Nuo 2015-ųjų Lietuvoje vyksta institucinės globos reforma, kurią įgyvendinus mūsų šaly turėtų nebelikti vaikų namų, o valstybė dėtų visas pastangas, kad vaikai saugiai augtų su savo tėvais, jų nesant – įtėvių, globėjų šeimose. Vienose savivaldybėse jau dabar visi vaikai turi globėjus arba įtėvius, kitose – vyksta intensyvūs būsimų globėjų mokymai. Trečiose – tik imituojama pertvarka. Tarp pastarųjų – ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Vaikai privalo augti savo biologinėje šeimoje. Tai žino kiekvienas. Tačiau kartais likimas žiauriai pajuokauja ir mažieji netenka savo tėvų. Arba pastarieji neatsakingai atlieka savo pareigas, ir jų tėvystės teisės apribojamos ar išvis atimamos. Vaikai patenka į valdiškas globos įstaigas. Tik retiems iš jų nusišypso sėkmė ir jie būna įvaikinami, ar juos priglaudžia globėjai.
„Lietuvoje institucinės globos pertvarka, deja, pradėta ne nuo to galo. Sudaromas sąrašas įstaigų, kuriose vyksta pertvarka, tada perkami butai ir į juos grupėmis perkeliami vaikai, su kuriais toliau pamainomis dirba personalas. Toks supratimas, kas yra šeimos aplinka, deja klaidingas. Matomas tik materialinis aspektas, o psichologinis, emocinis – ignoruojamas. Be abejo, gyventi bute, pareiti į tokį pat būstą kaip šeimose gyvenantys klasės draugai – vaikams labai svarbu, tačiau to neužtenka. Praleidžiama šeimos esmė – tai ne vieta, ne butas, kad ir koks jis erdvus būtų, šeima yra santykiai“, – įsitikinusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Nupirko butus
Būtent tokį, lengvesnį kelią pasirinko ir Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri mieliau perka šimtus tūkstančių kainuojančius butus vaikų globos namų auklėtiniams, nei ieško alternatyvių vaikų globos būdų.
„Institucinių globos namų siekiama atsisakyti visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Klaipėda, todėl savivaldybė ir perka butus, kuriuose gali apsigyventi vaikai iš globos namų. Šis butas – pirmasis, netrukus bus nupirkti dar du. Juos pritaikius, ten taip pat galės kraustytis vaikai iš globos namų“, – džiaugiasi Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.
Pirmasis 120 kvadratinių metrų ploto nupirktas butas, kuriame kovo viduryje apsigyveno aštuoni vaikų globos namų „Rytas“ vaikai, kainavo 135 tūkst. eurų. A. Daujotienė informavo, kad ruošiamasi pirkti dar du panašaus ploto butus.
Su vaikais tuose butuose ištisą parą dirbs po du socialinius darbuotojus bei keturis jų padėjėjus. Kitaip tariant, vaikams institucinės globos turinys nepakis, pasikeis tik forma.
„Kodėl vaikai buvo apgyvendinti ne globėjų šeimose? Todėl, kad tų globėjų nėra“, – atsakė A. Daujotienė.
Ji taip pat įsitikinusi, kad net ir vietoje buto pirkimo tuos pinigus skyrus išmokoms globėjams ar įtėviams, norinčiųjų globoti ar įsivaikinti daugiau neatsirastų.
Šiuo metu Klaipėdos miesto globos namuose gyvena per 100 vaikų. Jų globos paslaugos įkainuotos nuo 737 eurų (trumpalaikės globos įstaigoje) iki 1236 eurų (neįgalieji vaikų globos namuose „Rytas“) per mėnesį.
Nebendrauja su globėjais
Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos „Vaikų gerovė“ pirmininkė Vaida Vasiliauskaitė nesutinka, kad Klaipėdoje trūksta globėjų. „Pažįstu keletą mūsų asociacijai priklausančių šeimų, kurios baigė specialius kursus, tačiau jiems ištisus metus taip ir nepasiūlė globoti vaikų. Tai jie patys nuvažiavo į kitame Lietuvos gale esančią savivaldybę, ėmė bendrauti su ten esančių globos namų vaikais ir šiuo metu tie vaikeliai gyvena pajūryje. Kita globėjų šeima, kuri taip pat nusiteikusi globoti tris vaikus, irgi ruošiasi važiuoti į kitą savivaldybę. Bėda ne tai, kad nėra norinčių globoti, o tai, kad institucijos nenusiteikusios bendrauti“, – sakė V. Vasiliauskaitė.
Ji taip pat prisiminė atvejį, kad globėjų kursus Klaipėdoje lankė pasiturinti šeima, kurioje vyras – rusakalbis, tačiau Lietuvos pilietis, o žmona – ukrainietė, neturinti mūsų šalies pilietybės, todėl formaliai jie negali nei įsivaikinti, nei globoti be tėvų likusių vaikų. „Jiems institucijos ne padeda, o tik sudaro biurokratinius trukdžius“, – pastebi V. Vasiliauskaitė
Skatina globėjus
Tuo tarpu Alytaus rajono savivaldybė iš savo biudžeto globėjams, be valstybės garantuojamų išmokų, papildomai skiria po 300 eurų kas mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas įsitikinęs, kad geriausia išeitis – skatinti potencialius globėjus finansiškai. Viena vertus, augti globėjų šeimose vaikams geriau, kita vertus, tai kur kas mažesnė našta biudžetui. „Yra atlikti įvairūs tarptautiniai tyrimai, monitoringai, kurie rodo, kad po biologinės šeimos antra pagal gerumą vieta augti vaikui yra globėjų šeima. Ne institucija. Todėl kaip žmogus ir pilietis stengiuosi padaryti viską, kad tie vaikai patektų į šeimas. Tai pirma. Toks yra moralinis, pilietinis šio sprendimo aspektas. Antra – ekonominis aspektas. Savivaldybė savo globos namų neturi, mes mokame kitų savivaldybių globos namams už paslaugas po 700 eurų už kiekvieną vaiką per mėnesį. Globėjui mokame po 300 eurų. Taigi, radę vaikui šeimą, dar ir sutaupome“, – pastebėjo A. Vrubliauskas.
Jo teigimu, gavę finansinę paramą globėjai gali vaikus auginti visavertėmis priemonėmis, ne tik pamaitinti ir aprengti, bet ir lengviau pasirūpinti jų įvairiapusiu lavinimu, ugdymu, pasitaupyti būsimiems mokslams.
„Svarbiausia – kad šie vaikai, patekę į šeimą, įgyja tėvus ir namus ne tik iki 18 metų, bet visam likusiam gyvenimui. Mes girdėjome visokių komentarų – “parduosite vaikus” ir t. t., tačiau tikrai taip nėra. Skirti piniginę paramą – tai dar ne viskas, priemonių yra visas kompleksas, o pinigai yra tik viena iš to komplekso dalių; mes paraleliai dirbame su visuomeninėmis organizacijomis ieškodami tinkamų globėjų, vyksta jų atranka, parengimas, jų galimybių ir motyvacijos įvertinimas, stebėjimas ir psichologinė pagalba“, – pasakojo Alytaus rajono meras.
Jis prisiminė, kad 2015 metais, kai nebuvo skiriama finansinė parama globėjams, į šeimas pateko vos keturi vaikai, o pernai per septynis mėnesius į šeimas buvo paimta 19 vaikų.
Šeima
Tai, kad šeimoje, nors ir ne biologinėje, vaikams gyventi geriau nei globos įstaigose, pastebi ir V. Vasiliauskaitė. Esą šeimoje vaikai įpratinami prie drausmės, turi didesnes ar mažesnes pareigas, čia jam suformuojami socialiniai įgūdžiai. „Kuo skiriasi atskiras butas nuo didelio pastato? Tokie patys vaikų namai, tik mažesni. Vaikai toliau gyvena prižiūrimi socialinių darbuotojų, kurie tik dirba savo darbą. Jie nėra suinteresuoti vaiko auklėjimu. Jam terūpi „atbūti“ darbo valandas ir užtikrinti vaiko fiziologinius poreikius. Juk jie nevaikšto į tėvų susirinkimus mokyklose, neruošia pamokų su vaikais, neskaito pasakų prieš miegą“, – sako V. Vasiliauskaitė.
Ji taip pat paragino pasidomėti, kaip klostosi vaikų gyvenimas palikus valdiškus globos namus. „Jei kas nors paviešintų tą statistiką, tai supurtytų visą sistemą. Esu tikra, kad 70 proc. vaikų seka savo tėvų pėdomis. Pati kelerius metus auginu mergaitę, kurios mama bei trys jos tetos, mamos seserys, užaugo vaikų namuose. Vyriausioji pasiekusi dugną ir trinasi aplink konteinerius, vidurinioji – jau 10 metų kalėjime, o jauniausioji sesuo, mano globotinės mama, taip pat nedirba, tik baliavoja ir šlaistosi su skirtingais vyrais. Pakartosiu, jos visos užaugo vaikų namuose. Mano mergaitė, kuri net 5 metus gyveno su motina ir buvo priversta susipažinti su ne pačiais geriausiai jos įpročiais, neseniai prisipažino, kad gyvenimas su manimi jai panašus į sapną. Mergaitei atrodo, kad ji tuoj pabus ir viskas dings“, – pasakoja V. Vasiliauskaitė.
Pertvarkos sabotažas
Seimo narė D. Šakalienė investicijas į nekilnojamąjį turtą vadina paprastai – pertvarkos sabotažu. „Vietoje to, kad investuotų į alternatyvių globos paslaugų teikimą, steigtų budinčių globėjų institucijas kai kurios savivaldybės tiesiog perka nekilnojamąjį turtą. Dėl tokio iškreipto požiūrio ne kartą esame gavę pylos nuo Europos Komisijos. Juk Vaiko gerovės pagrindų įstatyme aiškiai parašyta, kad prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui šeimoje“, – tiesiai šviesiai rėžia Seimo narė.
Klaipėdos miesto savivaldybės mero Vytauto Grubliausko komentaras:
„Iki šiol Lietuvoje nėra nustatytos bendros gairės ir priimti norminiai dokumentai, apibrėžiantys socialinio globėjo statusą, todėl savivaldybės šį klausimą sprendžia skirtingai.
Pagrindinis Klaipėdos miesto savivaldybės prioritetas – kad vaikai augtų biologinėse šeimose, todėl plečiamos paslaugos rizikos ir „signalinėms“ šeimoms, kurios dar neįtrauktos į apskaitą, teikiamos psichosocialinės paslaugos globėjams.
Šiuo metu Klaipėdoje daugiau kaip pusė be tėvų likusių vaikų globojama šeimose, globėjų ieškome nuolat ir siekiame, kad jų skaičius augtų. Beje, šiuo metu didžioji dalis Klaipėdos globos namuose gyvenančių auklėtinių turi sveikatos sutrikimų, negalių, tad rasti jiems globėjus yra labai sudėtinga.
Tikimės, kad situaciją padės išjudinti naujai kuriama globos tvarka. Jau yra parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas, reglamentuojantis socialinių globėjų veiklą mūsų mieste, pasiūlyti ir išmokų dydžiai socialiniams globėjams – nuo 285 iki 475 eurų už vieną globojamą vaiką per mėnesį, numatytos išmokos ir gyvenimo sąlygoms sukurti bei laukimo laikotarpiu.
Bendruomeninių globos namų steigimas – dar vienas būdas be tėvų globos likusiems vaikams suteikti tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtų kuo panašesnės į tikros šeimos kasdienybę: vaikai kartu su juos globojančiais specialistais užsiima namų ruoša, valgio gaminimu, eina apsipirkti ir dalyvauja kitoje kiekvienai šeimai įprastoje kasdienėje veikloje.
Priežiūra užtikrinama visą parą. Bendras darbuotojų skaičius išliko toks pats, nes nupirktame bute dirba tie patys specialistai, kurie dirbo „Ryto“ globos namuose. Šiemet bus nupirkti dar du butai bendruomeniniams globos namams steigti.
Tokį vaikų perkėlimą iš didelių globos įstaigų į namelius ar butus, reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintos Vaikų globos organizavimo normos.“
“Bundanti Klaipėda” Nr. 1