Vadinamąją mėlynojo proveržio strategiją „Klaipėda 2030“ pristatę jos autoriai apie tai, kaip bus įgyvendintas šis ambicingas dokumentas, kalba aptakiai ir tik bendromis frazėmis.
Balandžio 9 d. visuomenei pristatytoje strategijoje numatyta, kad iki 2030 metų Klaipėdoje bus sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, bus įsteigta 2000 naujų įmonių, investuota 1,5 mlrd. EUR, o gyventojų padaugės 40 tūkst.
Šiuo metu uostamiestyje gyvena 149,5 tūkst. žmonių. Jei strategiją būtų įgyvendinta, 2030 m. mieste gyvens jau 190 tūkst. klaipėdiečių.
„Klaipėdos miestas pirmasis Lietuvoje ėmėsi nelengvo, bet teisingo darbo kurti ekonominės plėtros viziją bendru sutarimu. Nors sakoma, kad strategija yra tik 10 proc. galutinės sėkmės, o likę 90 proc. – jos įgyvendinimas, visgi parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija, kurios savininkais jaučiasi visi dalyvavę, maksimizuoja jos įgyvendinimo tikimybę. Klaipėdoje jau sukūrėte kritinę masę iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi Klaipėdos ekonominė sėkmė, ir kurie jau žino, kaip konkrečiai pasiekti viziją“, – žurnalistams aiškino Linas Dičpetris, „Ernst & Young Baltic“ valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos šalyse.
Kaip?
„Mes turime konkretų planą, kaip mėlynojo proveržio idėjas paversime kūnu. Partnerių pasiryžimą įgyvendinti strategiją rodo ir tai, kad dalį priemonių pradėjome įgyvendinti dar rengiant patį dokumentą. Ne mažiau svarbu, jog subūrėme komandą, nusiteikusią dirbti, kad iki 2030-ųjų Klaipėdą paverstume mėlynosios ekonomikos ir greitų sprendimų miestu. Dabar mūsų kartu su partneriais laukia „maratonas“ dėl Klaipėdos ateities. Aš tikiu, kad pasirinkome tinkamą taktiką, turime gerai įsibėgėti, kad finišuotume su geriausiu įmanomu rezultatu“, – skambius lozungus žurnalistams deklamavo Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.
Aritmetiškai suskaičiavus, pagal minėtąją strategiją, gyventojų mieste kasmet turėtų padaugėti 3333, kasmet turi būti įkurta po 2000 naujų darbo vietų, įsteigta po 166 naujų įmonių. Vadovaujantis šiuo dokumentu, jau 2020 Klaipėdoje turėtų gyventi apie 160 tūkst. gyventojų ir įkurta apie 5000 naujų darbo vietų.
Atidėliojama paskutinei minutei
Tačiau paklaustas, ar tokia veiksmų seka ir bus, V. Grubliauskas to negalėjo patvirtinti. Jis kalbėjo kažką apie maratono bėgiką, kuris jėgas paskirsto taip, kad didžiausias jų rezervas būtų artėjant finišui.
Jei teisingai buvo suprastas meras, tuomet jo įvardinta taktika panaši į nepažangaus studento pasiruošimą egzaminams, kuomet savaitę mušus dinderį puolama karštligišką mokytis paskutinę naktį. Tokios taktikos rezultatai niekuomet nebūna patenkinami.
Juolab kad V. Grubliauskas nieko konkretaus, kas bus daroma per pirmuosius metus, nesugebėjo įvardinti. Jis minėjo kažką apie skrydžių į Palangą plėtrą, apie planuojamą tarptautinę mokyklą, apie Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros transformaciją į daugiafunkcį paslaugų centrą verslui, investuotojams ir talentams. Tačiau ar tai pritrauks naujų gyventojų, ar sukurs naujų darbo vietų?
Mažins biurokratizmą?
Didelis dėmesys bus skiriamas aukštai viešųjų paslaugų kokybei ir greitiems sprendimams užtikrinti – bus plečiamas skaitmenizuotai ir vieno langelio principu teikiamų savivaldybės paslaugų spektras, bus užtikrinta, kad investuotojai galėtų greičiau įsikurti Klaipėdoje bei kt.
Strategijoje skambiai parašyta, kad „Klaipėda – greitų sprendimų priėmimo miestas“. Tačiau daugelis investuotojų, jau turėję reikalų su projektų derinimu ar leidimų išdavimu Klaipėdos miesto savivaldybėje keikiasi ir spjaudosi. Kai kurių verslininkų teigimu, su didesniu biurokratizmu ir vilkinimu nei uostamiesčio Architektūros ir urbanistikos skyriuje nesusidurta jokiame mieste. Atsakydamas į šią pastabą V. Grubliauskas išvengė tiesaus atsakymo, tačiau žadėjo tam tikrus pokyčius.
„Taip ir ketiname spręsti šią problemą, kad atskirų skyrių ar atskirų skyriuose dirbančių personalijų sprendimai netaptų tai žiniai, apie kurią jūs kalbate. Vienas dalykas yra dirbti tą darbą pritraukiant investuotojus, sudominant juos galimybę juos čia investuoti dedant ant stalo konkretų portfelio, teikiant konkrečius pasiūlymus, kokia čia yra investicijoms tinkama terpė. Tuo pat metu jei sugundęs ir suviliojęs investuotoją pakankamai operatyviais sprendimais, garsas, kad jie prikviesti moka, o įgyvendinti – ne, per pasaulį nueis greičiau, nei kad jie moka pritraukti. Todėl tai neišvengiamai reikia spręsti. Neišvengiami ir tam tikri pokyčiai struktūrose. Laiko turime, kita vertus, laiko ir nebeturime. Todėl nemanau, kad kas nors nesuvokia šitų institucijų, dalyvaujančių tokių sprendimų operatyviame… nesupranta to, arba nuo to bėgs. To nebuvo. Gal to galėjo būti daugiau. Bet, kad to nebebus ateityje galiu užtikrinti“, – sakė V. Grubliauskas.
Ar tai reiškia, kad vienas ilgiausiai Klaipėdos miesto savivaldybėje dirbančių (nuo 1990 m. rugsėjo) architektas Almantas Mureika turės keisti darbo įpročius arba darbą?
Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija ir įgyvendinimo veiksmų planas iki 2030 metų šį mėnesį bus teikiamas Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos pritarimui. Vėliau priemonės bus integruojamos į uostamiesčio partnerių bei kitų atsakingų institucijų ir organizacijų strateginius veiklos dokumentus.