Aplinkosaugininkai muša pavojaus varpais – jau visą savaitę mieste fiksuojama padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis. Kitaip tariant – dulkėmis.
Taršos matavimo stotelė Šilutės pl. spalio 18 d, užfiksavo dukart didesnę taršą nei ribiniai dydžiai.
Kietųjų dalelių ore vidutinė paros norma yra 50 μg/m3, tačiau taršos matavimo stotelė centrinėje miesto dalyje užfiksavo 66 μg/m3 koncentraciją, o Šilutės plente – perkopė net 100 μg/m3 ribą. Kitaip tariant, tarša leistiną normą viršija du kartus.
Specialistai tvirtina, kad padidėjusiai tašai įtakos turi užsitęsusi vadinamoji bobų vasarą, ramūs ir saulėti orai bei nemąžtantys transporto eismo srautai.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad miestuose didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui turi teršalai, patenkantys į aplinką dėl silpno vėjo ir nepalankių meteorologinių sąlygų (rūko, dulksnos), kai teršalai neišsisklaido. Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia ir autotransporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui. Kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas. Kietosios dalelės ir visi kiti aplinkos teršalai sukelia kvėpavimo organų ligas – bronchitus, bronchinės astmos priepuolius, plaučių ligas ir mirtis nuo šių ligų.
Rekomenduoja išvykti iš miesto
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė „Klaipėdos žinioms“ teigė, kad jos vadovaujamos įstaigos funkcija tik vykdyti prevenciją bei informuoti. „Kai mes gauname informaciją apie padidėjusią taršą, tai profilaktikai skirta medžiaga, skirta gydymo įstaigoms, darželiams. Informuojame, kad tarša padidėjusi, siūlome mažiau būti lauke. Mūsų funkcijos labiau profilaktinio požiūrio, o ne kaip tą taršą mažinti“, – sakė J. Grubliauskienė.
Ji taip pat priminė, kad norint nors kažkiek apsisaugoti nuo kietųjų dalelių, svarbu laikytis kelių taisyklių. Patariame atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke. Jei įmanoma, pasistenkite išvykti iš miesto (ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, nesa šios žmonių grupės yra jautriausios). Jei vis dėlto leisite laiką lauke, patariame pagal galimybes riboti buvimo lauke laiką, atsisakyti intensyvesnio fizinio krūvio, vaikščioti atokiau nuo didžiųjų miesto gatvių.
Tačiau Visuomenės sveikatos biuras neturi galių priversti miesto administraciją vykdyti konkrečius veiksmus, kad tarša mažėtų. „Ar kreipiamės į savivaldybę, kad įpareigotų gatves plauti? Ne, tai ne mūsų kompetencija, ne mūsų sritis. Yra skyrius, kuris tuo rūpinasi. O mes turime tik informuoti, jei padidėjęs (kietųjų) dalelių kiekis“, – atsakomybės kratėsi J. Grubliauskienė.
Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių poskyrio duomenimis, miesto gatvių plovimas „atnaujinamas naktimis atsižvelgiant į oro temperatūrą“.
Tik ar kas nors iš klaipėdiečių matė tas gatvių plovimo mašinas?
Uoste tarša mažėja
Uoste taršos šaltinių neužfiksuota.
Tuo tarpu didžiausiu kai kurių miesto gyventojų nuodytoju vadinamame uoste situacija yra priešinga. Pasak uosto atstovų, iš uosto teritorijos sklindanti tarša normų neviršija. O jei tos normos nors kažkiek ima didėti, išsyk suskumbama užkirsti kelią didesniam taršos didėjimui.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas „Klaipėdos žinioms“ sakė, kad uosto administraciją ir atskiras uosto įmones susitelkti paskatino karšta visomis prasmėmis praėjusi vasara.
„Perdislokavome taršos matavimo stoteles. Vieną jų pastatėme prie jūrų krovinių kompanijos „Bega“, kitą – prie AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) ir prie AB „Klaipėdos naftos“. Pajungėme uosto kompanijas, įmones, prie kurių stovi taršos stotelės, todėl taršos iš uosto nebefiksuojame. Įmonės vykdo prevenciją, realiu laiku jos vykdo stebėjimą. Kai užterštumas kietosiomis dalelėmis kyla, įmonės iškart reaguoja. Ir mes matome, kaip tarša išsyk mažėja. Šios priemonės padėjo suvaldyti situaciją“, – sakė A. Drungilas.
Spalio mėnesio duomenys rodo, kad kietųjų dalelių vidurkiai prie „Begos“ ir KLASCO neviršijo 20 μg/m3. Prie „Klaipėdos naftos“ kietųjų dalelių koncentracija buvo pasiekusi 25 μg/m3. Primename, kad norma – 50 μg/m3.
„Akivaizdu, kad iš uosto pusės taršos nėra. Nuo to laiko, kai buvo reaguota į gyventojų skundus, užterštumo normos nebuvo viršytos. Mūsų rodikliai mažiau nei du kartus mažesni už normas. Nemalonių kvapų normos taip pat nebuvo viršytos. Kvapų norma yra 8 europiniai kvapo vienetai. Mes fiksuojame tik iki 2-3 vienetų“, – sakė A. Drungilas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis išliks panašūs orai. Vietomis galimos šalnos (dirvos paviršiuje), ryto valandomis daug kur rūkas, žymesnio lietaus nenumatoma, dieną pūs silpnas pietų, pietryčių vėjas. Išliks itin nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro taršalų sklaidai (ramūs orai, anticiklono įtaka, temperatūros inversija).
