Praėjus lygiai metams po pirmojo karantino įvedimo ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų uždarymo, kovo 16 dieną Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) įvairiuose šalies miestuose surengė „Paskutinę verslo vakarinę“. Protestas organizuotas dėl šio apie 5% šalies BVP sudarančio ir 42 000 darbo vietų sukuriančio sektoriaus niekaip nepasiekiančios Vyriausybės paramos ir vienašališkai keičiamų jos sąlygų, pranešė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
Restoranų ir viešbučių savininkai bei darbuotojai į akciją rinkosi centrinėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aikštėse. Čia buvo paserviruoti tušti restoranų staleliai, paklotos lovos viešbučių svečiams, stovėjo dirbti pasirengęs personalas, kuriam dirbti jau matyt nebus lemta. Prie protesto prisidėjo daugelis Lietuvoje dirbančių viešbučių ir restoranų, prie užvertų savo durų uždegdami gedulo žvakes.
Iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. eurų mokesčių, maitinimo – 129 mln. eurų. Tuo tarpu užklupus pandemijai ir priverstinai uždarius viešbučius ir restoranus, Vyriausybės parama šiam sektoriui nesudaro nė ketvirčio kasmet mokėtų mokesčių sumos.
„VMI duomenimis, iš viso dėl pandemijos apgyvendinimo ir maitinimo sektorius neteko 304,3 mln. eurų pajamų per 2020 metus arba 0,8 mln. eurų per dieną. Jei Vyriausybė skubiai neperžiūrės savo sprendimų, nebus panaikintos visiems vienodos neracionalios paramos lubos, o įmonių artimiausiomis savaitėmis nepasieks reali parama, prasidės bankrotai. Taip pasiųsime pražūtingą žinią, kad visai neverta kurti daug darbo vietų ir mokėti mokesčių – ištikus krizei, valdžia į tai vis tiek neatsižvelgs“, – kalbėjo LVRA vadovė Evalda Šiškauskienė.
Ji taip pat reikalauja keisti planuojamų subsidijų sąlygą, kad jos tebus mokamos tiems, kieno apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Anot asociacijos vadovės, su Vyriausybe metus laiko derinta nuostata įmonėms, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau, skirti ne mažesnę kaip 50 proc. nuo 2019 metais sumokėto GPM dydžio subsidiją.
„Tačiau Vyriausybė kažkodėl nustatė, kad būtinas 60proc. apyvartos sumažėjimas. Juk ši sąlyga nepalanki restoranams, kurie karantino metu stengėsi bent minimaliai tęsti veiklą ir savo lėšomis išlaikyti darbuotojus. Todėl tie, kurie labiausiai stengėsi išgyventi ir dėl to jų apyvarta krito mažiau, dabar bus baudžiami labiausiai“, – sako LVRA vadovė.
Pagal EK reikalavimus numatyta, kad bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms bendros paramos lubos gali siekti 1,8 mln. eurų.
„Verslininkai tuo tikėjo ir visomis išgalėmis stengėsi tęsti veiklą, neatleisti žmonių. Tačiau antrojo karantino metu Vyriausybė vienašališkai priėmė su socialiniais partneriais nederintas ir sunkiai suvokiamas visiems vienodas 100 tūkst. eurų paramos lubas. Tad ar turi išlaikyti 7 tuščius viešbučius, ar vieną kavinukę, dabar galioja tos pačios 100 tūkst. eurų paramos lubos“, – neslėpė nuostabos sektoriaus atstovai.
Tuo tarpu reikšmingiausia ir vienintelė parama, kurią Vyriausybė teikė maitinimo įstaigoms, buvo nuomos išlaidų kompensavimas. Tačiau ir ši gyvybės palaikymo įranga kažkodėl buvo išjungta prieš pat prasidedant sunkiausiam periodui – dar 2020 metų rugpjūčio 31 dieną.
Pasak LVRA vadovės, sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 9144 darbo neturintys asmenys, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ar maitinimo įstaigos. Per metus darbo neturinčių asmenų iš šio sektoriaus padvigubėjo, vidutiniškai kas antras buvo jaunuolis iki 29 metų, o moterys sudarė net 80,7 proc. šio sektoriaus bedarbių.
Tuo tarpu didysis šuolis dar tik įvyks – pasibaigus subsidijoms darbuotojams ir vis daugiau įmonių bankrutuosiant. Per pastaruosius dvejus metus daugiausia darbo neturinčių asmenų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių įregistruota būtent per 2020 metų antrąjį ketvirtį – 2989 asmenų.
Pasak Evaldos Šiškauskienės, reali parama priverstinai uždarytam verslui yra ta, kurios nereikia grąžinti – ne paskolos ar laikinas mokesčių atidėjimas.
Gerokai logiškesnės paramos sistemos toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje pakanka, kad įmonės apyvarta paramos laikotarpiu būtų smukusi 30 proc. Apmaudžiausia, kad Lietuvos Vyriausybė pasirinko eiti vienašališkų sprendimų keliu ir priėmė per mažų paramos lubų, per daug smukusios apyvartos ir kitas su socialiniais partneriais nederintas nuostatas. Reikalaujame jų atsisakyti ir grįžti prie dialogo. Koją paramos siekiančioms Lietuvos įmonėms kiša ir visų linksniuojama per didelė biurokratija. Panašu, kad ekonomikos ministrė tai jau suvokia, visgi verslui reikia greito ir apčiuopiamo rezultato – nepakanka pripažinti problemą“, – teigė asociacijos vadovė.
