Klaipėdos miesto paplūdimiai nėra įteisinti, todėl nelegalūs, juose ilsėtis nesaugu. Jūroje kasmet skęsta vaikai, nes jiems neįrengti „varlinukai“, o gelbėtojai nekompetentingi ir nėra baigę pirmosios pagalbos kursų. Tokius kaltinimus Klaipėdos miesto savivaldybei pažėrė klaipėdietis Germanas Čepas.
Nukenčia vaikai
DELFI kalbintas klaipėdietis įrodinėjo, kad uostamiesčio savivaldybė nesilaiko ne tik elementarios tvarkos, bet ir pažeidinėja teisės aktus. „Uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo nustatytos Smiltynės, Pirmosios ir Antrosios Melnragių bei Girulių pliažų ribos nebuvo paskelbtos teisės aktų registre. Kitaip tariant, kaip mes galime žinoti, kur pliažas baigiasi, o kur prasideda? Kol dokumentas nepaskelbtas, tol tie pliažai nelegalūs. Be to, pliažuose nėra įrengtos specialiai vaikams skirtos maudyklos, o paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai nėra išklausę privalomo 40 valandų trukmės pirmosios pagalbos suteikimo kursų“, – aiškino G. Čepas.

Germanas Čepas ilgus metus grumiasi už tvarką uostamiesčio paplūdimiuose.
Kaip įrodymą jis pateikė skaičius, esą 2015-2017 metais Klaipėdos paplūdimiuose nuskendo du vaikai, tuo pačiu laikotarpiu iš Klaipėdos paplūdimių į Klaipėdos ligonines Greitosios pagalbos tarnyba išvežė daugiau kaip 40 poilsiautojų (iš jų 20 vaikų).
Jo teigimu, valdininkai visiškai nesilaiko Lietuvos higienos normų HN92:2007, kuriose numatyta viskas, ko reikia įrengiant paplūdimius. „Ši higienos norma sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta dar prieš 10 metų, 2007-aisiais, tačiau klaipėdiečiai jos iki šiol nepaiso“, – kaltinimus žėrė G. Čepas.
Atsakydamas, kodėl jis taip jaudinasi dėl to, ar teisės aktas paskelbtas, ar ne, vyriškis paaiškino: „Todėl aš, mano šeima ir visi klaipėdiečiai pliažuose jaučiasi nesaugūs. Jei, neduok Dieve, įvyktų kokia nors nelaimė ir aš teritorijos savininkus paprašyčiau piniginės kompensacijos už padarytą žalą, savivaldybės teisininkai galėtų mane sumaltų į miltus. Jie įrodytų, kad teisės aktas nebuvo paskelbtas, o ta teritorija – visai ne pliažas, gelbėtojai mane gelbėti neturėjo prievolės, todėl aš pats esu atsakingas“.
Veikė nelegaliai?
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš, paklausta, ar Klaipėdos miesto savivaldybė, nepaskelbdama administracijos direktoriaus įsakymo, nusižengė, susimąstė. „Jei dokumentas yra norminis aktas, jį privaloma paskelbti teisės aktų registre. Tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nėra norminis aktas. Aišku, jei jis būtų paskelbtas, tai būtų tik geriau“, – DELFI sakė Vyriausybės atstovė.
Patikrinusi duomenų bazę ir teisės aktų registrą D. Kerekeš rado, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino įsakymas, kurį šis pasirašė 2017 m. kovo 17 d., vis tik buvo paskelbtas. Tik liepos 22 d., praėjusi keturiems mėnesiams nuo pasirašymo momento.
„Dirbu jau trejus metus, o G. Čepas kasmet vis kažkuo nepatenkintas“, – pečiai gūžteli Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas. Tačiau į klausimą, kodėl toks visuomenei aktualus dokumentas, nustatantis paplūdimių ribas, net keturis mėnesius nebuvo paskelbtas, negalėjo atsakyti.
Vaikams maudyklų nėra
Jei aprašytasis teisės aktas, nors ir vėliau nei derėtų, bet jau paskelbtas, tačiau specialiai vaikams skirtų maudyklų Klaipėdos paplūdimiuose nėra iki šiol. Pagal higienos normą HN92:2007, vandens telkiniuose būtina numatyti ir pažymėti vietas vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 1,30 m.

Nė viename Klaipėdos paplūdimyje nėra įrengtos specialiai vaikams skirtos maudyklos.
Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už skęstančiųjų gelbėjimą, Aleksandras Siakki DELFI paaiškino, kad Baltijos jūroje dugnas nuolat kinta, todėl tos maudyklos vaikams ir neįrengiamos. „Jūros dugnas nuolat kinta, po audrų ar didesnio bangavimo gali atsirasti duobės. Ir ten, kur pažymėjome maudyklą, kitą dieną bus labai gilu“, – kalbėjo A. Siakki.
„Klaipėdos paplūdimiams“ šiemet iš miesto biudžeto skirta daugiau nei 1 mln. eurų.
Paklaustas, ar labai sunku kitą dieną plūdurus pernešti į kitą vietą, vyriausiasis gelbėtojas atsakyti nesugebėjo. Jis tik pridūrė, kad vaikai privalo maudytis prižiūrimi tėvų, o tam esą tinka bet kuri vieta pliaže.
„Pliažuose saugu“
Tačiau A. Siakki atrėmė G. Čepo kaltinimus, esą paplūdimio gelbėtojai nėra pasirengę suteikti pirmąją pagalbą. „Visi gelbėtojai turi Klaipėdos sveikatos priežiūros centro išduotus sertifikatus. Be to, visą sezoną gelbėtojai tobulina įgūdžius specialiai organizuojamuose mokymuose. Naujai pradėję dirbti privalo išklausyti 40 valandų kursą, o dirbantieji jau antrus metus tenkinasi 18 valandų kursu“, – informavo A. Siakki.
Jis taip pat pabrėžė, kad Klaipėdos pliažai – saugiausi Lietuvoje. Esą kiekvieną dieną gelbėtojų postuose budi ir šeši bendrosios praktikos slaugytojai.
Tačiau akivaizdu, kad to neužtenka.

“Klaipėdos paplūdimiai” kaltinami, kad jų ruošiami gelbėtojai neturi tinkamos kompetencijos.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos duomenimis, 2015 m. dėl nelaimingų atsitikimų į Klaipėdos paplūdimius „greitukės“ skubėjo 21 kartą, 12 kartų iš jų pagalbą teko suteikti vaikams. 2016 m. sulaukta 18 iškvietimų, iš jų 8 kartus pagalba suteikta vaikams.
Nubaustas nepagrįstai?
A. Siakki vėliau informavo, kad jau gerą dešimtmetį gelbėtojams ramybės neduodantis G. Čepas yra baustas už Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių nesilaikymą. Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinė komisija 2012 m. klaipėdiečiui skyrė 50 litų baudą už tai, kad jis birželio mėnesį plaukiojo jūroje draudžiamose vietose, tai yra už maudymosi vietų pažymėtų ribų.
„Mane nubaudė už tai, už ką aš pats seniai kovoju“, – ironizavo G. Čepas.
Jis teigia jūroje plaukiojantis jau trisdešimt metų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, tačiau nuo kranto niekuomet nenutolstąs. „Esu net kelių sporto šakų sporto meistras, tačiau niekuomet neplaukiu labai toli. Ir tą dieną plaukiau palei krantą nuo Melnragės iki Kukuliškiuose esančios Juodosios tvirtovės. Ta vieta, kur mane pasivijo gelbėtojai su vandens motociklu, yra už pliažo ribų. O plūdurų ten visiškai nėra. Formaliai vertinant, manęs jie neturėjo teisės bausti, nes gelbėtojų instrukcijos draudžia gelbėti žmones už pliažo ribų. Be to, kas nustatė, kad aš išplaukiau už plūdurų, jei jų ten paprasčiausiai nebuvo?“- piktinosi klaipėdietis.
Jis taip pat juokėsi, kad vandens toje vietoje buvo iki juosmens ir jo gyvybei joks pavojus negrėsė. „Žinau, kad gelbėtojai gali tik užsiimti prevencija. Be to, kaip jie nustatė mano asmenybę, jei aš su jais nebendravau, o nuplaukiau toliau?“ – piktinosi klaipėdietis.
Pasak G. Čepo, tuomet Klaipėdos pliažų prieigose nebuvo nurodytos vėliavų spalvų reikšmės, nebuvo reglamentuota nei kaip turi būti pažymėtos vietos už kurių draudžiama plaukt, nei kuo juos turi būti žymimos.
„Tuomet policija net nematė pagrindo skirti man kokią nors nuobaudą, tačiau ją skyrė Administracinė komisiją. „Jei būčiau sprendimą apskundęs teismui, būčiau laimėjęs, tačiau manęs tuo metu nebuvo Lietuvoje“, – penkerių metų įvykį prisiminė klaipėdietis.
DELFI