Per kelis karantino mėnesius ant išgyvenimo ribos balansuojantis verslas gauna dar vieną smūgį į nugarą – Klaipėdos miesto valdžia nusprendė pasipinigauti ir padidinti vadinamąjį parkavimo mokestį, kuris palies visus klaipėdiečius.
Jau rytoj, vasario 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba spręs klausimą dėl vietinės rinkliavos už transporto priemonių parkavimą bei leidimus padidinimo.
Miesto valdžia aiškina, jog tai nėra tik būdas papildyti miesto piniginę: esą tokiu sprendimu siekiama aktyviau reguliuoti eismo srautus, skatinti miestiečius vietoj automobilių rinktis viešąjį transportą, ekologiškas transporto priemones arba alternatyvius keliavimo būdus ir taip mažinti aplinkos taršą bei triukšmą.
Savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas yra parengtas įvertinus Kolegijos bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovų pastabas, rašoma Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime.
Panašu, kad tame pranešime įsivėlė klaida, jeigu nepasakyti stipriau, kad meluojama. Mat Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis praėjusį penktadienį pateikė raštą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui, kuriame išdėstyta, jog rūmų nariai nesutinka su numatomais automobilių stovėjimo tvarkos pakeitimais.
„Rūmų narių apklausoje, surengtoje per 1 dieną, dalyvavo 38 įmonės. 97 proc. jų nepritaria rinkliavos didinimui dvigubai, verslo leidimus branginant daugiau kaip 100 proc. Tarp verslo argumentų: tokiam didinimui pandeminiu verslo veiklos draudimo ar ribojimo laikotarpiu nėra ekonominės logikos, žinant, kad gyventojų pajamų didėjimui ir verslo atsigavimui prireiks laiko.
Rinkliavos didinimo argumentai nepagrindžia tokio didinimo tikslų arba jie prieštarauja vieni kitiems, apmokestintų teritorijų mieste plėtimui ir branginimui nenumatant jokių pigesnių alternatyvų“, – rašte dėstė V. Krolis.
Bet nepanašu, kad pinigų skonį pajutę valdantieji išgirstų verslo poziciją.
Nuo š. m. gegužės 1 d. siūloma:
žaliąją zoną pakeisti į geltonąją (išskyrus Girulių plente naujai įrengtas automobilių stovėjimo aikšteles, kurios liktų žaliojoje zonoje). Mokestis už automobilių stovėjimą 1 val. žaliojoje zonoje dabar kainuoja 0.30 Eur/val., geltonojoje – 0,60 Eur/val.
Atsižvelgus į Parko g. gyventojų nusiskundimus dėl lankytojų eismo pažeidimų Poilsio parko prieigose, siūloma papildomai apmokestinti šią teritoriją priskiriant ją geltonajai zonai, o Melnragėje, Audros gatvėje, esančią automobilių stovėjimo aikštelę siūloma priskirti raudonajai zonai (einama paprasčiausiu keliu – ne įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, kad į parką atvykę klaipėdiečiai turėtų kur palikti automobilius, o pabranginamas ir taip smarkiai apmokestintas stovėjimas).
Numatyta pakeisti senamiestyje esančios raudonosios zonos rinkliavos rinkimo laiką sezoniškumo principu, t. y., siūloma, kad laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. rinkliava būtų renkama visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 val., o nuo rugsėjo 16 d. iki balandžio 30 d. – visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val. Dabar rinkliava renkama darbo dienomis nuo 8 iki 18 val.
Smiltynėje, kuri yra priskirta raudonajai zonai, rinkliava ir toliau būtų renkama kiekvieną dieną, laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – nuo 8 val. iki 22 val.
Centrinėje miesto dalyje esančias mėlynosios zonos aikšteles, neatliekančias eismo srautų sureguliavimo funkcijos, siūloma perkelti į mokamų zonų prieigas.
Savivaldybės taryba spręs, ar pritarti siūlymui nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. raudonosios zonos tarifus padidinti nuo 0,90 Eur/val. iki 1,50 Eur/val.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. siūloma praplėsti mokamas stovėjimo zonas šiaurinėje miesto dalyje: Sportininkų g. rajone – iki Malūnininkų g. ir pietinėje miesto dalyje – iki Kauno g.
Pastarasis punktas irgi kelia įvairių minčių – visa centrinė dalis apmokestinama, o PC „Akropolis“ nuomojamas žemės sklypas – ne?
Išstudijavus surinktų lėšų panaudojimo kyla klausimas, o kodėl už jas neįrengiamos naujos stovėjimo aikštelės (nors buvo deklaruojama)? Didžioji dalis lėšų ištaškoma įvairiems abejotiniems projektams.
Tik užklausus “Klaipėdos žinioms” gautas atsakymas, kad ” 79,3 tūkst. Eur panaudoti pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių (su dviračių takais) bei privažiuojamųjų kelių remonto bei įrengimo darbams (atliktas paprastasis šaligatvių remontas Pievų Tako g. (1,06 tūkst. m2), Reikjaviko g. (3 tūkst. kv. m.). Viskas. Iš dviejų milijonų eurų!
Tai ne paskutinis kainos didinimas, kurį Klaipėdos bendruomenei ruošia vadinamieji politikai.
AB „Klaipėdos energija“ skelbia, jog vasarį šilumos kaina, lyginant su sausiu, Klaipėdos ir Gargždų klientams padidės 0,8 proc., arba 0,04 cento už kilovatvalandę. Sausį šiluma bendrovės klientams kainavo 4,83 ct/kWh, o vasariui nustatyta kaina 4,87 ct/kWh (kainos be PVM).
Vasario mėnesiui perkamas biokuras, lyginant su sausiu, pabrango 1,5 proc., nepriklausomų gamintojų kaina šoktelėjo 1,9 proc., gamtinės dujos atpigo 1,9 proc., o AB „Klaipėdos energija“ sąnaudos (pastovioji dedamoji) nedidėjo.
Uostamiestyje nepriklausomi gamintojai patiekia apie 70 procentų šilumos, kurią AB „Klaipėdos energija“ privalo supirkti. Jei superkama šiluma brangi – neišvengimai didėja ir galutinė šilumos kaina bendrovės klientams. Vasarį tik vienas iš šešių Klaipėdoje veikiančių nepriklausomų gamintojų nedidino miestui parduodamos šilumos kainos.
Jei tas brangimas nėra toks ženklus, kodėl nepriversti „Klaipėdos energijos“ ieškoti vidinių rezervų? Gal užtektų susimažinti priedus prie algų?
