažniausiai priklauso nuo projekto trukmės, rizikos lygio ir kitų veiksnių.

Šis modelis iš esmės skiriasi nuo tradicinio investavimo į nekilnojamąjį turtą, kai investuotojas pats įsigyja būstą ar komercinį objektą. Tokiu atveju reikia didesnio kapitalo, prisiimama daugiau atsakomybės dėl turto valdymo, o investicijos likvidumas paprastai yra mažas. Sutelktinis finansavimas leidžia išvengti tiesioginio turto administravimo, tačiau kartu reiškia, kad investuotojas neturi tiesioginės nuosavybės teisės į konkretų objektą, o tik finansinį reikalavimą.

Palyginti su kitomis tradicinėmis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip akcijos ar obligacijos, skirtumai taip pat yra reikšmingi. Investuojant į akcijas, įgyjama dalis įmonės, o grąža priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų ir akcijų kainos pokyčių rinkoje. Obligacijos dažniau laikomos konservatyvesne priemone, nes jos paprastai siūlo iš anksto nustatytas palūkanas. Tuo tarpu investavimas per tokias platformas kaip „Profitus“ dažniausiai siejamas su konkrečiais projektais, kurių baigtis ir finansiniai rezultatai gali priklausyti nuo daugelio praktinių veiksnių, pavyzdžiui, statybų eigos ar nekilnojamojo turto rinkos sąlygų.

Svarbus aspektas yra grąžos pobūdis. Sutelktinio finansavimo platformose investuotojams paprastai siūloma iš anksto numatyta palūkanų norma, kuri išmokama periodiškai arba projekto pabaigoje. Tai gali sudaryti įspūdį, kad tokia investicija yra lengviau prognozuojama nei, pavyzdžiui, akcijų rinkoje, kur kainos nuolat svyruoja. Tačiau ši prognozuojama grąža nėra garantuota, nes ji priklauso nuo projekto sėkmės. Jei projektas susiduria su sunkumais, palūkanų mokėjimas gali vėluoti arba būti sumažintas.

Rizikos vertinimas yra vienas sudėtingiausių aspektų, lyginant šias investavimo formas. Nors dažnai pabrėžiama, kad investicijos į nekilnojamojo turto projektus yra užtikrinamos įkeistu turtu, tai nereiškia visiško saugumo. Jei projektas nepavyksta, investuotojų lėšų susigrąžinimas gali užtrukti, o galutinė grąža priklauso nuo turto realizavimo sąlygų. Be to, nekilnojamojo turto rinka pati savaime yra cikliška, todėl ekonominiai svyravimai gali turėti tiesioginę įtaką projektų rezultatams.

Tuo tarpu investuojant į plačiai diversifikuotus fondus ar biržoje prekiaujamus fondus, rizika dažnai paskirstoma tarp daugelio skirtingų sektorių ir regionų. Tai nereiškia, kad tokios investicijos yra saugios, tačiau jos mažiau priklausomos nuo vieno konkretaus projekto ar turto. Šis skirtumas yra esminis vertinant ilgalaikę investavimo strategiją.

Likvidumo klausimas taip pat išskiria šias investavimo formas. Tradicinėse finansų rinkose investuotojai dažnai gali greitai parduoti savo turimą turtą, ypač jei kalbama apie akcijas ar likvidžius fondus. Tuo tarpu investicijos į nekilnojamojo turto projektus per sutelktinio finansavimo platformas paprastai yra terminuotos. Tai reiškia, kad investuotojas turi laukti, kol projektas bus įgyvendintas arba pasibaigs investavimo laikotarpis. Nors kai kurios platformos siūlo antrinę rinką, jos likvidumas gali būti ribotas, o sandorių skaičius – nedidelis.

Kitas svarbus aspektas yra reguliavimas ir skaidrumas. Tradicinės finansų rinkos veikia jau dešimtmečius ir yra griežtai reguliuojamos. Įmonės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, privalo viešai skelbti finansines ataskaitas ir kitą svarbią informaciją. Sutelktinio finansavimo platformos taip pat yra prižiūrimos, tačiau jų veiklos istorija yra trumpesnė, o projektų vertinimo metodikos gali skirtis priklausomai nuo platformos.

Nepaisant to, tokios platformos sulaukia augančio investuotojų susidomėjimo. Viena iš priežasčių gali būti žemos palūkanų normos tradiciniuose bankų produktuose, kurios ilgą laiką mažino indėlių patrauklumą. Kita priežastis – technologinis patogumas, leidžiantis investuoti nuotoliniu būdu ir greitai pasiekti informaciją apie projektus. Taip pat svarbus psichologinis aspektas: daliai investuotojų patrauklu matyti konkretų objektą ar projektą, į kurį investuojami pinigai, net jei jų nuosavybės teisės yra netiesioginės.

Vis dėlto praktika rodo, kad investavimas per tokias platformas nėra be iššūkių. Investuotojai susiduria su projektų vėlavimais, kurie gali paveikti planuotą pinigų srautą. Kai kuriais atvejais projektų įgyvendinimas užtrunka ilgiau nei tikėtasi, o tai reiškia, kad investuotojai negali laiku atgauti savo lėšų. Tokios situacijos nėra išskirtinės šiam segmentui, tačiau jos parodo, kad net ir iš anksto numatyta grąža negali būti vertinama kaip garantuota.

Vertinant platesniame kontekste, „Profitus“ ir panašios platformos greičiausiai neužims tradicinių investicijų vietos, tačiau gali tapti papildomu instrumentu investuotojų portfeliuose. Jos suteikia galimybę diversifikuoti investicijas į nekilnojamąjį turtą be būtinybės įsigyti fizinį turtą. Tačiau tuo pačiu jos išlaiko specifines rizikas, susijusias su projektiniu finansavimu ir rinkos ciklais.

Galutinė išvada priklauso nuo investuotojo tikslų, rizikos tolerancijos ir investavimo situacijų. Sutelktinio finansavimo platformos gali būti tinkamos tiems, kurie ieško alternatyvų tradicinėms priemonėms ir yra pasirengę prisiimti su tuo susijusią riziką. Tačiau sprendimai turėtų būti priimami įvertinus ne tik potencialią grąžą, bet ir galimus scenarijus, kuriuose rezultatai neatitinka pradinių lūkesčių.

Pasak profesinės organizacijos, įstaigos vadovė Aušra Zarambienė į įvairius bandymus normalizuoti situaciją – susitikimus įstaigoje, derybas, kolektyvinės sutarties inicijavimą, susitikimus savivaldybėje – reagavo ne vienijančia lyderyste, o konfrontacija. Taip pat teigiama, kad buvo juntamas psichologinis spaudimas darbuotojams, galimi mobingo atvejai, kolektyvo skaldymas ir manipuliacijos.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga yra kreipusis į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama tarpininkauti sprendžiant sudėtingą situaciją įstaigoje. Buvo organizuota ir kolektyvo palaikymo akcija prie darželio, tačiau, profesinės sąjungos teigimu, į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta tvirtinant Aušrą Zarambienę dar vienai kadencijai.

2026 m. kovo 26 d. profsąjungos narių susirinkime nuspręsta pasitraukti iš derybų ir skelbti tikrąjį streiką nuo 2026 m. balandžio 16 d. Šiam sprendimui pritarė 17 iš 18 dalyvavusių  profesinės organizacijos narių, 1 susilaikė. Artimiausiu metu apie streiką įstaiga bus informuota Darbo kodekso nustatyta tvarka.

„Sprendimas streikuoti nebuvo lengvas. Tai – paskutinė priemonė, kai išnaudojamos visos dialogo galimybės, tačiau darbuotojų balsas lieka neišgirstas“, – sako Nijolė Dargužienė.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ profesinė organizacija dar 2025 metų pavasarį pradėjo derybas su įstaigos administracija, tikėdamasi konstruktyvaus dialogo, skaidrumo ir realių sprendimų dėl aiškios bei sąžiningos darbo apmokėjimo sistemos, kuri yra kolektyvinės sutarties dalis. Tačiau beveik metus puoselėtos viltys žlugo.

Nors oficialiai deryboms buvo numatytas laikotarpis iki 2025 m. gruodžio 31 d., realybėje procesas virto vilkinimu – įvyko vos keli susitikimai, o darbuotojų socialinių ir darbo sąlygų gerinimo klausimai buvo ignoruojami arba atmetami be išsamesnių diskusijų.

2025 metų lapkritį profesinė organizacija nutraukė derybas ir inicijavo kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų. Deja, ir šis laikotarpis nepadėjo pasiekti proveržio. Konstruktyviai bendradarbiauti, panašu, siekė tik viena pusė, kuri net dešimties dienų susitarimo laikotarpį pratęsė iki trijų mėnesių. Deja, profesinės organizacijos atstovai ir toliau susidūrė su vangumu, nenoru ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų ir derybų imitacija. Konstruktyvus dialogas taip ir neįvyko.

„Per visą šį laikotarpį matėme ne norą susitarti, o nuoseklų procesų vilkinimą. Darbuotojai tikėjosi pagarbos ir dialogo, tačiau realybėje susidūrė su abejingumu jų problemoms“, – teigia Klaipėdos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ profesinės organizacijos pirmininkė Nijolė Dargužienė.

Manote, kad tai absurdas ir šiuolaikinėje Lietuvoje nieko panašaus būti negali?

Klystate. Juk būtent taip nutiko su vieninteliu Lietuvos jūros švyturiu. Iš jo buvo išmontuota pagrindinė vertybė – Frenelio lęšių žibintas ir išgabentas į Lietuvos jūrų muziejų. Vietoje jo sumontuota kažkokia LED šviesos diodais paremta navigacinė sistema.

Paskelbė, kad tapo saugotinas

Lygiai prieš mėnesį Kultūros paveldo departamentas (KPD) su džiaugsmu ištrimitavo, kad kovo paskutinę savaitę nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Klaipėdos švyturio statinių kompleksui, sudarytam iš švyturio, techninio aptarnavimo pastato ir kuro saugojimo rūsio.

Tačiau tai tik pusė tiesos. Nes ištardama A valstybinė institucija nutylėjo B. Pasirodo, kad prieš keletą metų buvo išmontuotas ir išgabentas Frenelio žibintas – pagrindinė ir didžiausia švyturio vertybė, be kurios šis statinys tėra betoninis stulpas.

Vilnius TECH dėstytojas, inžinierius Tomas Jačionis, išgirdęs šią žinią, nevyniojo žodžių į vatą: „Tai pasityčiojimas iš paveldo. Nes iškomplektuoti negalima, nes objektas yra nedalomas“

Jo teigimu, Frenelio lęšiai yra technikos stebuklas. Tačiau dabar jų švyturyje nebėra.

„O juk būtent dėl jų ir buvo pastatytas visas (švyturio) kompleksas. Įsivaizduokime, kad iš kokios nors bažnyčios altoriaus išlupame kokį nors vertingą kryžiuką ir eksponuojame muziejuje ir džiaugiamės. Tai yra didžiausia gėda. Nes pagrindinė Klaipėdos švyturio vertė ir buvo, kad tai buvo komplektas. Paveldo komisija suvokė, kad net ir baltų plytų sovietinė statyba yra vertybė, nes ji yra viso komplekso sudedamoji dalis. Stovintys tarp raudonų plytų pastatų tie silikatinių plytų pastatai yra vertybė, nes jie visi yra sujungti ir tarpusavy susiję. Jeigu išmeti vieną detalę iš sistemos, sistema nebeveikia. Visa vertė buvo ne vienas lęšis, ar bokštas, o visa išlikusi sistema, kurią Lietuva 1993 m. perėmė“, – piktinosi inžinierius, nemaža dalimi prisidėjęs, kad būtų išsaugotas ir Nidos švyturys.

T. Jačionis šaiposi iš teiginių, esą švyturys bus atvertas visuomenei: „Ko dabar į tą švyturį tai  visuomenei beeiti? Lęšio nebėra, bokštas – prastesni negu bet kuris vandens bokštas Lietuvos užkampy. Kokia to švyturio trauka? Į ką ten žiūrėti? Manau, kad toks tikslas ir buvo: išimti lęšį, kad neateitų žmonės, o „Klaipėdos nafta“ galėtų „prišildyti“, perimti sklypą.

Dabar į švyturį patekti neleidžiama. Naudojamos kvailos šantažo priemonės. Sako, kad į švyturį  negalima patekti todėl, nes pamatys, ką nors neleistino, nufotografuos ir priešai viską sužinos. Tokie buvo jų argumentai. Tačiau atplaukiančiame kruiziniame laive pilna kinų, tarp jų – ir šnipų, kurie tas bačkas fotografuoja. Taip pat skersai išilgai gali jas iš palydovų apžiūrėti. Keista, kad jie bijo ateisiančių švyturį aplankyti lietuvių, o nebijo laivu plaukiančių kinų arba rusų?“ – aštrių žodžių negailėjo inžinierius.

Naftos krovai nereikalingas?

T. Jačionio minėtoji bendrovė „Klaipėdos nafta“ šiandien veikia kitu pavadinimu – AB „KN Energies“. Naftos produktų ir suskystintųjų dujų krova užsiimanti bendrovė per atstovą Rytį Savickį paneigė bet kokį suinteresuotumą tiek pačiu švyturiu, tiek teritorija aplink jį.

„KN Energies“ dalyvauja diskusijose su atsakingomis institucijomis teritorijų planavimo, paveldo apsaugos ar prieigų klausimais, kai jie susiję su bendrovės valdomos strateginės infrastruktūros saugumu, patikimumu ir veiklos tęstinumu. Pažymime, jog bendrovė nepriima sprendimų dėl kultūros paveldo objekto apsaugos lygmens ir šiuo klausimu pozicijos nereiškė.“

Be to, „KN Energies“ nėra kelio, vedančio švyturio link, savininkė, o sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos ar naudojimo priima kompetentingos institucijos. Ir dabar privažiuojamasis kelias patenka į terminalo apsaugos teritoriją, kurioje taikomi apribojimai. Tokie apribojimai, atsižvelgiant į terminalo statusą, išliks ir ateityje.

„KN Energies“ nepretenduoja į švyturio teritoriją. Bendrovė laikosi pozicijos, kad sprendimai dėl kultūros paveldo objekto teritorijos ribų ir teisinės apsaugos priimami kompetentingų institucijų nustatyta tvarka. „KN Energies“ savo ruožtu siekia užtikrinti, kad bet kokie sprendimai būtų suderinami su strateginės infrastruktūros saugumo, apsaugos ir patikimo veikimo reikalavimais, o bendrovė, atsižvelgdama į visuomenės bei institucijų interesus, galėtų vykdyti plėtrą bei įgyvendinti veiklos strategiją ir įsipareigojimus valstybei,“ – tokius oficialius atsakymus pateikė „KN Energies atstovas“.

Menkas reikšmingumo lygmuo

Tačiau grįžkime prie reikšmingumo lygmens. Specialistus suglumino faktas, kad vieninteliam jūros švyturiui suteiktas ne nacionalinio, o regioninio lygio apsaugos lygmuo.

KPD Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus Atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Mičiulienė paaiškino, kodėl vieninteliam jūriniam Švyturiui suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.

„Kompleksinei daliai – Švyturiui (pastatytam 1952 m.), vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo reikalavimais, nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo, palyginus panašaus pobūdžio objektus, esančius Kultūros vertybių registre, taip pat įvertinus išlikusias vertingąsias savybes, lemiančius reikšmingumą vertingųjų savybių pobūdžius.

Kultūros vertybių registre registruotų švyturių (Pervalkos švyturio, Uostadvario švyturio, Nidos švyturio, Ventės švyturio), kurie buvo įvertinti anksčiau, reikšmingumo lygmuo taip pat regioninis. Nacionalinis reikšmingumo lygmuo įprastai nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems nustatomas bent vienas vertingųjų savybių pobūdis, atitinkantis unikalumo kriterijų. Tokį objektą siūloma ateityje skelbti kultūros paminklu.

Klaipėdos švyturiui nebuvo nustatyti vertingųjų savybių pobūdžiai, atitinkantys unikalumo kriterijų. Konstatuota, kad Klaipėdos švyturys architektūrine, istorine ir inžinerine verte yra svarbus statinys. Švyturiui nustatytas reikšmingumo lygmuo nesumenkina kultūros paveldo objekto kultūrinės vertės, nes tiek regioninio, tiek nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektai yra patys reikšmingiausi, kurie gali būti kultūros ministro sprendimu paskelbti valstybės saugomais,“ – dėstė J. Mičiulienė.

KPD atstovė taip pat paaiškino ir optinio lęšio išmontavimo aplinkybes.

„Švyturio optinis lęšis perduotas nuolatiniam saugojimui į Lietuvos jūrų muziejų ir saugomas kaip muziejinė vertybė. Švyturio optinis lęšis buvo išmontuotas modernizavus švyturio sistemą dar iki 2022 m. birželio mėn., kada vyko pirmasis Švyturio statinių komplekso akto projekto svarstymas.

Švyturys priklauso Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA), švyturio optinis lęšis LTSA iniciatyva buvo perduotas Klaipėdos jūrų muziejui“, – raštu į pateiktus klausimus atsakė J. Mičiulienė.

Žibintą išmontavo, nes jis rusiškas?

Tačiau švyturys, nors ir stovi uosto teritorijoje, šiuo metu tebepriklauso Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA). Sklypas, kuriame jis yra, taip pat yra LTSA nuosavybė.

LTSA Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitės teigimu, Frenelio žibintas buvo išmontuotas todėl, kad perdegus lempoms naujų įsigyti tapo neįmanoma, nes jos gaminamos Rusijos karinės paskirties gamyklose.

„Frenelio lęšių žibintas buvo išmontuotas gerokai anksčiau – dar 2016 metais, vykdant švyturio modernizaciją. Tai nebuvo susiję su objekto įrašymu į Kultūros vertybių registrą.

Klaipėdos švyturys yra veikiantis navigacinis objektas, ir kad užtikrintų šią funkciją, jis buvo modernizuotas. 2016 m. baigiantis senajame žibinte naudojamų lempų atsargoms, kurios gamintos Rusijos Federacijos karinės pramonės gamyklose, senasis žibintas kartu su lęšių sistema pakeistas nauju, t. y. atsisakyta viso senojo žibinto (tiek žibinto valdymo, tiek ir paties žibinto) veikimo ir įdiegta nauja LED šviesos diodais paremta navigacinė sistema, kuri yra  patikimesnė, efektyvesnė ir lengviau prižiūrima.

Klaipėdos švyturys buvo Klaipėdos įplaukos vedlinės antrinis ženklas, todėl buvo labai svarbu tiksliai išlaikyti žibinto buvimo vietą, todėl senasis žibintas pakeistas nauju.

Išmontuotas ir nenaudojamas senasis žibintas kurį laiką buvo saugomas LTSA patalpose. 

Frenelio lešių sistema kartu su lempų keitikliu Klaipėdos švyturyje nenaudotas jau 10 metų, kadangi kaip minėta, jis pakeistas nauju ir moderniu laivų navigaciją užtikrinančiu žibintu. Klaipėdos švyturys yra uosto rėžiminėje teritorijoje, tad patekimas į švyturio teritoriją yra ribotas.

Kad unikalus Frenelio lešių žibintas būtų išsaugotas ir visuomenė galėtų jį laisvai apžiūrėti, jis 2026 m. sausio 23 d. perduotas ir saugomas Lietuvos jūrų muziejuje kaip vertybės objektas. Šių vertybių perdavimas vykdytas dar prieš KVPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį, kuriame priimtas spendimas dėl paveldo apsaugos.

Grąžinti senojo Frenelio lęšių žibinto į Klaipėdos švyturį neplanuojama. Švyturyje jau yra įrengta LED technologijomis paremta navigacinė sistema, kuri užtikrina jo pagrindinę funkciją.

Be to, saugojimas muziejuje užtikrina jos prieinamumą visuomenei, nes pats švyturys yra uosto teritorijoje, į kurią patekimas yra ribotas“, – taip į raštu pateiktus klausimus atsakė LTSA atstovė E. Kučinskaitė.

“Plūgo Lietuvos” pergalė

Švyturių entuziastas ir knygos apie švyturius autorius Aidas Jurkštas taip pat pasipiktino švyturio likimu.

„Tai, kas vyksta aplink Klaipėdos švyturius – yra bjauru. Užpernai įvykę Švyturių metai, deja, apart plepalų, rezultatų nedavė. Buvo daug šnekų apie pagrindinio valstybės jūrinio simbolio – Baltojo švyturio atstatymą. Deja, uosto direkcija priešinosi. Klaipėdos savivaldybė, tarsi palaikydama idėją, per porą metų nesugebėjo išspausti jokio rezultato. Susisiekimo ministerija gėdingai nusišalino. Už 150 tūkst. eurų buvo suremontuotas Klaipėdos švyturys, anonsuojant, kad bus atvertas turizmui. Deja, pernai, prisidengiant „sudėtinga geopolitine situacija“ nuspręsta švyturio neatidaryti lankytojams.

Uosto direkcija, vadovaujama A. Latako, brutaliai naikina švyturių, kaip jūrinio paveldo objektų idėją. Buvo viltis, kad Kultūros paveldo departamentas suteiks apsaugą švyturiams. Tikėjomės, kad tai apgins nuo uosto klerkų savivalės. Deja. Teritorija, kurioje stovėjo senasis Klaipėdos švyturys, apipjaustyta. Istorinė kalva, iki karo džiugindavusi klaipėdiečius, brutaliai padalinta. Iš švyturio atimtas net kelias. Objektas nepasiekiamas. Švyturys tapo dar vieno proteguojamo veikėjo – „Klaipėdos naftos“ interesų įkaite. Kaip objektas gali būti be privažiavimo?

Toliau – dar baisiau. Švyturio kompleksas, kad ir nepilnavertis, paskelbimas saugomu… Objekto reikšmingumo lygmuo – menkas, regioninis. Net ir vaikai žino – kad švyturio esmė – šviesa. Ir čia nutiko baisiausia – svarbiausia švyturio dalis – Frenelio lęšių žibintas, dėl protu nesuvokiamų priežasčių, nėra įpaveldinamas. Dar baisiau – išmontuojamas ir perduodamas Lietuvos jūrų muziejui. Tai tas pats, kas iš bažnyčios pavogti altorių ir kryžių nuo smailės. Švyturys iškastruotas, apvogtas. Be istorinės teritorijos, be kelio, be lęšių sistemos. Tai pasityčiojimas iš technikos paveldo. Miestas prie jūros, nesaugantis savo švyturių, neturėtų vadintis uostamiesčiu. Tai plūgo Lietuvos pergalė prieš jūrinę Lietuvą“, – piktinosi A. Jurkštas.