Klaipėda – miestas, kuriame, pagal įvairias apklausas, yra vieta, kurioje norisi gyventi. Be to, pagal kai kurių tyrimų duomenis, Klaipėdos miesto savivaldybė pirmauja Lietuvoje daugelyje sričių. Todėl jau daugelį metų miesto vadovai mojuoja veržlumo, modernumo ir skaidrumo vėliava. Bet ar turi tam pagrindo?
Atidžiau patyrinėjus miesto savivaldybei pavaldžių įstaigų personalą, susipažinus su savivaldybės valdomų ir kontroliuojamų įmonių valdymo organais, susidaro kitoks įspūdis. Į akis krenta giminystės ryšiai ir politinės protekcijos.
Toli nereikia dairytis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovo Gintaro Neniškio sutuoktinė dirba savivaldybei pavaldžioje įstaigoje, Jūros šventės organizavimo įstaigos vadovo Romando Žiubrio žmona – vyro vadovaujamoje įstaigoje, Mažosios Lietuvos muziejuje dirba direktorius Jonas Genys su žmona, kaip Jūrininkų universitetinės ligoninės generalinis direktorius Jonas Sąlyga, kuris net ir darbe nori justi gyvenimo draugės petį. Šiek tiek sudėtingiau Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiajam architektui Almantui Mureikai, kurio žmona vadovauja bendrovei „Archbalt“. Tačiau ir šioje situacijoje architektai rado išeitį – vedėjas retsykiais padeda žmonos įmonei parengti vieną kitą projektą, už tai „Archbalt“ projektų derinimas savivaldybėje vyksta it sviestu pateptas. Dar sudėtingiau su sutuoktiniu matytis Klaipėdos miesto Finansų ir turto departamento direktorei Aldonai Špučienei, kurios vyras dirba savivaldybės kontroliuojamoje AB „Klaipėdos vanduo“ gamybos direktoriumi…
Ką jau kalbėti apie Klaipėdos miesto savivaldybės merą Vytautą Grubliauską, kurio žmonai už trijų dienų renginį alga mokama ištisus metus. Miesto skiriamos paramos dėka.
Tai tik dalis pastebėjimų.
Nėra blogybė
Tačiau, pasirodo, sutuoktinių triūsas toje pačioje, ar viena kitai pavaldžioje įstaigose nėra didelė blogybė.
Štai „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė „Klaipėdos žinioms“ paaiškino, kad vien tai, kad darbuotojai yra susiję giminystės ar bičiulystės ryšiais, savaime nėra nieko blogo. Esą reikėtų tik pasiaiškinti, kokiu būdu jie į tas pareigas pateko, kaip vertinama jų darbo kokybė, ar jie nėra tiesioginiame pavaldume.
„Džiaugiuosi, jog šiems klausimams 2020 metais skiriame daugiau dėmesio. Jei norime pasivyti Šiaurės Europos kaimynus, per ateinantį dešimtmetį neišvengiamai turėsime skaidrinti įtakos darymą ir siekti labiau pagrįstų sprendimų. Šiuo metu man dažnai neaišku, ar mūsų politikai skiria tinkamą dėmesį interesų konfliktų valdymui ir supranta, kuriuo metu turėtų apie tai pranešti bei, prireikus, nusišalinti.
Kaip tik nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja interesų deklaravimo tvarka, kuri suteikia daugiau laisvės. Su šia laisve ateina ir didesnė atsakomybė tinkamai ir laiku pranešti apie galimus interesų konfliktus bei jų vengti. Tikiuosi, kad šitai taps politikų įpročiu ir paskatins juos nuolat galvoti apie savo reputaciją“, – vylėsi I. Kalinauskienė.
Žmona ėmė dirbti anksčiau
Paanalizuokime situaciją Klaipėdos mieste. Viešojoje įstaigoje Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre vadybininke dirba Jurgita Neniškienė, dabartinio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kuri yra šios įstaigos steigėja, vadovo Gintaro Neniškio sutuoktinė.
Pats G. Neniškis paaiškino, kad jo žmona vadybine dirbti ėmė kur kas anksčiau nei jis tapo administracijos direktoriumi.
„J. Neniškienė dabartinės viešosios įstaigos Klaipėdos turizmo ir informacijos centro pirmtakėje UAB Klaipėdos turizmo ir informacijos centre vadybininke pradėjo dirbti 2000 metų rugsėjį. Tuo metu ji buvo pirmas darbuotojas baigęs specializuotas bakalauro rekreacijos studijas Klaipėdos universitete. Dabartiniu metu įstaigoje darbuojasi 0,75 etato.
Aš administracijos vadovo pareigose darbuojuosi nuo 2019.05.22“, – raštu pateiktame atsakyme dėstė G. Neniškis.
Ką gi…
Tačiau Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre specialiste dirba tokia Ana Timonina-Mickevičienė, kuri rinkimuose į savivaldybių tarybas buvo rinkiminio komiteto „Grubliauskas ir komanda” štabo vadove.
Ir žmona, ir svainis
Priminsime, kad Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat yra ir viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ steigėja. Ne tik miestiečiams žinoma įstaigai, organizuojanti renginius tiek vasarą, tiek žiemą, pritraukiančius svečių ir iš visos Lietuvos, ir iš užsienio, vadovauja Romandas Žiubrys. Tačiau toje pačioje įstaigoje yra įdarbinta ir direktoriaus žmona Ieva Žiubrienė. Jos pareigos – renginių koordinatorė, kuri yra atsakinga už piliavietės salės nuomą. Bent jau taip skelbiama įstaigos internetinėje svetainėje.
I. Žiubrienės brolis P. Jucius taip pat dirba viešojojoje įstaigoje „Klaipėdos šventės“.
Be to, tiek direktorius R. Žiubrys, tiek ir jo žmona I. Žiubrienė tebėra viešosios įstaigos „Klaipėdos publika“ darbuotojai, nurodoma R. Žiubrio interesų deklaracijoje. Primisime, kad „Klaipėdos publika“ savo veiklą pradėjo, kaip Laivų parado organizatorė, o iki šiol kartu su „Klaipėdos šventėmis“ dalyvauja tuose pačiuose konkursuose.
Žmonai – ne viršininkas?
Romandas Žiubrys.
R. Žiubrys nemato nieko smerktino, kad dirba toje pačioje įstaigoje su gyvenimo drauge. „Klaipėdos žinios“ jis paaiškino, kad „I. Žiubrienė dirba VšĮ „Klaipėdos šventės“ pagal terminuotą darbo sutartį renginių koordinatorės pareigose. Į šias pareigas ji buvo priimta įstaigai laimėjus konkursą įgyvendinti komercinės veiklos projektą pagal 2015-09-07 sutartį „Dėl renginių operatoriaus paslaugų, kurioms teikti naudojamas valstybės turtas“. Šiuo metu jos darbas susijęs taip pat su komercinės veiklos projektu pagal 2017-10-17 Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį. Renginių koordinatorius pagal steigėjo patvirtintą VšĮ „Klaipėdos šventės“ organizacinę struktūrą tiesiogiai nepavaldus direktoriui. Teisės aktai, kiek man žinoma, nedraudžia sutuoktiniams dirbti vienoje įstaigoje.“
Susitiko muziejuje
Dar vienoje Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Mažosios Lietuvos muziejuje nuo 1992-ųjų direktoriauja Jonas Genys. Šio muziejaus Istorijos skyriui vadovauja Zita Genienė.
Muziejaus direktorius paaiškino, Z. Genienė muziejuje, tose pačiose pareigose, pradėjo dirbti kur kas anksčiau už jį. Žmoną į muziejų pakvietė dirbti tuometinis muziejaus direktorius prof. Vladas Žulkus.
„Kadangi esame abu profesionalai istorikai mums profesine prasme tai labai pozityvu. Ji daugiau tiria šaltinius, aš – archeologas. Kartu esame parašę monografiją, skirtą Varniams, publikavome ne vieną mokslinį straipsnį Klaipėdos istorijos klausimais, o tada, kai dar nedirbau muziejuje, kartu dalyvaudavome ir archeologinėse ekspedicijose. Ta pati istoriko profesija ir kompetencija, profesinė sinergija mūsų atveju padėjo daug ką gražaus nuveikti istorijos lauke. Esu įsitikinęs, kad Z. Genienė viena solidžiausių ir kompetetingiausių Klaipėdos istorikų“, – atviravo J. Genys.
Jis pabrėžė, kad Z. enienė nepažengė jokiais karjeros laipteliais nuo to laiko kai pradėjo dirbti muziejuje. „Kitaip tariant, savotiškai ji mane priėmė į muziejų, o ne aš ją. Ji nedalyvauja jokiuose muziejaus valdymo organuose (pvz. svarbiausias toks yra – muziejaus taryba), atlyginimas toks pat kaip ir kitų muziejininkų. Zita nedalyvauja jokiuose biudžeto formavimo, skirstymo darbuose – tam turime administraciją su ekonomistu, direktoriaus pavaduotojais, muziejaus taryba. Z. Genienė nėra direktoriui pavaldi, o pavaldi vyr. fondų saugotojai. Priemokų negauna. Beje, muziejus – mažas kolektyvas, maža kadrų kaita, vieni kitus pažįsta kaip nuluptus, tad čia ir nepapiktnaudžiausi“, – paaiškino J. Genys.
Jis taip pat ragino atkreipti dėmesį, kad muziejininko darbas gal ir nėra tas, kuris labai daug ką viliotų, kad būtų didžiulė konkurencija įsidarbinti. Maži atlyginimai tik dabar po truputį pradeda kilti iš dugno, bet dar toli iki muziejininkų koeficientų vidurkio ir kitų Lietuvos sričių vidurkių.
Medikų klanas
Jonas Sąlyga.
Dar vienoje viešojoje įstaigoje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo 1992-ųjų direktoriauja Jonas Sąlyga. Šios įstaigos steigėja – Sveikatos apsaugos ministerija. Vienam iš ligoninės skyrių vadovauja Jolanta Sąlygienė, direktoriaus žmona.
J. Sąlyga „Klaipėdos žinioms“ paaiškino, jo žmona ligoninėje pradėjo dirbti nuo 1989 m. „Labai apgailestauju, bet ne man pakvietus. Jos tada net nepažinojau. Tuo metu vyriausiuoju gydytoju dirbo Vladimiras Meilė. Aš šios įstaigos vadovu pradėjau dirbti tik 1992 metais.
Mūsų darbas vienoje įstaigoje nei man, nei jai netrukdo atlikti tiesioginių pareigų, nes aš jau seniai kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministrą, kad mane nušalintų rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, ir visus kitus klausimus, susijusius su Jolantos Sąlygienės darbo ir teisiniais santykiais. Sveikatos apsaugos ministras tai yra patvirtinęs savo įsakymu“, – paaiškino J. Sąlyga.
Įdomi detalė, kad J. Sąlyga savo interesų deklaracijoje nurodo, kad jo sutuoktinės J. Sąlygienės pareigos – gydytojas, odontologas ar farmacijos specialistas. Nors ligoninės tinklapyje informuojama, kad ji yra visai kitų ligų specialistė, kurios profesines veiklos sritys: nevaisingumo gydymas ir reprodukcine medicina, endoskopinė ir klasikinė ginekologinė chirurgija, ginekologinė endokrinologija, ultragarsinė diagnostika.
Gal apsirikta? O gal taip mėginama mėtyti pėdas? Juk J. Sąlygienė tuo pat metu yra ir UAB „Jolsana“ akcininkė bei vadovė. Ši privati klinika verčiasi nevaisingumo gydymu.
Nepotizmo pavyzdys
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad vyras ir žmona neturėtų dirbti vienoje įstaigoje. „Tokią situaciją vertinu neigiamai. Kiek atsimenu, buvo, berods, STT, pažyma, kurioje atkreiptas dėmesys, kas vyksta AB „Klaipėdos vanduo“. Neturėtų būti tokios situacijos. Aišku, žmonės, giminės, šeimos nariai ir artimi draugai savaime nėra blogybė. Tačiau jie neturėtų būti priimami į darbus, tik tam, kad būtų įdarbinti. Visi puikiai suprantame, kad artimų giminaičių įdarbinimas savivaldos institucijose ar jai pavaldžiose įstaigose, yra savotiškas nepotizmas ir protekcionizmas. Tai yra negatyvu. Žinoma, jei kieno nors žmona dirba, kaip pavyzdys, Turizmo ir informacijos centre, o jūs tampate savivaldybės administracijos direktoriumi, tai čia jau nieko nepakeisi. Bet jei tapęs direktoriumi kur nors įdarbintume savo žmoną, tai jau vertinčiau neigiamai“, – svarstė A. Vaitkus.
Svarbiausia – kompetencija
Užtat buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas bandė ieškoti ir teigiamų šio reiškinio pusių. „Pažvelgus į šią situaciją plačiame kontekste, tai nėra labai gerai. Bet reikia suprasti, kad Klaipėda nėra toks didelis miestas, kad to išvengtume. Jei žmogus laimi konkursą ir pradeda dirbti savivaldybei pavaldžioje įstaigoje, o jo šeimos narys jau po to tampa būtent politinio pasitikėjimo pareigūnu, kontroliuojančiu aptariamą įstaigą. Negi dabar viena iš jų reikia ieškoti kitos darbo vietos? Bet yra tokių įmonių, kuriose susijusių asmenų yra tikrai daug, ir tai tęsiasi nuo senų laikų iki dabar. Jei žmogus pradėjęs vadovauti įmonei į ją pradeda kviesti ir įdarbinti savo artimuosius, mano galva, yra nelabai gerai. Žiniasklaidoje skaičiau ir apie situaciją AB „Klaipėdos vanduo“. Jei kalbėtume apie partijos bičiulių „susodinimą“ į tam tikras kėdes, gal ir nėra gerai. Bet žmogui uždrausti dalyvauti politiniame gyvenime negalime uždrausti. Todėl svarbiausiu kriterijumi skiriant žmogų į vienas ar kitas pareigas turėtų būti vertinama jo kompetencija. Jeigu jis tinkamas, neturėtų rūpėti jo politinės pažiūros ar partiškumas. Bent jau aš į tai kreipdavau mažiausiai dėmesio.
Merai keičiasi…
A. Mureika Klaipėdos miesto architektūros skyriuje dirba beveik 30 metų.
Matyt, uostamiesčio vyriausiojo architekto kompetencija yra unikali ir neturinti sau lygių. Klaipėdoje juokiamasi, kad miesto merai ateina ir išeina, tik vyriausiasis architektas lieka. Tai ne pokštas, mat Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Almantas Mureika yra ilgiausiai miesto architektūros skyriuje dirbantis tarnautojas Lietuvoje, Klaipėdos miesto savivaldybėje plušantis nuo 1990-ųjų rugsėjo.
Pikti liežuviai plaka, esą jis pats tuo pat metu dirba ir savo žmonos įmonėje UAB „Archbalt“. Todėl šios įmonės parengti projektai ar detalieji planai nesusilaukia jokių pastabų ir derinami sklandžiai. Tokia sėkme uostamiestyje negali pasigirti daugiau joks kitas architektas.
Tuo tarpu kitos panašia veikla užsiimančios įmonės ir asmenys nuolat susiduria su neigiamais projektų vertinimais bei tikslingu projektų derinimo procedūros vilkinimu.
Galbūt dėl neeilinių architektūrinių sugebėjimų A. Mureikos sutuoktinės V. Mureikos įmonę „Archbalt“ įvairioms paslaugoms atlikti samdo mokūs užsakovai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybės valdoma įmonė AB „Klaipėdos energija“, įvairios naujus pastatus istoriniame uostamiesčio centre statančios įmonės, prabangių individualių namų kvartalą buvusios moksleivių poilsiavietės „Žuvėdra“ vietoje prie pat jūros plėtojanti UAB „Kopų žuvėdra“, didžiausia šalyje alaus gamybos UAB „Švyturys – Utenos alus“, kitos valstybinės ir savivaldybės institucijos.
Pats A. Mureika tokius gandus neigia ir tvirtina esąs nusišalinęs nuo visų UAB „Archbalt“ vykdomų projektų.
„Teritorijų planavimo komisijoje nedalyvauju ir negaliu atsakyti į klausimą, kaip UAB „Archbalt“ parengti projektai yra vertinami komisijoje, kokios priežastys lemia vienokį ar kitokį kiekvieno komisijos nario vertinimą. Kadangi komisija yra sudaryta iš 7 savivaldybės administracijos specialistų ir dar 12 atskirų Klaipėdos miesto savivaldybei nepriklausančių institucijų specialistų, kurių kiekvienas vertina projekto atitikimą jo kuruojamai sričiai, atsakyti į klausimą, kodėl buvo atliktas teigiamas ar neigiamas vertinimas, gali tik tai atlikęs komisijos narys.
Kadangi visais atvejais nevertinau UAB „Archbalt“ vykdomų projektų ir ši funkcija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo perduota kitiems tarnautojams, nežinau, kokių būna pareikšta vertinimų ir pastabų. Manau, kad į šiuos klausimus gali atsakyti šių projektų vertinimą atlikę subjektai.
Pagal teisės aktus privaloma tikrinti projekto atitikimą sąlygoms ir normoms, patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams“, – prieš kelerius metus raštu į pateiktus klausimus atsakė A. Mureika.
Įdomu, ar Ingai Grubliauskienei pavyktų užsidirbti 2000 eurų algą, jei festivalio koncertai būtų mokami?
Dėl to, kad galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus šis tarnautojas net keturis kartus buvo svarstytas Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje. Visais atvejais VTEK verdiktas buvo palankus A. Mureikai, jis jokių nusižengimų nepadarė ir etikos nepažeidė.
Apie ką dar neparašiau?
Apie mero V. Grubliausko ir jo žmonos I. Grubliauskienės verslą? Tai jau kito rašinio tema.
