Šios teritorijos gyventojams už nieką nereikia mokėti. Nakvynė – dykai. Maistas – nemokamas. Dirbti taip pat niekas nereikalauja. Gali drybsoti į valias, arba šildytis prieš saulutę. Vienintelis trūkumas, kad iš šios teritorijos jos gyventojai gali išeiti tik tam tikromis valandomis. Dažniausiai tuomet, kai parduotuvėse nebeparduodami alkoholiniai gėrimai. Svečiai čia taip pat nepageidaujami.

Jau visą savaitę, nuo kovo 17-osios, pramoninėje Klaipėdos teritorijoje įrengtoje uždaro tipo stovyklavietėj gyvenimas verda ištisą parą. Čia karantino pabaigos laukia 46 nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys klaipėdiečiai. Jiems čia suteikiama ne tik būstas, bet sudaryta galimybė nusiprausti, išsiskalbti, pasigaminti maisto. Be to, kiekvieną dieną „Maisto bankas“ pristato karšto maisto, vaisių, daržovių bei kito greitai suvartojamo maisto.

Klientai drausmingi

Pasak biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorės Almos Kontrimaitės, karantino metu modulinio tipo nameliuose, kuriuose yra 51 vieta, gyvena 48-50 asmenų. Daugiausiai vyrai, tačiau yra ir aštuonios moterys, kurios gyvena atskirai.

„Klientai yra įpareigoti laikytis karantino metu nustatytos tvarkos. Susirinkimo metu buvo išaiškinta, kad jiems taikomos karantino sąlygos. Todėl išeiti gali tik minimaliai, iki parduotuvės. Nuo kovo 17 d. tokia tvarka taikoma ir vienos nakties nakvynės namuose, kur priimdavome žmones tik nakčiai nuo 20 valandos iki 8 ryto. Dabar jau leidžiame jiems pasilikti visą parą, kad naudotųsi šia paslauga ir niekur nevaikščiotų“, – “Klaipėdos žinioms” sakė nakvynės namų direktorė.

Anot jos, gyventojai drausmingai laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Jie nusiprausė, nusiskuto, susitvarkė, palaiko tvarką tuose namukuose.

A. Kontrimaitė pabrėžė, kad tai nėra kalėjimas, todėl gyventojų judėjimo laisvė nėra apribota. „Mes negalime apriboti jų laisvės. Todėl į parduotuvę maisto nusipirkti išleidžiame. Bet tik tuomet, kai dar neparduodami alkoholiniai gėrimai, arba jau nebeparduodami. Sekmadienį jie buvo išleisti po 15 valandos. Kadangi jie negali išeiti nusipirkti alkoholio, tai konfliktų nebekyla. Kilo tik maitinimo klausimas. Tačiau susitarėme su „Maisto banku“, kurio darbuotojai kiekvieną darbo dieną atveža maisto. Kokių produktų jie turi, tokių ir atveža, tačiau sriubos – visada. Maistą atiduoda ir išvažiuoja. Nes mes negalime ten įleisti jokių pašalinių asmenų“, – aiškino A. Kontrimaitė.

Nakvynė namų direktorė taip pat paaiškino, kad į nakvynės vietą nauji gyventojai taip pat neįleidžiami. Net nebepriimami prašymai. Tuo esą siekiama užtikrinti karantino sąlygas. Jau įsigaliojus karantinui vienas asmuo norėjo gauti vietą, tačiau jam buvo atsakyta.

Kiek iš viso Klaipėdoje yra benamių, duomenų nėra. Net ir tie asmenys, kurie būriuojasi prie prekybos centrų ar atliekų konteinerių, pasak A. Kontrimaitės, nebūtinai yra benamiai.

Saviizoliuotis – į viešbučius

Klaipėdos nakvynės namų padalinys, kuriame benamiai jau nuo pirmadienio gali ne tik pernakvoti, bet ir saugiai išsiblaivyti, buvo pastatytas tik praėjusiais metais ir pirmuosius gyventojus priėmė 2019 m. spalį. Čia užtikrinamos ne tik nakvynės, bet ir higienos bei kitos būtiniausios paslaugos asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos. Viename kambaryje, kuriame yra lovos, stalas, kriauklė, gali gyventi trys asmenys.

Atskirai įrengta virtuvė su viryklėmis ir šaldytuvais. Taip pat yra tualetai, dušai bei skalbykla.

Klaipėdos miesto savivaldybė nesvarstė šios uždaros teritorijos skirti klaipėdiečių saviizoliacijai, o pasirinko kitą galimybę – karantino laikotarpiu iš užsienio grįžusius piliečius apgyvendinti viešbčiuose.

Šiuo metu uostamiesčio savivaldybės saviizoliacijai skirtose patalpose yra apgyvendinta 18 asmenų.  Patalpų poreikis nuolat didėja. Siekdama užtikrinti galimai staiga išaugsiantį tokių patalpų poreikį, miesto administracija siekia užsitikrinti kuo daugiau laikino apgyvendinimo vietų. Klaipėdos mieste saviizoliacijai skiriami kai kurių viešbučių numeriai.

Viešbučių sąrašą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis žadėjo paskelbti viešai.

Kitaip nei pasienyje su Lenkija, kur jau susidarė penkiasdešimties kilometrų eilė, lietuviai iš Latvijos įleidžia ir iš mūsų šalies vilkikus išleidžia beveik be jokių tikrinimų. Išimtimi būna, jei kabino važiuoja daugiau nei vienas asmuo. Tuomet vilkikas stabdomas ir tikrinami keleivio dokumentai bei sveikatos būklė. Šiuo metu Latvijoje, šios šalies Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, bendras koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 71.

Pavieniai lengvieji automobiliai, jeigu jų vairuotojai ir keleiviai, jeigu nė vienas jų nevyksta į gyvenamąją vietą, iš mūsų šalies nei išleidžiami, nei į ją įleidžiami.

Todėl buvo sustabdytas ir atgal į Liepoją turėjo grįžti taksi automobilis, kuriuo į Palangos oro uostą  važiavo į Norvegijos sostinę Oslą turėjęs išskristi keleivis. Pastarąjį pasieniečiai įsodino į paskui važiavusio vilkiko kabiną. Lygiai tokiu pat būdu kelionę iki Palangos oro uosto tęsti turėjo Didžiosios Britanijos pilietė, gyvenanti Londone, kurią iš Liepojos automobiliu vežė motina. Pareigūnų paprašytos moterys skubiai atsisveikino ir viena jų sėdo į vilkiko kabiną, o kita automobiliu grįžo namo į Latviją.

Sienos kontrolę kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Palangos užkardos pareigūnais vykdo ir Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. Šiuo metu ši užduotis tekusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių rinktinės 309 pėstininkų kuopos kariams.

VSAT duomenimis, iki kovo 18 d. visame pasienyje į Lietuvą buvo neįleisti 382 užsieniečiai, neišleisti – 205 mūsų šalies piliečiai.

Antradienį į Būtingės postą buvo atvežti du gyvenamieji konteineriai, kuriuose bus įrengtos darbo vietos pasienyje budintiems pareigūnams. Lietuvai ir Latvijai tapus ES narėmis, buvo demontuota abiejų šalių pasienyje įrengta pasienio kontrolės ir patikros postų infrastruktūra.