Noriu atsiprašyti Vytauto Grubliausko. Už viską. Už kritiką jo adresu. Ir aš, ir daug klaipėdiečių buvo nepatenkinti jo darbu, atliekant Klaipėdos miesto savivaldybės mero pareigas. Ištisą dešimtmetį jis buvo maišomas su purvais dėl „sąstingio“, „neveiklumo“, „džiazavimo“, „brežnevizmo“, „Taraškevičiaus nuopelnų prisiėmimo“ ir kitomis būtomis bei nebūtomis nuodėmėmis.
Tačiau net aršiausi kritikai pripažino, kad politikoje ir miesto plėtros srityje „džiazo“ buvo nedaug.
V. Grubliauskas tvirtai laikėsi „partinės linijos“ – sklandžiai ir gražiai kalbėjo, dalyvavo juostelių karpymo ceremonijose, kartais pagrodavo trimitu, bet, svarbiausia, nepersistengdavo.
Užtat ne visiems patiko toks meras „menininkas“. Kai kurie norėjo mero „ūkininko“, todėl klaipėdiečių dauguma išsirinko naują merą. Niekas neįsivaizdavo, koks jis bus. Svarbiausia, ne muzikantas. Slapčiomis rinkėjai vylėsi, kad naujasis burmistras ir bus tas išsvajotasis „ūkininkas“.
Bent jau iki rinkimų kandidatas sudarė būtent tokio įspūdį, žadėjo, kad Klaipėdoje bus statomos naujos mokyklos, todėl į miestą ims plūsti jaunos šeimos, kurių sukurtoji pridėtinė vertė užvers miestiečius investicijomis ir pinigais. Net ir pasibaigus rinkimams burmistras tebekartoja tas pačias mantras: „miestas tampa vis patrauklesnis ir gyventi, ir investuoti. Bet man svarbiausia, kad čia, gyvenantys žmonės jaustųsi gerai ir didžiuotųsi savo miestu“.
Tačiau niekas nesitikėjo, kad žodžiai gali skirtis nuo darbų. Sunku įsivaizduoti gerai besijaučiantį tėtį, kuris negali palikti savo vaikelio darželyje, nes nė viename „nėra vietų“.
Taip pat sunku įsivaizduoti mamą, kuri didžiuotųsi savo miestu, tačiau negalėtų išleisti savo dukters į mokyklą prie namų, tiesiog kitoje gatvės pusėje, kadangi… mokykloje taip pat nebėra vietų. Vargu, ar ji labai gerai jaučiasi, kai dukrytei pasiūlė vietą mokykloje kitame miesto gale? Todėl mama vaikelį rytais privalo vežti per visą miestą į pamokas, paskui per visą miestą grįžti į darbą. O po pamokų vėl važiuoti jos pasiimti, kad parvežtų namo. Sunku patikėti, kad stovint piko spūstyse ir mama, ir dukra labai didžiuotųsi savo miestu.
Apie spūstis. Vieną skaudulį panaikinome – įrengus Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžą spūsčių šioje vietoje išties sumažėjo. Tačiau tai ne dabartinio burmistro nuopelnas. Deja, ir ne V. Grubliausko. Viskas prasidėjo kur kas anksčiau.
Tačiau nesigilinkime. Šiandienos skaudulys – spūstys Liepų gatvėje ir jos tęsinyje ties Slengiais. Ryte ir vakare priemiesčių gyventojai „jaučiasi gerai ir didžiuojasi savo miestu“. Oi, pasikarščiavau! Tai ne jų miestas. Jie juk nakvoja gyvenvietėse anapus kelio Jurbarkas – Liepoja. Reiškia, jie Gargždų gyventojai. Ir jiems nepriklauso džiaugtis Klaipėdos grožybėmis. Todėl jeigu norite čia dirbti, kentėkite spūstyse. Nenorite kentėti, važiuokite į Gargždus.
Tiesa, Gargždų burmistras prašė kolegos iš Klaipėdos nutiesti mažiausiai dvi jungtis tarp priemiesčių ir miesto, o dabartinę – praplėsti. Nauda būtų akivaizdi – ir spūstys sumažėtų, ir evakuacijai iš miesto daugiau koridorių būtų. O dar vienas tiltas per Dangę ties Panevėžio gatve jau nebe utopija, o būtinybė. Tačiau aną dieną Klaipėdos burmistro, to „ūkininko“, padėjėjas, tėškė, kad nenori, jog rajono mašinos važinėtų pro klaipėdiečių langus. Todėl naujų jungčių su priemiesčiais nebus. O dar vieną tiltą per Dangę – užmirškite.
Še tau, boba, ir devintinės. Štai kaip pasireiškia tas „ūkininkavimas“! Žodžiais, o ne žygiais, savo miestą mylim!
O juk pinigų Klaipėdoje – lyg šieno.
Juk pats vadinamasis „ūkininkas“ gyrėsi, kad sutaupė vieną kitą milijoną. Nesvarbu, kad teko sustabdyti krūvą Klaipėdai reikalingų projektų. Nevardinsiu. Apie juos jau ištisi tomai prirašyti. Tačiau iki šiol taip ir nepastatė nė vienos mokyklos, bet ir neplanuoja jų statyti. Vadinamoji „auksinė“ mokykla Senvagės gatvėje buvo pradėta dar V. Grubliausko laikais. A. Vaitkui tereikėjo ją užbaigti. Sukandęs dantis, bet užbaigė. Tačiau toliau – nė iš vietos.
O aplinkinių kvartalų – Tauralaukio vadinamojo Luizės – tėvai staugia nesavais balsais, kad jų vaikai negali patekti į šią mokyklą. Priežastis – jų vietas užėmė anapus plento, Klaipėdos rajone, gyvenančių apsukruolių, sugebėjusių deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, vaikai.
Tačiau burmistrui nusišvilpt į mažųjų klaipėdiečių ašaras. Jis už mūsų visų pinigus perka straipsnius didžiausiuose šalies portaluose ir toliau lyg užsuktas kartoja: „Mano tikslas aiškus – užtikrinti, kad Klaipėdos biudžetas būtų naudojamas kuo efektyviau. Siekiame, kad kiekvienas euras virstų realiais darbais: modernizuota infrastruktūra, atnaujintomis viešosiomis erdvėmis, patrauklia aplinka gyvenimui bei patikima baze investicijoms,“ – kartojo iš tribūnos, kaip koks darbo žmonių deputatų tarybos „predsedatelius“.
Tačiau klaipėdiečiai nėra kvaili, jie moka skaičiuoti, todėl supranta, kad „sutaupytas biudžetas“ reiškia neatliktus darbus. Jei „sutaupyti“ milijonai, reiškia į stalčių nukišamas kažkoks miestui svarbus projektas. Negali būti, kad burmistras nesigaudo, kad surinktus pinigus reikia ne kaupti, o toliau juos investuoti ir leisti į apyvartą. Matyt, jis nekaltas. Aplinka kalta.
O tuo tarpu nepanaudotų dešimčių milijonų eurų krūva auga. Kažkada, V. Grubliausko laikais, ji sudarė 20 mln. eurų, o šiemet jau turime beveik 36 mln. Už tokius pinigus galime išspręsti visas miesto problemas – ne tik naują mokyklą šiaurinėje miesto dalyje pastatyti, bet vaikų darželių, ir naują tiltą per Dangę ties Panevėžio gatve nutiesti, ir, pagaliau, Taikos pr. tęsinį tarp Smiltelės g. ir Jūrininkų pr. užbaigti, kad neklaidintų vairuotojų ir nekeltų avarinių situacijų,
Bet burmistras taupo. Jis kaip tas drakonas, guli ant mūsų pinigų krūvos ir lyg subraižyta plokštelė kartoja: „Norime, kad Klaipėda būtų patraukli gyventi, dirbti ir investuoti, o klaipėdiečiai didžiuotųsi savo miestu.“
Be to, jis giriasi, kad mes turėsime daug parkų ir skverų. Atsiprašant, kam tie parkai ir skverai klaipėdiečiui, negavusiam vietos darželyje savo vaikui?
Bet iš merijos sklinda senos revoliucionierių dainelės melodija: „Pasaulį seną išardysim, o ant griuvėsių – garažą pastatysim“. Todėl ir burmistras lyg užkerėtas toliau stumia Atgimimo aikštės suniokojimo projektą. Tas „ūkininkas“ pabrėžė, kad darys tai, „ką girdi iš savo rinkėjų“. Tačiau tuos rinkėjus, kurių nori klausyti, jis, matyt, atsirenka. Ypač tą vieną rinkėją, kuriam priklauso didžiulis, tačiau apsilaupęs pastatas centrinėje miesto gatvėje. Ir kuriam būtinai reikia naujo parkingo miesto centre.
Tuo tarpu nepritariančiųjų Krūmamiesčio galutiniam sudarkymui argumentų burmistras „ūkininkas“ negirdi. Nors daugelis ekspertų aiškina, kad ta požeminė aikštelė nereikalinga nei viešbučiams, nei Muzikiniam teatrui. Tačiau šitų rinkėjų, neturinčių nei viešbučių, nei nekilnojamojo turto, balsų burmistras „ūkininkas“ negirdi ir užsispyręs stumia šį utopinį projektą.
Atsisakyti negali. Esą per daug pinigų išleista, teisinasi. Rimtai? Tik tokia priežastis?
O kiek pinigų išleista greitojo tramvajaus, greitojo autobuso, mistinės park-and-ride aikštelės statyboms? Milijonai! Verčiau sustoti dabar, nei priskaldyti malkų vėliau.
Esu tikras, kad burmistras muzikantas būtų išgirdęs visuomenės balsą. Bent jau noriu tuo tikėti.
