Klaipėdos valdžia giriasi sukūrusi stebuklingą dokumentą, tapsiantį panacėja emigracijai stabdyti, naujoms darbo vietoms kurti. Dar daugiau, valdžia tikisi, kad per 12 metų gyventojų mieste ne sumažės, kaip prognozuojama, iki 120 tūkst., o padaugės net iki 190 tūkst.
Strateginės savivaldos instituto profesorius Stasys Paulauskas Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu sukurtą dokumentą pavadino vienu žodžiu: „Vėjai“.
Strategijoje numatyta, kad iki 2030 metų Klaipėdoje bus sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, bus įsteigta 2000 naujų įmonių, investuota 1,5 mlrd. eurų, o mieste gyventojų padaugės net 40 tūkst.
Šiuo metu uostamiestyje gyvena 149,5 tūkst. žmonių. Jei strategiją būtų įgyvendinta, 2030 m. mieste gyvens jau 190 tūkst. klaipėdiečių.
S. Paulausko teigimu, turi būti sukurta trauka. O kokie gali būti traukos šaltiniai? Tai gerai apmokamos darbo vietos. Kad būtų kuriamos tokios darbo vietos, reikia įsileisti verslus, kurie čia pageidautų veikti. „Net ir Vilniuje yra aibė aukštųjų technologijų kompanijų, kurios įsikūrusios dangoraižiuose. Pasiūlyk jiems Klaipėdoje konkurso tvarka išsinuomoti arba įsigyti žemę pajūryje, jie su malonumu atvyks. Bet niekas tuo nesirūpina, uostas ir visa pakrantė paversta šabakštynu ir niekas apie tai negalvoja. Jei nebus sukurta trauka, žmonės čia tikrai nevažiuos. Tie jų planai tikrai nebus įvykdyti, tai visiškai aiškūs dalykai“, – trumpai drūtai rėžė profesorius.
Prof. S. Paulauskas, Strateginės savivaldos instituto vadovas, juokiasi, kad strategijoje „Klaipėda 2030“ nėra nieko mėlyno, nėra proveržio ir nėra jokios strategijos.
„Pavadinčiau šį dokumentą „Vytauto bliuzas“. Nes bliuzas gal turi daugiau ryšio su mėlyna spalva“, – juokėsi profesorius.
Tačiau surimtėjęs pridūrė, kad mėlynasis augimas yra ne šiaip sau nuo lubų nurašytas terminas, o paimtas iš 2014 m. parengtos Europos Sąjungos (ES) Mėlynojo augimo strategijos.
„Tai rimtas dokumentas, kuris orientuojasi į jūrų ir pakrančių (su turizmu) plėtrą, akvakultūros plėtrą. Tai reiškia, kad žuvis reikia ne gaudyti, o auginti. Taip pat orientuojasi į jūrų biotechnologijas (jūrų augalų ir gyvūnų panaudojimą, vaistų, kosmetikos pramonėje ir mityboje). Jūrų gavybą. Ne naftos ir dujų gavybą, nes tai nebėra prioritetas, o mineralų, brangiųjų metalų išgavimą. Vokietija jau išgauna cirkonį iš Baltijos jūros dugno.
Toliau eina flagmanas – jūros energetika. Jei Lietuvoje būtų atverti keliai jūrų energetikai, tai investicijos į šį sektorių sudarytų 20 mlrd. eurų. Sklypai yra suplanuoti, paruošti. Keturios verslo kompanijos viską yra padariusios, bet… ši inovacija yra užblokuota“, – apgailestavo S. Paulauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad vakarų šalyse labai stipriai modernizuojamas jūrų transportas, kuris pritaikomas elektros energijai ir atsisakoma ekipažų, o prioritetai teikiami autopilotinėms priemonėms. Krova taip pat pritaikoma pervežimui konteineriuose ir ro-ro priemonėse.
„Pirmenybė turi būti skiriama smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Klaipėdoje, deja, prioritetas teikiamas tik stambiajam kapitalui.
Paskutinis to Mėlynojo augimo bruožas yra inovacijos. Ne šiaip kažkokios naujovės, o kasdienė naujovių kūrimo ir įgyvendinimo veikla. Klaipėdos miesto pristatytoje proveržio strategijoje nieko panašaus nėra, gal vienas kitas fragmentėlis“, – konstatavo profesorius.
S. Paulausko teigimu, norint padaryti proveržį, reikia iki šiol nepanaudotų išteklių mobilizavimo. Klaipėdos savivaldybės užsakymu sukurtame plane, anot profesoriaus, jokių naujų išteklių nematyti, tik deklaracijos ir lozungai.
„ES jau seniai pereita nuo ekonomikos paradigmos prie darnaus vystymosi. Koks tai skirtumas? Ekonomika – yra alkanų žmonių savitvarkos vadovėlis. Jiems pagrindinis rodiklis – BVP, ir daugiau nieko nereikia. Labai gaila, kad ir Klaipėdoje, ir šitoje strategijoje išlikusi ekonomikos paradigma. Jokių ekonominių išteklių, kurie galėtų būti panaudoti proveržiui, neparašyti, jų ten nėra ir negali būti.
Darnaus vystymosi požiūriu imami keturi indikatoriai. Darnus vystymasis turi būti ekonomiškas, ekologiškas, sveikas žmonėms, atsakingas prieš ateities kartas, nepalikti jiems problemų. Mūsų aptariamame dokumente visų šių komponentų nėra“, – „Bundančiai Klaipėdai“ konstatavo S. Paulauskas.
Jis priminė, kad darnaus vystymosi visuomenėje nėra alkanų žmonių. Klaipėdiečių, jo manymu, taip pat neliko alkanų. Todėl reikia siekti visaverčio gyvenimo trukmės ilginimo. Pagrindiniai rodikliai turėtų būti laimingumas, gerovė ir visaverčio gyvenimo trukmė, vardijo profesorius.
„Kada įgyvendintume darnaus vystymosi paradigmą ištekliai turi būti: „žaliosios“ technologijos, sveikatos technologijos, išmaniosios technologijos. Šitame dokumente šiek tiek rašoma apie išmaniąsias technologijas, kompiuterizaciją. Tačiau švariosios technologijos visiškai nepaminėtos.
Kokios yra tos švariosios technologijos? Jų yra keturios sritys: vėjo, saulės, išmanieji namai ir išmanusis susisiekimas. Šiuos išteklius panaudoję proveržį galėtume padaryti. Klaipėda apie tai net nenori kalbėti“, – sumalė į miltus skambiai pristatytąją strategiją profesionalas.
„O kodėl nėra strategijos? – klausia profesorius S. Paulauskas. – Nes neteisingi tikslai. Jie turėtų būti susieti su darniu vystymusi ir visaverčio gyvenimo trukme“.
S. Paulauskas atskleidė visiems žinomą faktą, kad Klaipėda turi milžiniškus išteklius – žemę prie vandens. Į tai Mėlynojo proveržio strategijoje visiškai neatkreiptas dėmesys. Esą visose šalyse kuo arčiau prie vandens telkinių, tuo žemės brangesnė.
„Žemės kvadratinio metro kaina didėja pagal eksponentę. Visuose pasaulio miestuose pakrantėse statomi daugiaaukščiai pastatai. Nes žemė ten labai brangi. Kiekviena save gerbianti kompanija trokšta įsikurti kuo arčiau vandens. Jos pasiruošusios mokėti didelius pinigus, nes tai ir prestižas, ir grožis. Klaipėdoje šie milžiniški ištekliai visiškai nepanaudoti ir net nusikalstamai iššvaistomi“, – apgailestavo S. Paulauskas ir iškart pateikė pavyzdį, kad dideliame Klaipėdos miesto prekybos centre yra kirpykla „Buržua“. Joje vienas kvadratinis metras generuoja 20 tūkst. eurų pajamų per metus. Klaipėdos uoste kvadratinis metras – 69 eurus. Žemė uoste išnuomojama po 1,72 euro už kvadratinį metrą per metus. Už tokią kainą išnuomoti žemę prie vandens yra nusikaltimas. Taip švaistomi valstybės pinigai.
„Jei verslas žemę naudoja už tokią mažą kainą, jis nėra skatinamas ją panaudoti kuo efektyviau. Logiška, kad ir Klaipėdos uoste yra išlikusios senos, daugiau nei 100 metų senumo krovos technologijos – atvira krova, specializuoti terminalai. Pasaulyje ta problema sprendžiama konteineriais ir ro-ro. Net ir naftos produktus galima perkrauti į konteinerines cisternas ir nesklis joks kvapas.