Kiekvieną vasarą pajūryje kyla konfliktai, kurių vienoje pusėje šunų šeimininkai, kitoje – keturkojų augintinių nemėgstantys poilsiautojai. Vieni teisinasi, esą neturintys galimybių augintinių palikti vienų, kiti piktinasi, kad šunys teršia aplinką ir kelią pavojų vaikams. Panašu, kad šis konfliktas dar tęsis ne vienerius metus.
Patys palangiškiai kasmet giriasi, kad kai kuriomis dienomis į kurortą atvažiuoja apie pusę milijono poilsiautojų. Nemaža dalis jų atsiveža ir augintinių. Geru oru visi be išimties eina prie jūros. O kaip elgtis su keturkojais? Vestis kartu? Ar palikti?
Pernai patvirtintos Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės numato, kad šunis draudžiama vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose, paplūdimiuose ir kitose viešosiose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu. Beveik ties visais takais, vedančiais prie jūros, stovi vestis šunis draudžiantys ženklai.
Palangoje tėra vienas 300 m ilgio pajūrio ruožas, kuriame oficialiai leidžiama lankytis su keturkojais augintiniais. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos Danutės Mikienės teigimu, paplūdimys, skirtas lankytis su gyvūnais, yra įrengtas Nemirsetoje. „Čia įrengtas patogus privažiavimas, automobilių stovėjimo vietos, paplūdimyje įrengti reikiami ženklai. Šį paplūdimį nuolat prižiūri UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai. Paplūdimyje, skirtame lankytis su gyvūnais, yra įrengtos persirengimo kabinos (prie jų pritvirtinti laikikliai, skirti laikinai pririšti augintinį), šiukšlių dėžės gyvūnų ekskrementams. Gyvūnų savininkai yra atsakingi už neagresyvų savo augintinių elgesį bei ekskrementų surinkimą“, – gyvūnų šeimininkų labui įrengtus patogumus vardijo D. Mikienė.
Priminsime, kad Nemirseta yra į pietus nuo Palangos miesto ir ribojasi su Klaipėdos rajonu. Tačiau didžioji dali poilsiautojų nakvynei vietas renkasi pačioje Palangoje, arba šiauriau esančiose vietovėse – Kunigiškėse, Užkanavės gatvėje, Ošupio take esančiose poilsiavietėse ir kempinguose.
Būtent tose vietovėse gelbėtojai ir su jais patruliuojantys policijos pareigūnai sutinka daugiausiai poilsiautojų su šunimis.
„Jums tik baudas surinkti rūpi“, – piktinasi vienas. „Vadovaukitės protingumo kriterijumi“, – kaip elgtis, pataria antras. „O kur man dėti savo šunį? Jokio draudžiančio ženklo nemačiau“, – į atlapus kimba atkakli ponia. „Jis gi nedidelis, nekanda“, ramina ketvirtas. Tokių ir panašių į šiuos pasiteisinimų ir priekaištų iš poilsiautojų sulaukia policininkai ir gelbėtojai, kurie tik kontroliuoja, kaip laikomasi taisyklių.
Palangoje poilsiaujantiems priminus, kad oficialus paplūdimys, skirtas šunims, yra Nemirsetoje, ne vienas tik skėsteli rankomis: „Tai dabar trenktis per visą miestą?“.
Tuomet patarus kreiptis į Palangos miesto savivaldybę ir paprašyti pastatyti šunis vestis draudžiančius ženklus ties kiekvienu taku, arba įteisinti naują paplūdimį poilsiautojams su šunimis, daugelis tik skėsčioja rankomis: „Kreipėmės. Kaip į sieną. Jie su mumis nekalba“, – apgailestauja dažnas poilsiautojas.
Panašu, kad didžiausio šalyje kurorto savivaldybė kol kas nedaro nieko, kad ateityje panašių konfliktų nekiltų.
Pasak D. Mikienės, šiauriau Palangos centrinės gelbėjimo stoties „paplūdimio, skirto lankytis su gyvūnais, šią vasarą įrengti neplanuojama. Šis klausimas galėtų būti svarstomas ateinantį kurortinį sezoną“. Štai ir viskas. Galėtų, būti svarstomas, tačiau tai nereiškia, kad jis bus svarstomas.
Neringoje kiekvienoje gyvenvietėje (Nidoje, Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje) yra skirtos atskiros pajūrio vietos, į kurias galima atsivesti augintinius. Klaipėdoje su šunimis prie jūros galima nebijant pažeisti taisyklių galima ateiti ties šiauriniu molu Melnragėje ir ties pietiniu molu Smiltynėje.
Kita vertus, ar tikrai verta
šunis vestis prie jūros per kaitrą? Keturkojai kenčia, kai jų kojų pagalvėles
degina įkaitęs smėlis, jie bando išsinerti iš pavadėlio ieškodami pavėsio, juos
kamuoja troškulys.
