Jordanijos sostinės Beiruto uoste sprogus salietrai, Klaipėdos uosto kompanijos ir uosto administracija suskubo raminti visuomenę, kad Lietuvoje nieko panašaus įvykti negali. Esą krovinys ir pats krovos procesas griežtai kontroliuojamas. Tačiau daliai visuomenės vis tiek kyla daugybė klausimų, juolab šios pavojingos trąšos perkraunamos vos už pusantro šimto metrų gyvenamųjų Klaipėdos kvartalų.
Salietros kiekis nedidelis
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos duomenimis, amonio nitrato trąšų Klaipėdos uoste 2019 m. perkrauta iki 4 proc. visos trąšų apyvartos (apie 1,85 mln. tonų). Skystu pavidalu amonio nitratas Klaipėdos uoste nėra kraunamas. Šias trąšas uoste perkrauna dvi krovos kompanijos: UAB „Bega“ ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“).
Priminsime, kad Beirute sprogo 2750 tonų salietros (amonio nitrato), kuri ten buvo laikyta net nuo 2014 m.
„Bega“ savo veiklą vykdo nuo artimiausių gyvenamųjų kvartalų nutolusi apie 200 metrų, „Klasco“ veikia pačiame miesto centre, kai kurie gyvenamieji namai yra vos už keliasdešimt metrų nuo įmonės tvoros.
Gyventojai neinformuoti
Gyvenamųjų kvartalų, kurie yra arčiausiai tos vietos, kur „Klasco“ perkrauna salietrą, seniūnaitis Eimantas Koševojus sakė žinąs, kad netoliese perkraunamas šis krovinys, tačiau nei pati įmonė, nei valdžios institucijos gyventojų apie tai nėra informavę. „Tik iš žiniasklaidos žinome. Kai nežinai, tai ir galvos neskauda. Svarbu, kad šalia aliuminio pudros nekrautų“, – sarkastiškai pajuokavo klaipėdietis.
Tačiau prie pat „Klasco“ tvoros įsikūrusiame biure dirbantis architektas Romas Gailius į kaimynystėje vykstančią krovą žvelgia ne taip optimistiškai.
„Pastudijavau tvarką, kad ūkininkui, laikančiam trąšų vieną kitą toną, saugi zona turi būti 500 metrų. O kiek tonų tuose maišuose gulėdavo ir tebeguli čia („Klasco“)? Sakau, kad turime pavojų pasidėję ir niekas nesukame smegenų. Visiems viskas „dzin“. Fejerverkus šaudo per šventes, krykštauja, laimė… Kalbu ne apie save, ne man pavojus. Kalbu, kad miestui didžiulis pavojus. Be to, šalia stovi „Klasco“ šaldytuvas. O kiek tenai skysto freono? Net ne Lietuvoje registruota įmonė išsinuomojo, viščiukus kažkokius šaldo. Jeigu tas freonas liuobtų su visomis trąšomis! Iki Kauno sprogimo garsas būtų girdimas. Parašiau kažkada informaciją apie šią grėsmę, ir viskas. Kur daugiau galėčiau kreiptis? Jeigu kas nors duotų adresą, kreipčiausi“, – juokavo R. Gailius.
Kiekiai mažesni
„Klasco“ atstovai ragino „Delfi“ nelyginti įvykių Beiruto uoste ir Klaipėdos uoste vykstančios amonio nitrato trąšų krovos. Iš viešai skelbiamos informacijos akivaizdu, kad amonio salietra Beiruto uoste buvo sandėliuojama nesilaikant jokių saugumo reikalavimų šiam kroviniui nepritaikytame sandėlyje: nefasuota salietra buvo laikoma kelerius metus, greta buvo sandėliuojama pirotechnika ir vyko suvirinimo darbai. Panašu, kad nelaimę lėmė įvykių grandinė: nuo suvirinimo darbų užsidegė pirotechnika, o nuo jos – sprogo nesaugiai laikoma salietra.
Pasak „Klasco“ komercijos direktoriaus Igorio Šulžickio, Lietuvoje gaminamų trąšų, kurias perkrauna „Kalsco“, gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu. Vadovaujantis laboratoriniais tyrimais, šis junginys praktiškai neturi sprogstamųjų savybių.
„Klasco“ krantinėse per kraunamos tik polipropileniniuose didmaišiuose po 500 kg fasuotos amonio nitrato trąšos. Birios amonio nitrato trąšos „Klasco“ nėra sandėliuojamos. Trąšos pagal reikalavimus sufasuotos į 500 kg didmaišius, sandėliuojamos rietuvėse ne daugiau kaip 4 eilėmis viena ant kitos. Rietuvė yra uždengiama tentais. Fasuotų trąšų rietuvės yra iki 700 tonų ir tarp rietuvių paliekami ne mažesni kaip 6 metrų priešgaisriniai tarpai. Bendrovė laikosi aukščiausių saugumo reikalavimų, keliamų veiklai, susijusiai su pavojingomis medžiagomis, visas procesas yra griežtai reglamentuojamas. Visa rizika susijusi su amonio salietros perkrovimu ir laikinu sandėliavimu, iki atvyks laivas, yra įvertinta ir nuolat tikrinama“, – „Delfi“ sakė I. Šulžickis.
„Klasco“, kaip pavojingą objektą dėl amonio salietros, kiekvienais metais tikrina komisija, į kuriuos sudėtį įeina ir Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovai. Paskutinis patikrinimas buvo 2019 m. gegužės 13-24 dienomis. Šiais metais patikrinimas vyks rugpjūčio 17-20 dienomis.
„Krovinys ne mūsų“
Kita amonio nitrato trąšas perkraunančių kompanijų „Bega“ nenoriai dalijosi informacija. Tvirtinta, esą krovinys ne kompanijos, o savininko.
Tačiau tvirtino, kad ir čia krovos procesas yra saugus ir griežtai kontroliuojama. „Begos“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius pripažino, kad jo atstovaujamoje įmonėje perkraunamos amonio nitrato trąšos, tačiau konkretaus kiekio neatskleidė. Jis tik patikino, kad šios trąšos perkraunamos laikantis visų saugumo reikalavimų. „Dėl perkraunamų amonio nitrato trąšų „Bega“ yra priskiriama prie aukštesnio lygio pavojingų objektų. Tačiau šios rūšies kroviniai sudaro labai menką dalį „Begos“ krovos, nesiekia net vieno procento. Tačiau konkretaus kiekio negaliu atskleisti, nes „Bega“ nėra krovinio savininkas, mes tik teikiame perkrovimo paslaugą“, – sakė G. Gudavičius.
Jis patvirtino, kad artimiausiu metu laukiama laivo, kuriuo bus atplukdyta partija amonio nitrato trąšų. Tačiau nei kiekio, nei kam skirtas šis krovinys, G. Gudavičius, motyvuodamas komerciniais dalykais, neatskleidė. Tačiau, patikino „Begos“ atstovas, salietra perkraunama laikantis visų šios rūšies kroviniams keliamų saugumo reikalavimų. Juolab pati savaime ji nėra sprogi.
Neoficialiais duomenimis, laivu į „Begos“ terminalus atplukdoma 31 tūkst. tonų birių amonio nitrato trąšų.
„Begos“ interneto svetainėje rašoma, kad aplinkosaugos požiūriu amonio nitrato trąšos priskiriamos prie nepavojingų teršalų. Produktas ir jo nuoplovos, patekę į vandenį, negali bioakumuliuotis ir sukelti ligas vandens organizmams. Praktiškai nenuodingas, neturi antiestetinio efekto (nemalonaus kvapo, lipnumo ir kt.).
Salietra uoste neužsibūna
KVJU direkcijos duomenimis, pavojingieji kroviniai Klaipėdos uoste nėra nuolat laikomi sandėliuose, o tik perkraunami ir tik laikinai saugomi. Jie gali būti įvežami į uostą norint toliau transportuoti ir laikomi tiek, kiek reikia technologiniam procesui. Pavojingieji kroviniai, gabenami per Klaipėdos uostą, yra griežtai kontroliuojami. Tokių krovinių vežimą reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai norminiai aktai, įstatymai.
Uosto ūkiniai subjektai, kraunantys pavojinguosius krovinius, pagal Civilinės saugos įstatymą rengia ir rizikos analizę, ir avarijų likvidavimo, ir parengties ekstremaliomis situacijomis planus, kaupia neutralizuojančias medžiagas, organizuoja pratybas, kad darbuotojai mokėtų elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui.
Pavojinga krova kontroliuojama
Įmonės, siekiančios krauti konkretų krovinį Klaipėdos uoste, turi būti atestuotos Lietuvos transporto saugos administracijos, informuoja KVJU direkcija. Informaciją apie pavojinguosius krovinius, perkraunamus Klaipėdos uoste, kuruoja KVJU direkcijos Uosto kapitono tarnybos atsakingi darbuotojai. Jie kontroliuoja šių krovinių pakrovimą, iškrovimą, judėjimą ir laikiną saugojimą uoste. 2019 metais pažeidimų, susijusių su pavojingųjų krovinių krova Klaipėdos uoste, neužfiksuota.
Visus Klaipėdos uoste kraunamus krovinius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojai mato skaitmeniniame žemėlapyje, kuris buvo sukurtas įgyvendinus ES finansuojamą projektą HAZARD. Buvo sukurta ir įdiegta skaitmeninė pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių kontrolės informacinė sistema, kurioje susisteminta visa informacija apie uoste kraunamus pavojinguosius krovinius, jų rūšis, pavojingumą, realiu laiku matomi visų uoste esančių meteorologinių ir oro taršos stotelių duomenys, pateikiama informacija apie uoste esančių priešgaisrinių hidrantų ir sklendžių išdėstymą. Sistema skaitmeniniu pavidalu leidžia matyti visą Klaipėdos uostą, todėl bet koks taršos nuokrypis ar įvykusi galima avarija yra akimirksniu fiksuojama ir matoma, informacija operatyviai perduodama atsakingiems asmenims ir institucijoms.
Amonio nitrato trąšos – tai azotinės trąšos, plačiai naudojamos žemdirbystėje visame pasaulyje. Pagrindinė trąšų veiklioji medžiaga – amonio nitratas, – sąveikaudama su kai kuriomis medžiagomis milteliniais metalais (ypač su cinku), skaidosi, išskirdama deguonį ir toksiškus azoto oksidus, gali sprogti. Tačiau trąšų gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis, todėl, vadovaujantis laboratoriniais tyrimais, trąšų sprogimo gaisro ar detonacijos atvejais praktiškai nesitikima.
