Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2017–2019 metų reprezentacinių Klaipėdos miesto festivalių sąrašą, į kurį pateko aštuoni tradiciškai dideles auditorijas sutraukiantys renginiai. Daugiausiai iečių sulaužyta svarstant asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis“ organizuojamą renginį ir jam numatomas skirti lėšas iš miesto kasos. Kai kurie Klaipėdos politikai piktinosi, esą tokiu būdu yra remiamas mero Vytauto Grubliausko šeimos organizuojamas renginys, iš kurio jis ir jo šeima gyvena visus metus. Tačiau opozicijos raginimai išbraukti klausimą iš darbotvarkės nebuvo išgirsti ir sprendimas buvo patvirtintas absoliučia balsų dauguma.
Kaip skirstys pinigus?
Po šios procedūros reprezentacinių statusą turintys festivaliai turi teisę pretenduoti į finansinę paramą iš miesto biudžeto. Pinigai jiems būtų skiriami administracijos direktoriaus potvarkiu. Kitaip tariant, skirti ar neskirti prašomą sumą nulems vieno žmogaus parašas.
Administracijos direktorius mero partijos Lietuvos liberalų sąjūdžio bičiulis Saulius Budinas savo nuopelnų nesureikšmina ir teigia, jog tai bus tik vienas iš šūsnies dokumentų, po kuriuo jis pasirašysiąs. „Patvirtinus reprezentacinių renginių sąrašą dar kartą rinksis Klaipėdos kultūros ir meno taryba, kuri ir spręs, kiek ir kokiam projektui skirti lėšų. Paskirsčius ir patvirtinus protokolą, aš išleisiu savo įsakymą, kuriuo ir patvirtinsiu šių lėšų skyrimą“, – lėšų skyrimo procedūrą televizijai „Balticum“ nusakė S. Budinas.
Klaipėdos miesto kultūros ir meno tarybai pirmininkauja menotyrininkė Goda Giedraitytė, prieš keletą metų vadovavusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriui. Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė ją apdovanojo už paraiškos miestui tapti Europos kultūros sostine 2022 m. parengimą.
Beje, G. Giedraitytės organizuojamam festivaliui „Platforma“ taip pat suteiktas reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio statusas ir dabar jis galės pretenduoti į finansavimą iš miesto kasos. „Platformai“ surengti organizatoriai prašo 35 tūkst. eurų.
Neatsakyti klausimai
Klaipėdietis Andrius Petraitis sakė, kad ši festivalių statuso suteikimo ir pinigų jiems skirstymo istorija eiliniams klaipėdiečiams yra labai neaiški, o atsakymų jiems niekas nepateikia.
„Tie dalykai kelia klausimus, į kuriuos norėtųsi išgirsti atsakymus. Visgi pastaruoju metu vilnija skandalai susiję su liberalų organizacijomis. Jos iškėlė labai daug abejonių ir pagrįstų abejonių, ar tai negalėtų būti įrankis sulaukti paramos už tam tikrus sprendimus? Klaipėdos merą labai erzina šie klausimai. Tai liudija viena istorija, kai vykstant rinkimams į Klaipėdos savivaldybės tarybą viena iš priežasčių, kodėl mero vedami liberalai pasirinko partneriais suformuoti koalicijai Tomaševskio bloką, o ne Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, Agnės Bilotaitės užduoti klausimai apie žmonos algą. Tai buvo priimta labai asmeniškai ir neita į koaliciją su konservatoriais“, – kalbėdamas su „Delfi“ prisiminė A. Petraitis.
Nori daugiau skaidrumo
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad nėra nusistačiusi prieš džiazo muzikos žanrą, tačiau ir jai kelia abejonių šio renginio finansavimo šaltiniai.
„Dėl finansavimo skaidrumo kyla tam tikrų klausimų. Juolab rinkiminės kampanijos metu man teko užklausti pono mero… Tai jis įsižeidė, priėmė, kaip asmeninį įžeidimą. Tačiau aš nematau tame nieko blogo. Jei jo žmona organizuoja festivalį ir prašo paramos iš įmonių, valstybės įmonių, tai viskas turi būti skaidru. Akivaizdžiai matau tam tikrą konfliktą. Šeimos narys, žmona, kuri yra festivalio prezidentė, o vyras, kuris yra meras… Jis skiria pinigus, ar nusišalina? Visi gražiai ir skaidriai šitie visi dalykai finansiniai turi būti daromi. Aišku, džiugu, kad atvažiuoja daug žmonių į šitą festivalį, kad vyksta renginiai Klaipėdoje. Bet kai daroma už savivaldybės pinigus, tai nėra labai skaidru. O jei kalbame apie tą patį prezidentės atlyginimą, kuris visus metus neblogas, pakankamai didelis, reikia kelti klausimą, ar tai nėra tam tikras atsidėkojimas už sprendimus tas biudžetas, ne tik iš organizacijų, bet ir Savivaldybės, kuris yra pakankamai geras. Ar tai nėra padaroma sąmoningai, va aš čia sprendimą atatinkamą gerą padarysiu, o jūs čia dabar paremsite mano žmonos organizuojamą festivalį?“ – svarstė Seimo narė.
Korupcinis modelis?
Tokį lėšų reprezentaciniams festivaliams skirstymo būdą, kai miesto savivaldybės Tarybas patvirtina tik festivalių sąrašą, o lėšas skiria Kultūros ir meno taryba, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijos atstovė Nina Puteikienė vadina atvirai korupciniu. „Tai yra atvirai korupcinis modelis. Savivaldybės taryboje dauguma yra pats žinai kieno (Lietuvos liberalų sąjūdžio). Kaip gali būti finansuojams festivalis, kuriam skiriamas bene mažiausias balas? Mes nematome nei paaiškinimo, nei ko kito. Tai tas žmogus arba neturi ko valgyti, arba korupcija yra tapusi jo gyvenimo būdu. Apie Godą kalbu. Ji yra alkanoji“, – savo nuomone su „Delfi“ dalijosi N. Puteikienė.
Ji prisiminė, kad dėl galbūt neskaidraus festivalių vertinimo jau nuo praėjusių metų rudens šurmuliavo Klaipėdos kultūros bendruomenė. Buvo reikalauta pakeisti paraiškų vertinimo tvarką. Tačiau vietoje to, 2017 m. pavasarį buvo pakelta festivalių finansavimo kartelė nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
„Ir ką mes matome? Ingos (Grubliauskienės) festivaliui beveik ir numatyta maksimali suma. Kas dar buvo pakeista toje tvarkoje? Pinigus patvirtina nebe Taryba, o savo įsakymu administracijos direktorius… Jie neparengė naujų tvarkų, patvirtino didesnį finansavimą ir dabar trims metams apsidraudžia ir paskirsto“, – piktinosi klaipėdietė.
Absurdiški kaltinimai
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame Džiazo festivaliui buvo suteiktas reprezentacinio statusas, savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas nedalyvavo, nes buvo išvykęs į komandiruotę.
„Nesiimu vertinti liguistų kažkieno įtarinėjimų… Demokratinėje valstybėje kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę. Šiuo atveju, net ir savo kažkokius kaltinimus. Aš tai vadinu – kažkas netoli absurdo ribos. Atsakymai iš visų institucijų gauti, jei kažkam kažko trūksta, gali kreiptis dar kartą. Yra nustatyta tvarka, ir tenai (reprezentacinių festivalių sąraše) nėra išskirtas nė vienas renginys. O pritempti, prie to, kas kažko nori, tai kūrybiškumo, arba iškreipto kūrybiškumo reikalas“, – dviprasmišką situaciją televizijai „Balticum“ komentavo V. Grubliauskas.
Klaipėdos miesto reprezentacinių festivalių sąrašas:
| Organizacija | Festivalio pavadinimas | Festivalio organizavimo metai |
| VšĮ Klaipėdos lėlių teatras | Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“ | 2017 m., 2019 m. |
| VšĮ Klaipėdos jaunimo teatras | Tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“ | 2018 m., 2019 m. |
| Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai | XIX tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“ | 2017 m., 2019 m. |
| Asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis“ | Klaipėdos pilies džiazo festivalis | 2017 m., 2018 m., 2019 m. |
| Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė | XLII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ | 2017 m., 2018 m.,
2019 m. |
| Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras | Tarptautinis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ | 2017 m., 2018 m., 2019 m. |
| Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras | Tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ | 2018 m. |
| Menininkų grupė „Žuvies akis“ | Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“ | 2017 m., 2018 m., 2019 m. |
Didžiausias apetitas
Iš tiesų „Klaipėdos džiazo festivalis“ savo renginiui iš miesto biudžeto prašo daugiausiai iš visų reprezentacinių statusą gavusių kultūros renginių – 93250 eurų. Šiuo požiūriu tris dienas trunkantis Džiazo festivalis aplenkė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuojamą ir daugiau nei dvi savaites trunkantį simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Klasikinės muzikos renginio organizatoriai prašo skirti kiek mažiau – 93 tūkst. eurų.
Beje, pernai iš Klaipėdos miesto biudžeto Džiazo festivaliui skirta pastebimai mažesnės suma – 16,4 tūkst. eurų.
Išsiuntus klausimus raštu, nes telefonu asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė bendrauti neturėjo laiko, juos gavome tik po dviejų savaičių.
Inga Grubliauskienė iš asociacijos Klaipėdos džiazo festivalis ištisus metus gauna 2 000 eurų mėnesinę algą.
Į klausimą, kodėl iš miesto kišenės prašoma suma tokia didelė, gautas toks atsakymas: „Klaipėdos džiazo festivalio prašomo dydžio lėšų poreikis grindžiamas ir išaugusiais festivalio organizavimo kaštais – kasmet didėja ne tik paslaugų ir prekių tiekėjų teikiamos paslaugos/prekės, tačiau ir festivalio dalyvių – atlikėjų honorarai. Tokius teiginius gali patvirtinti bet kurio kito Lietuvoje rengiamo festivalio ar koncerto, kultūrinio projekto organizatoriai. O siekdami nemokamai pristatyti klaipėdiečiams ir miesto svečiams kuo daugiau ryškesnių pasaulinio masto džiazo žvaigždžių, atitinkamai asociacija patiria didesnes išlaidas.
Kartu reikia pažymėti, jog asociacijos pateiktas prašymas nebūtinai bus tenkintas pilna apimtimi. Taip pat, palyginti – 2007 ir 2008 metais asociacijai „Klaipėdos džiazo festivalis“ skirta finansinė parama iš savivaldybės biudžeto sudarė po ~ 29 tūkst. Eur, kai tuo tarpu 2016 m. – 16,4 tūkst. Eur.
Pažymėsiu, kad paraiškas dėl reprezentacinio miesto festivalio statuso suteikimo renginiui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriui gali teikti tik kultūros ir (arba) meno renginius organizuojantys juridiniai asmenys, taip pat ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių festivalis įvyko ne mažiau nei 3 kartus, t. y. paraiškas pateikti gali visi įtvirtintus kriterijus atitinkantys subjektai.“ (kalba netaisytas).
Leido prašyti daugiau
I. Grubliauskienės pasirašytame atsakyme taip pat primenama, kad didesnės sumos šiemet prašyti leidžia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, kuriai pirmininkauja Džiazo festivalio organizatorės vyras V. Grubliauskas, sprendimas.
„Norime atkreipti dėmesį, jog 2010 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-196 patvirtintas Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas numatė, jog iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų reprezentacinių festivalių daliniam finansavimui galima skirti ne mažiau kaip ~ 7 tūkst. Eur ir ne daugiau kaip ~ 20 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2017 m. vasario 23 d. pakeitus minėto tvarkos aprašo nuostatas buvo nustatyta, kad vienam Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentaciniam festivaliui iš savivaldybės biudžeto gali būti skiriama nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur. Akivaizdu, jog asociacijos prašoma finansavimo suma neprieštarauja pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui bei patenka į reglamentuojamas skirtinų lėšų apimtis.
(…) Tikimės, kad pateikta informacija bus naudinga ir bus panaudota pilna apimtimi bei nebus iškreipta“, – tokiais žodžiais baigiamas atsakymas.
Viešumas
Iki 2016 m., kol asociacijos neturėjo prievolės valstybės įmonei „Registrų centras“ teikti finansinių ataskaitų, Džiazo festivalio rengėjai neviešindavo savo renginio sąmatos, o domėtis, kiek privatūs rėmėjai ir miestas suaukodavo pinigų šiam renginiui organizuoti, buvo tabu.
„Registrų centro“ duomenimis, 2015 m. asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis“ gavo 199,8 tūkst. eurų pajamų. 2016 – siais – 215,4 tūkst. eurų. Šiame planuojama didžiausia sąmata – 286,5 tūkst. eurų.
Pernai nemokamam festivaliui organizuoti 16,4 tūkst. eurų skyrė Klaipėdos savivaldybė, 14 tūkst. eurų – Kultūros taryba.
Beje, finansinės ataskaitos duomenimis, asociacijos prezidentei mokamas vidutiniškai 2000 eurų mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių). 2015 m. per metus I. Grubliauskienei buvo išmokėta 24 905 eurai, 2016-aisiais – 24 025 eurai.
Ar organizuodama festivalį ji arba jos sutuoktinis V. Grubliauskas gauna kokias nors kitas pajamas, iš „Registrų centrui“ pateiktų finansinių ataskaitų nustatyti neįmanoma, o detalesnes sąmatas pateikti atsisakyta. „Paaiškiname, jog minėtos ataskaitos forma yra patvirtinta 2017-01-18 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-21. Analogiškos formos ataskaita yra pateikta ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl kitos, negu reglamentuoja galiojantys teisės aktai, ataskaitos formos, pateikti deja neturime galimybių“, – dėstoma „Delfi“ raštu pateiktame atsakyme.
Taip pat I. Grubliauskienė paneigė gandus, esą uostamiesčio įmonės, kurių akcininke yra Klaipėdos miesto savivaldybė, skiria finansinę paramą jos renginiui.
Šiemet numatoma, kad „Klaipėdos džiazo festivalio“ sąmata turėtų būti rekordiškai didžiausia – 286 500 eurų, iš kurių trečdalį sudarytų Klaipėdos miesto savivaldybės suteikta parama 93250 eurų.
| Metai | Džiazo festivalio pajamos (eurai) |
| 2015 m. | 199 813* |
| 2016 m. | 215 470* |
| 2017 m. | 286 500 (numatoma) |
- Šaltinis: VĮ „Registrų centras“
Ką rodo ataskaita?
„Delfi“ kalbintas Klaipėdietis A. Petraitis sakė susipažinęs su asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis“ finansine 2016 m. ataskaita. „Pasižiūrėjus į finansinę ataskaitą matyti, kad mero žmonos alga siekia per 2 tūkstančius eurų per mėnesį. Plius yra įsigytas 20 tūkst. eurų kainuojantis automobilis, kuriuo, kaip suprantama, irgi ištisus metus naudojamasi. Nors jo realiausiai reikėtų tik renginio organizavimo metu. Taip pat viena eilutė rodo, kad pernai liko 24 tūkst. eurų. Nors pernai per festivalį matėme ir malūnsparnius skraidančius, ir prabangią VIP svečių ložę… Pinigų tikrai netrūksta. Įdomiausia tai, kad pernai biudžete Klaipėdos reprezentacinių festivalių finansavimui buvo numatyta 40 tūkst. eurų, iš savivaldybės Džiazo festivalis gavo 17 tūkst. eurų, liūto dalį. Šiuo metu biudžetas užkeltas, padidintas iki 200 tūkst. eurų. Pridėjus tik du papildomus renginius. Tai, kad festivalis užsiprašė 93 tūkst. eurų, atrodo keistokai. Žinant, kokios algos yra festivalyje. „Rekvizitai.lt“ duomenimis, asociacijoje „Klaipėdos džiazo festivalis“ dirba du žmonės, o su darbo santykiais susijusios išlaidos siekia 51 tūkst. eurą. Įvertinus vadovės gaunamą algą susidaro įspūdis, kad vyr. buhalterei sumokama daugiau negu pusė. Tie dalykai ir kelias klausimus, į kuriuos ir norisi išgirsti atsakymus“, – aiškino A. Petraitis.
Rėmė ir geležinkelininkai
„Delfi“ duomenimis, 2015 m. ir 2016 m. „Klaipėdos džiazo festivaliui“ paramą skyrė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Kiekvienais metais po 15 tūkst. eurų.
A. Bilotaitė tvirtina, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per metus skirdavo milijoną eurų paramos. „Reaguodama į tai Seimo Audito komitete inicijavau posėdį. Tai įmonės pateikė tą informaciją. Pagal ją yra šie skaičiai – 15 tūkst. eurų Džiazo festivalis iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo 2016 m. ir 2015 m. Ankstesniais metais sumos buvo šiek tiek mažesnės. Ir tas pinigų skirstymo mechanizmas nėra labai skaidrus – ar visi festivaliai galėjo kreiptis paramos, ar tik kai kurie festivaliai?“ – svarstė Seimo narė.
Šiemet Klaipėdos pilies džiazo festivalio renginiai Klaipėdoje vyks nuo birželio 1 d. iki birželio 3 d.
DELFI
