Klaipėdos savivaldybės paruoštoje Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje 2017-2019 metams numatyta tikrai nemažai svarbių darbų, turinčių palengvinti ir klaipėdiečių, ir mūsų miestan savo transportu atvykstančių svečių gyvenimą, taip rašoma dabartinės miesto valdžios neseniai išplatintame pranešime spaudai. Tačiau jame nė vienu žodžiu neužsimenama apie didžiausią Klaipėdos miesto skaudulį – Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos rekonstrukciją. Būtent šia gatve uostamiestin atvažiuoja bene daugiausiai automobilių per parą.
Net ir savo atsakyme į naujo, ir nepriklausomu save vadinančio, tačiau Žaliųjų ir valstiečių sąjungos tribūna esančio laikraščio „Bundanti Klaipėda“ klausimą, kada nebereikės laukti spūstyse, dabartinis Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas nieko konkretaus nežadėjo.
Nenuostabu. Juk „sankryžų klausimu“ visiškai nieko konkretaus neparašyta ir Liberalų sąjūdžio, kuriam atstovauja V. Grubliauskas, rinkimų į savivaldybių tarybas programoje.
„Mes nežadame utopijų bei nerealių lūkesčių išsipildymo, mes siūlome konkrečius būdus ir realius sprendimus“, – taip rašoma partijos programoje.
Tačiau koks konkretus būdas pasirinktas išspręsti svarbiausios įvažiavimo į Klaipėdą gatvės skaudulį, neužsimenama.
Neužsimenama apie jį ir dabartinės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos daugumos, kuri save skambiai pavadino „Pirmyn, Klaipėda!“ veiksmų programoje. Užtat žadama toliau plėsti niekam nereikalingą vadinamąjį „Park ant Ride“ kompleksą šiauinėje miesto dalyje: „Prie Klaipėdos ligoninių miestelyje bei kitose miesto vietose įkursime visuomeninio transporto keleivių aptarnavimo centrus“, – rašoma veiksmų programoje.
Ginčijosi dešimtmečius
Sankryža nerekonstruota nuo pat jos pastatymo momento todėl, kad miestas vis tikėjosi, kad finansinę statybų naštą su savivaldybe pasidalins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija ir Susisiekimo ministerija.
Dabartiniai ir buvę uostamiesčio vadovai ištisus metus šaukė, esą Baltijos prospektas yra ne šiaip gatvė, o svarbiausios šalies automagistralės Vilnius- Klaipėda tęsinys. Pastaroji – IX-ojo Kretos tranzito koridoriaus B atšaka, todėl lėšų jai rekonstruoti privalo skirti Vyriausybė.
Tačiau Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija purtės ir pirštu vis baksnojo į Klaipėdos miesto savivaldybę, esą toji turėtų būti suinteresuota šios gatvės sankryžų rekonstrukcija, nes tai yra vidinė miesto gatvė.
Darbas atliktas tuščiai
Po kelerių metų stumdymosi buvo sutarta, kad KVJU direkcija savo lėšomis parengs techninį sankryžos rekonstrukcijos projektą.
Dar 2008 m. buvo pradėti rengti sankryžų techniniai projektai.
KVJU direkcijos l. e. infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė informavo, kad 2008 m. buvo pasirašyta sutartis su UAB „Tiltų ekspertų centras“ dėl projektinių pasiūlymų ir techninių projektų parengimo. Užbaigta rengti techninius projektus buvo 2010 pabaigoje, jiems tų pačių metų gruodžio mėnesį gautos teigiamos ekspertizės išvados.
„Projektas baigtas rengti 2011-01-21, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinus teritorijos prie Baltijos pr. ir Šilutės pl. bei Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžų detalųjį planą. Iš viso Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos rekonstravimo projektavimo darbai (techninis projektas ir projektiniai pasiūlymai) kartu su visomis pridėtinėmis išlaidomis kainavo 408 619,54 Eur be PVM“, – informavo Vidmantas Paukštė.
Tuomet planuota, kad visos tys Baltijos prospekto sankryžos bus rekonstruotos 2013-2014 m.
Tačiau jau 2017-ieji, o vežimas tebestovi…
„Dubajaus“ projektas
Buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius prisiminė, kad tuomet buvo nuspręsta Šilutės plente įrengti tunelį. Toks projektas ir buvo parengtas. Darbus užbaigus ir ėmus ruošti techninę dokumentaciją „atsibudo“ AB „Klaipėdos vanduo“, kuri pareikalavo iškelti visas požemines vandentiekio ir nuotekų komunikacijas. Tie darbai projektą būtų pabranginę keliasdešimčia milijonų litų.
Imtas svarstyti kitas variantas – viadukas, kurio viršutinė dalis eitų lygiagrečiai Šilutės plentui, o Baltijos prospektas liktų apačioje. Tuomet sukilo architektai. Esą viadukas užstos abipus gatvės stovinčių daugiabučių langus ir taip „užterš“ urbanistinį miesto vaizdą.
Stop.
Pernai į Klaipėdą atvykus tuomečiam susisiekimo viceministrui Algiui Žvaliauskui buvo susipažinta su visais priešprojektiniais pasiūlymais ir prieita išvados, kad vis dėlto estakadą reikia daryti Baltijos prospekte, t. y. vakarų-rytų kryptimi, kad transporto srautas, atėjęs iš Vilniaus pusės, galėtų važiuoti į uostą be jokių kliūčių. Sykiu susitarta nebekalbėti apie tunelio statybą Baltijos šiaurės-pietų kryptimi.
Baigiant rengti straipsnį spaudai „Bundanti Klaipėda“ gavo „bendrą Uosto direkcijos ir savivaldybės nuomonę“ susijusią su šios sankryžos rekonstrukcijos perspektyvomis. Esą keičiasi transporto srautų dinamika, todėl būtina atlikti srautų modeliavimą, nustatant prioritetines transporto srautų kryptis.
Vytauto Grubliausko, Klaipėdos miesto savivaldybės mero, komentaras
“Baltijos prospektas yra ne tik miesto gatvė, įvažiavimas į miestą, bet ir vienas pagrindinių įvažiavimų į valstybinį jūrų uostą, IXB transporto tranzito koridoriaus tąsa, jungianti uosto teritoriją su šiuo transporto koridoriumi.
Ruošiantis Centrinio Klaipėdos terminalo statyboms Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu buvo parengti visų trijų Baltijos prospekto sankryžų techniniai projektai, numatantys, kad Baltijos prospekte turėtų atsirasti trys „Dubajaus lygmens“ sankryžos, kurių įrengimas, preliminariais to meto skaičiavimais, turėtų atsieiti arti 500 mln. litų arba apie 140 mln. eurų.
Akivaizdu, kad miestas įgyvendinti tokį projektą, kurio bendra vertė siekia kone visą Savivaldybės metinį biudžetą, vien savo jėgomis yra nepajėgus. Tai, kad šis projektas per brangus ir valstybei, ne kartą aiškiai pasakė praėjusios kadencijos premjeras bei susisiekimo ministras. Būtent tai ir tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien realiai yra įgyvendintas tik Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos pirmasis etapas, kuris buvo būtinas Centrinio Klaipėdos terminalo veiklos pradžiai. Beje, net ir šie darbai atlikti ne be didžiulių miesto pastangų.
Tad suprantant, kad parengti „mega dydžio“ sankryžų rekonstrukcijos projektai artimiausiu metu, o gal net ir artimiausiais dešimtmečiais tikrai nebus įgyvendinti, miestas ėmėsi savo jėgomis rengti naują, ekonomines realijas bei miesto plėtros poreikį atitinkantį Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos techninį projektą. Džiugu, kad šie savivaldybės veiksmai jau paskatino Lietuvos automobilių kelių direkcijos aktyvumą ir pradėtos rimtos kalbos dėl šio projekto įgyvendinimo suvienijus miesto, uosto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos jėgas. Problematika pristatyta ir Klaipėdoje kovo 24 d. viešėjusiam ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, kuris pabrėžė, kad pažadus, nepaisant kurios Vyriausybės jie buvo duoti, būtina ištęsėti.”
“Bundanti Klaipėda”, 2017 m. Nr. 1
