Praėjusį savaitgalį stintų mėgėjai prisimins su didžiule nostalgija. Tą dieną, taip pat ir pirmadienį, Smiltynėje nuo krantinės ne vienam aistringam žvejui pavyko sugauti bent po 5-6 kilogramus stintų, gyrėsi vyrai. Tačiau antradienis buvo liūdnesnis.
„Sekmadienį per Kuršių marias persikėliau 10 valandos keltu. Meškeriojau iki 8 vakaros. Sugavau gal 6 kilogramus stintų. Kitą dieną žvejojau tik dvi tris valandas, laimikis buvo apie 2,5 kg. Tačiau užteko visiems. Ir mes su mama pavalgėme, ir brolis buvo atėjęs su draugu paragauti. Kai sužinojau, kad stintos dabar 8 eurus kainuoja, jos dar skanesnės tapo. Tačiau ne visuomet laimikis yra svarbu, man ir šiaip patinka žvejoti“, – gyrėsi vienas žvejys.
Antradienį vėjui pasisukus iš pietryčių bei ėmus drėbti šlapdribai reikalai pakrypo kita linkme. Visi žvejai žino, kad tai pati nepalankiausia vėjo kryptis. Kai kurie net juokauja, kad pietryčių vėjas stintas net iš keptuvės išpučia.
Todėl antradienį į Smiltynę keltu atplaukę žvejai tik veltui gaišo laiką. Atsigabenę visą įrangą, atsivežę net akumuliatorius žibintams ir arbatinukams užkaisti, daugelis jų neslėpdami pykčio visą tai krovėsi į krepšius ir ruošėsi grįžti namo.
Bene labiausiai nepasisekė iš Vilniaus atvažiavusiam Donatui, kuris nejuokais niršo. „Sužinojęs, kad stintos kimba, atvažiavau tris šimtus kilometrų. Ir nieko. Nė vienos žuvies“, – dantimis griežė vilnietis.
„Vėjas, kalčiausias vėjas. Stintoms geriausias vakarų, šiaurės vakarų. O pietrytys – ne“, – burbėjo atgal į Klaipėdą keltu grįžtantis žvejys, kuprinėje nešinas vos dviem žuvelėmis.