Brangesnė už pernykštes komandiruotes

Mero sekretoriatas, sulaukęs “Klaipėdos žinių” klausimo apie kelionės tikslus, išsyk suskubo teisintis, esą sprendimą dėl vykimo į Naująjį Orleaną, atsižvelgusi į tarptautinių ryšių specialistų įdirbį bei rekomendacijas plėtojant bendradarbiavimą bei 2012 m. pasirašytą ketinimų protokolą, vienbalsiai priėmė Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisija.

Vizitas Naujajame Orleane, įskaičiuojant skrydžius, apgyvendinimą bei dienpinigius kainavo 2680 eurų, pranešė merijos sekretoriatas.

Ši kelionė kainavo daugiau nei komandiruotės per vienuolika 2017 metų mėnesių, kurios miesto biudžetui kainavo 1183,5 Eur (išskyrus komandiruotes į Briuselį, į ES Regiono komiteto posėdžius, už kurias iš Klaipėdos miesto biudžeto lėšų nebuvo skirta).

Kokia nauda?

Atsakydama į klausimą, o kokia nauda miestui iš šios kelionės, mero sekretoriato atstovės Silvijos Mockuvienės aiškino, kad Naujajame Orleane vykusiame tarptautiniame merų susitikime buvo aptarti turizmo rinkos ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtros klausimai, didžiųjų miestų santykiai su regionų savivaldybėmis, miestų vaidmuo ir įtaka regionų bei valstybių vystymuisi, mobilumo miestuose užtikrinimas, viešojo transporto sistemos vystymas pasitelkiant naujausias švariąsias technologijas ir kiti iššūkiai, su kuriais susiduria daugelis miestų.

Taip pat buvo susitikta su Naujojo Orleano uosto valdybos nariais, aptartas bendradarbiavimas tiekiant suskystintas gamtines dujas Lietuvai per Klaipėdos SGD terminalą, buvo akcentuojami prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito JAV metu pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo suskystintųjų gamtinių dujų srityje.

Susitikimuose tiek su kadenciją baigiančiu dabartiniu Naujojo Orleano meru, tiek su naujai išrinkta Naujojo Orleano mere, dalyvaujant Lietuvos ambasadoriui JAV bei Lietuvos konsulei Naujajame Orleane, patvirtinta, kad 2012 metais tarp Klaipėdos ir Naujojo Orleano pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo yra įvertintas kaip lūkesčius pateisinęs dokumentas, kuris vertas peraugti į sutarties pasirašymą. Tai didelis diplomatijos laimėjimas turint omenyje, kad Naujasis Orleanas yra vienas populiariausių miestų JAV, užima pirmaujančias pozicijas turizmo srityje, o partnerystės su šiuo miestu siekia gerokai labiau žinomi miestai nei Klaipėda. Patvirtinta, kad galima pradėti rengti bendradarbiavimo sutartį, išgryninti būsimas bendradarbiavimo kryptis. Po šių susitikimų nuspręsta, kad pradedamas aktyvus bendradarbiavimo sutarties rengimo procesas. Klaipėda ir Naujasis Orleanas galėtų bendradarbiauti ekonomikos, turizmo, kultūros srityse.

Primename, kad 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. Grubliauskas įvairiose komandiruotėse praleido visą mėnesį – net 31 dieną!

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pranešime teigiama, kad V. Grubliauskas dalyvaus Naujajame Orleane (JAV) vyksiančiame tarptautiniame aukščiausio lygio merų susitikime.

V. Grubliauskas.

Naujajame Orleane šią savaitę laukiami daugiau nei keturių dešimčių pasaulio miestų merai, pakviestųjų sąraše merai iš tokių garsių miestų kaip Barselona (Ispanija), Berlynas (Vokietija), Paryžius, Lionas (Prancūzija), Roma, Florencija (Italija), Liverpulis (Jungtinė Karalystė), Los Andželas, Niujorkas,  Čikaga (JAV), Otava (Kanada) ir kt. Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kurio meras buvo pakviestas į aukščiausio lygio susitikimą, o iš kitų valstybių, esančių prie Baltijos jūros, pakviestas tik Vokietijos sostinės – Berlyno meras.

Klaipėda 2012 metais su Naujuoju Orleanu pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Protokolas pasirašytas siekiant maksimaliai išnaudoti abiejų miestų turimą patirtį ir potencialą prekybos ir ekonominės plėtros, transporto, turizmo, aplinkosaugos, miesto valdymo, kultūros, švietimo, mokslo, technologijų srityse. Anot Klaipėdos mero V. Grubliausko, šis vizitas Naujajame Orleane bus ir puiki proga atnaujinti bei sustiprinti bendradarbiavimo ryšius. Viešėdamas Naujajame Orleane Klaipėdos meras kartu su kitais pakviestais merais dalyvaus ir šio, vieno seniausių JAV miestų, 300 metų jubiliejaus iškilmėse.

Priminsime, kad 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. Grubliauskas įvairiose komandiruotėse praleido visą mėnesį – net 31 dieną! Šios išvykos Klaipėdos mokesčių mokėtojams kainavo apie 2000 eurų.

Atsisakė „dyzelio“

Klaipėdos miesto gatvėse jau keletą savaičių itin tyliai važinėja dailūs mėlyni „Kia“ markės automobiliai. Elektromobilius išsinuomojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Elektromobiliai.

Trys „Kia Soul EV“ elektromobiliai skirti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešiosios tvarkos bei Socialinės rūpybos skyriaus specialistams, kuriems nuolat reikia būti mieste.

„Elektromobilius išsinuomojome, nes reikėjo pakeisti dyzelines „Škodas“. Šie automobiliai ne nusipirkti, o nuomojami. Veiklos nuoma yra gera tuo, kad jos metu nuomotojas yra mažai už ką atsakingas, tik pasibaigus sutarčiai grąžina automobilius. Nemanau, kad po penkerių automobiliai bus tokios būklės, kad juos būtų verta išsipirkti ir dar kažkiek laiko eksploatuoti“, – žiniasklaidai sakė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui.

Tačiau skeptikai abejoja, ar pasirinktas elektromobilių įsigijimo būdas yra tikrai tinkamas. Be to, mažai tikėtina, kad trys automobiliai sumažins oro taršą mieste.

Reikėjo pirkti

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys konservatorius Tomas Meškinis teigė abejojantis, kad veiklos nuoma yra geresnė už įprastą pirkimą. „Manau, kad būtų geriau, jei automobiliai būtų įsigyti, o ne išsinuomoti. Dabar nuomoji, pinigus moki, o (pasibaigus nuomos terminui) tau nieko nelieka. Po penkerių metų liktų automobilis, kurį būtų galima ir toliau eksploatuoti“, – sakė T. Meškinis.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Klaido Tolio, veiklos nuomos su technine priežiūra sutartis sudaryta penkeriems metams, o bendra sutarties vertė – 105,8 tūkst. Eur.

Oficialiame „Kia“ puslapyje skelbiama, kad „Soul“ modelio kaina yra 39 990 Eur, o speciali – 30 990 Eur. Tad aritmetiškai skaičiuojant panašu, kad Klaipėda būtų labiau sutaupiusi, jei šias transporto priemones būtų pirkusi. Nes nuomojantis veiklos nuomos būdu per penkerius metus miesto administracija tiekėjui sumokės beveik visą automobilių kainą.

K. Tolys atskleidė ir daugiau sutarties detalių. Jo teigimu, veiklos nuoma naudinga dar ir todėl, kad elektromobiliams sugedus, tiekėjas įsipareigoja serviso paslaugas suteikti ne vėliau kaip per 2 valandas. Jei nuomojamo elektromobilio remontas užtruktų ilgiau nei 24 valandas, pardavėjas privalės suteikti pakaitinį lygiavertį elektromobilį. Visą parą bus teikiama techninė pagalba kelyje visos šalie teritorijoje. Pardavėjas visą nuomos sutarties laikotarpį įsipareigoja apmokėti elektromobilių gamyklos-gamintojos techninio eksploatavimo dokumentuose nurodytas visas reguliariosios techninės apžiūros išlaidas, vasarines – žiemines padangas (jų permontavimą), bei kitas natūraliai nusidėvinčias detales, turinčias įtakos elektromobilių eksploatacijai.

Žiemą važiuoja trumpiau

Įkrovimo stotelė.

„Kia Soul“ gamintojai teigia, kad su viena 27 kWh talpos ličio jonų polimerų akumuliatoriaus įkrova galima nuvažiuoti iki 212 km. Tačiau automobiliu kasdien besinaudojantis Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas Renatas Markevičius sako ką kita. „Automobilis kaip automobilis, ir trukia gerai, ir stabdo gerai. Bet pilnai įkrauto automobilio užtenka nuvažiuoti 150 kilometrų. Net ir žiemą su juo važiuoti malonu, sėdi, kaip šildytuve. Aišku, žiemą, kai kieme 15 laipsnių šalčio, reikia įjungti šildytuvą, šildomas sėdynes, dar kažką, nuvažiavimo kelias sutrumpėja apie trečdaliu, pavyksta nuvažiuoti tik apie šimtą kilometrų. Tačiau darbo dienai užtenka ir tiek“, – didelių priekaištų tarnybinei transporto priemonei neturėjo R. Markevičius.

Jis negalėjo pasakyti, kiek laiko užtrunka, kol akumuliatorius pilnai įkraunamas. Esą darbo dienos pabaigoje elektromobilis paliekama krautis, o ryte kroviklis išjungiamas.

Pigesnis nei mero limuzinas

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Arūnas Barbšys, taip pat atstovaujantis Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, svarsto, kad uostamiesčio administracija paskubėjo ir elektromobilius įsigijo per anksti ir per brangiai. „Nemanau, kad jau atėjo laikas savivaldybei pirkti elektromobilius. Iš esmės nesu prieš juos, tačiau ar jų eksploatacijos kaštai nėra didesni nei paprasto automobilio?“ – skeptiškai šį pirkinį vertino A. Barbšys.

Tačiau K. Tolys paaiškino, kad finansine prasme šių naujų automobilių nuoma kainuoja mažiau nei kitų, panašių metų gamybos automobilių, kuriuos nuomoja savivaldybės automobilių parkas.

Limuzinas, kuriuo naudojasi meras Vytautas Grubliauskas.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais išsinuomoto „Volvo S90“, kuriuo naudojasi savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, veiklos nuoma kainuoja 595 Eur/mėn. O naujieji „Kia Soul EV“ nuomojami už 588 Eur/mėn.

Kolegai antrino ir T. Meškinis. Jis svarstė, kad jei jau Klaipėda įsigijo elektromobilius, ai gal juo galėtų naudotis ir miesto vadovai?

„Geriausia reklama šiems automobiliams būtų, jei į jį persėstų pats meras (Vytautas Grubliauskas). Dabar jis naudojasi limuzino klasės automobiliu „Volvo“. Šio eksploatavimo kaštai tikrai kur kas didesni nei elektromobilio“, – pastebėjo konservatorius, atstovaujantis opozicijai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai.

Vis tiek reikės turėti

Kitas savivaldybės tarybos narys Vytautas Čepas ragina neskubėti teisti ir parodyti daugiau tolerancijos. Juolab kad, V. Čepo manymu, elektromobiliams priklauso ateitis.

„Aš pats dar važinėju su dyzelinius, elektromobilis man nereikalingas. Kita vertus, kažkas juk turi pradėti. Jau labai daug kalbame apie tą aplinkos taršą. Juk Klaipėda yra labiausiai užterštas Europos Sąjungos miestas, tad ir reikia nuo kažko padėti. Aišku, trys automobiliai taršos nesumažins, tačiau juk nenusipirksi trijų šimtų. Galiu tik pasakyti, kad kada nors juos mums tikrai reikės pirkti. Tik ar dabar jau pats laikas, negaliu atsakyti. Neabejoju, kad kada nors vis tiek reikės pirkti. Ateina nauja era ir mes niekur nuo to nedingsime“, – sakė V. Čepas.

Klaipėdos mieste elektromobilių naudotojams nereikia mokėti stovėjimo rinkliavos, šios rūšies transporto priemonės gali važiuoti senamiestį kertančia Tiltų gatve bei autobusams skirtomis juostomis. Be to, mieste įrengtose įkrovimo stotelėse nekainuoja ir elektra.

Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas šiemet įvairiose komandiruotėse praleido visą mėnesį, net 31 dieną!

Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, V. Grubliauskas šiemet vyko tik į keturias komandiruotes, kurios buvo apmokėtos iš miesto kišenės: į Odesą (Ukraina), kur dalyvavo Lietuvos dienų Odesoje, Klaipėdos miesto partnerio, renginiuose (birželio 15-18 d.);

į Potį ir Batumį (Gruzija), kur Klaipėdos miesto ir Gruzijos Počio miesto savivaldybės, remdamosi ilgamečiais partnerystės tarp Gruzijos ir Lietuvos santykiais, pasirašė protokolą dėl tolesnio bendradarbiavimo, taip pat dalyvavo Počio miesto gimtadienio renginiuose (liepos 19-23 d.);

į Odesą (Ukraina), kur dalyvavo oficialiame susitikime su Klaipėdos miesto partnerio Odesos meru ir Odesos gimtadienio renginiuose (rugsėjo 2-3 d.);

į Briuselį (Belgija), kur dalyvavo ACES EUROPE apdovanojimo renginyje, kuriame Klaipėda bus oficialiai paskelbta 2018 metų Europos sporto miestu (gruodžio 6-7 d.).

Išvardintos komandiruotės (išskyrus paskutiniąją, kurios duomenys dar apibendrinami) Klaipėdos miesto biudžetui kainavo 1183,5 Eur (su kelionės ir apgyvendinimo išlaidomis bei dienpinigiai).

Šiemet Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas net 12 kartų vyko į Briuselį, kur dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Regiono komiteto posėdžiuose. Šių komandiruočių išlaidų (kelionės, apgyvendinimo, dienpinigių) padengimui iš Klaipėdos miesto  biudžeto lėšų nebuvo skirta.

Į šį komitetą V. Grubliauską delegavo Vyriausybė. Atlyginimai komiteto nariams nėra mokami, tačiau jiems kompensuojamos kelionių ir panašios išlaidos. Lietuvai ES Regionų komitete iš viso atstovauja 9 pagrindiniai ir 9 pakaitiniai nariai iš skirtingų šalies savivaldybių. V. Grubliauskas į komiteto sudėtį įtrauktas kaip pagrindinis narys.

Aplenkė merą

S. Budinas aplenkė merą komandiruotėse praleistų dienų skaičiumi.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas V. Grubliauską aplenkė. Jis komandiruotėse per metus praleido 39 dienas. Negalutiniais duomenimis į šią sumą neįtrauktos paskutiniosios komandiruotės į Belgijos karalystę išlaidos) S. Budino kelionės Klaipėdos mokesčių mokėtojams atsiėjo 4271 eurą.

Opozicijai reikia rezultatų

Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos atstovas Rimantas Didžiokas nepavydi nei merui, nei direktoriui jų kelionių. Politikas tik apgailestauja, kad tos kelionės miestui visiškai nenaudingos. „Jei būtų mano valia, meras į Klaipėdą negrįžtų ne mėnesį, o du ar net tris. Svarbiausia, kad tos kelionės duotų naudą Klaipėdai. Ar tose komandiruotėse pritraukiami investuotojai? Ar po šių komandiruočių pradeda plūsti užsienio verslininkų investicijos? Deja, ne“, – apgailestavo R. Didžiokas.

Verslas renkasi kitus miestus

Tai, kad vadovų komandiruotės miestui visiškai nenaudingos liudija skaičiai. Praėjusiais metais pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją pagal BVP rodiklį vienam gyventojui Kanas aplenkė Klaipėdą.

„Mažėjant gyventojų investuotojai atsargiai vertina miestą, kuriame bus sunku surasti kelis šimtus darbuotojų. Todėl ir pasirenkamas Kaunas ar Vilnius, kuriuose yra didžiausia darbo jėgos bei inžinerinį išsilavinimą turinčių žmonių koncentracija“, – liūdnai konstatvo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas.

Žmonės stabiliai ir nesulaikomai bėga iš mūsų miesto.

Šiuo metu Klaipėdoje liko jau mažiau nei 150 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. liepos 1 d. uostamiestyje gyveno 149,7 tūkst. žmonių. Prieš septynerius metus jų buvo 30 tūkst. daugiau – 2010-aisiais Klaipėdoje gyveno 182 tūkst. žmonių.

Jei mieste situacija nesikeis, tai per dešimtmetį gyventojų skaičius susitrauks dar keliomis dešimtimis.

Kai kas prognozuoja, kad 2030-aisiais Lietuvos uostamiestyje liks viso labo 126,2 tūkst. gyventojų. Tokius skaičius išsakė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorius Simas Simanauskas. Jo teigimu, šis skaičius buvo gautas 2016 m., kuomet buvo atliktas tyrimas taikant Oksfordo ekonomikos metodologiją.

Tai tik keli pastebėjimai pasibaigus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdžiui, kuriame svarstyti su Klaipėdos džiazo festivaliu susiję klausimai.

„Džiazas man patinka. Niekuomet neatsisakau, kai mane kviečia pasiklausyti šios muzikos. Ypač neatsisakau jos klausyti iš ypatingai svarbių svečių ložės. Tačiau mane erzina šios muzikos koncertų organizatorių akiplėšiška drąsa lįsti į miesto kišenę ir prašyti daugiau pinigų džiazo kapelų suvažiavimams organizuoti. O juk miestas – tai ir mudu su tamsta, mielas skaitytojau!”

Taip prieš kelerius metus rašė apžvalgininkas Ansas Plonis.

Apmaudu, kad per tuos metus niekas nepasikeitė.

Atsiprašau, meluoju. Pasikeitė. Džiazo muzikantų ranka į mūsų visų kišenę įlindo dar giliau.

Už rėmėjų lėšas bei tuos 50 tūkst. eurų, kurie skiriami iš miesto iždo, šio renginio organizatoriai sočiai gyvena ištisus metus. Net jei ir mūsų ir nekvietė pasiklausyti „nemokamos“ muzikos išskirtinių svečių ložėse, net jei ir patys nesusiprotėjome ateiti ir tos muzikos klausyti stačiomis, vis tiek už jį sumokėjo kiekvienas klaipėdietis. Net ir visiškai nesidomintis džiazu.

Iš kur toks dosnumas itin specifiniam muzikos žanrui?

Juk renginį organizuoja mero Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė. Negi dar kam nors kyla kokie nors klausimai?

Žinoma, mero šalininkai mušasi į krūtinę ir įrodinėja, kad miesto parama šiam festivaliui sudaro tik nedidelę dalį renginio biudžeto. Todėl tvirtinti, kad savivaldybė finansiškai remia mero šeimą, esą neteisinga.

Gal ir neteisinga. Tačiau jei taip ta muzika reikalinga, tokia ji naudinga ir reikalinga, kam erzinti žmones ir kaulyti paramos iš miesto? Juk būtų kur kas paprasčiau pardavinėti bilietus į festivalio koncertus. Jei žmonėms tokios muzikos reikia, jie bilietus pirks. Jei ta muzika nieko nesudomins, tai ir žiūrovų bus mažiau. Tuomet baigsis visos spekuliacijos.

Asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis“ prezidentė I. Grubliauskienė ataskaitoje įrodinėja, kad festivalio renginiai pritraukė per 30 tūkst. žiūrovų. Tuo geriau! Jei bilietas kainuotų, tarkime, 10 eurų, tai organizatorių pajamos vien iš bilietų pardavimo sudarytų 300 tūkst. eurų. O kur dar rėmėjų suteikta 116,8 tūkst. eurų parama? Tai juk ištisas kapitalas! Nebereikėtų kaulyti paramos iš miesto, o merui nereikėtų raudonuoti prieš kameras teisinantis, esą tai ne jo, o jo žmonos vadovaujamos asociacijos pinigai.

Tik va bėda, kad bilietai yra nereikalingi. O jei ėmus juos pardavinėti paaiškėtų, kad tikrų džiazo muzikos gerbėjų yra kur kas mažiau? Jei pavyktų parduoti ne 30 tūkst., o tik 1000 bilietų? Iš ko gyventų asociacijos prezidentė? Nebepavyktų susimokėti 2000 eurų atlyginimą, nebegalėtų pirkti 20 tūkst. eurų vertės ne pirmos jaunystės automobilių.

Todėl paramą iš miesto kasos džiazo festivalis tikrai gaus artimiausius dvejus metus. Bent jau taip pažadėjo mero partijai priklausantis Kultūros skyriaus vedėjas.