Šaltą 1944-ųjų lapkričio rytą Baltijos jūroje ties Karkle buvo apšaudytas ir nuskendo vokiečių motorlaivis „Füsilier“. Ši prieš 75 metus įvykusi katastrofa pasiglemžė 300 gyvybių. Vokietijoje leidžiamame Klaipėdos krašto išeivių laikraščio „Memeler Dampfboot“ po Antrojo pasaulinio karo praėjus 10 metų paskelbė straipsnį apie laivo „Füsilier“ katastrofą.
Vokietijos prekybos laivynui, kurio paskirtis vėlyvą 1944 metų vasarą buvo civilių gelbėjimas ir karinės paramos Mėmelio miestui tiekimas, priklausė ir naujai pastatytas motorlaivis „Füsilier“. Bendrasis šio laivo tonažas siekė 6157 tonų, jis galėjo plukdyti apie 9000 tonų krovinių.
Pirmą kartą „Füsilier“ paliko Mėmelio uostą 1944 m. spalio 10 dieną, antradienį. Tą vakarą juo buvo išplukdyti sužeistieji iš Lotsenturmo ligoninės. Į laivą įlipo ir daug civilių, kurie, sovietams užėmus Heydekrugą (Šilutę), nebeturėjo galimybės trauktis į Rytų Prūsiją sausumos keliu.
Kai prieš vidurnaktį miestą ir farvaterį apšaudė rusų artilerija, laivas „Füsilier“ atsišvartavo ir ramiai išplaukė į jūrą. Trečiadienį priešpiet laivas pasiekė Piliavos (Pillau) prieuostį, kuriame turėjo laikinai prisišvartuoti, nes vokiečių išminuotojai privalėjo patikrinti farvaterį, į kurį iš lėktuvų buvo išmestos minos.
Plaukiant į Karaliaučių keleiviai pastebėjo kariniame jūrų arsenale stovintį sunkųjį kreiserį „Prinz Eugen“, kuris po kelių dienų papliūpomis iš 280 mm kalibro pabūklų parems apsuptame mieste besiginančius GroßDeutschland divizijos karius.
Daugelis sužeistųjų iš Mėmelio buvo perplukdomi į įvairias Karaliaučiaus ligonines, tačiau civiliai toliau gelbėjosi patys.
Tuo metu „Füsilier“ dažnai kursavo tarp Piliavos ir Mėmelio atlikdamas karinio jūrų laivyno pagalbinio laivo funkcijas.
Paskutinė šio gražaus laivo kelionė baigėsi katastrofa, kuri pasiglemžė beveik viso ekipažo, kartu plaukiusių karių gyvybes.
1944 m. lapkričio 19 dieną, apie 22:00 motorlaivis „Füsilier“ paliko Piliava. Juo plaukė maždaug 250 pasveikusių sužeistųjų ir į savo dalinius po atostogų grįžtančių karių iš 58-osios ir 95-osios pėstininkų divizijų. Tuo metu buvo labai blogas matomumas, pūtė 4-5 metrų per sekundę pietų vėjas, bangavimas buvo nedidelis. Laivas plaukė į Mėmelį. „Füsilier“ laivui vadovavo pakaitinis kapitonas, kadangi pagrindinis buvo susirgęs. Krovinio laive nebuvo, tik du sunkvežimiai. Greičiausiai, iš Mėmelio turėjo būti paimta sužeistųjų, dalyvavusių Mėmelio gynyboje. Laivo ekipažą sudarė maždaug 60 vyrų.
Nedidelis, lėtai plaukiantis minų traleris, taipogi priklausantis karo laivynui, lydėjo „Füsilier“ ir nurodinėjo kursą. Dėl sustiprėjusio pietų vėjo jūros pakrantėje susidarė stipri, į šiaurę judanti srovė, į kurią abiejų laivų kapitonai neatkreipė dėmesio. Dėl blogo matomumo ir šviesos maskuotės konvojuojama laivų vilkstinė kursavo pakankamai toli nuo kranto. Todėl niekas iš „Füsilier“ nepastebėjo Mėmelio locmano laivo, kuris jų laukė prie plūduro ties Smiltyne, nurodančio įplauką laivybiniu vandens keliu į Mėmelio uostą. Laivai praplaukė Mėmelio uosto vartus ir nuplaukė į šiaurę.
Visiškai atsitiktinai laive „Füsilier“ kaip keleivis plaukė Mėmelio vyriausiasis locmanas. Maždaug 7 val. ryte jis atkreipė laivo vadovų dėmesį, kad laivas jau praplaukė Mėmelį ir nutolo nuo jo maždaug 10 km į šiaurę, todėl reikia apsisukti ir pasukti Olando kepurės link. Beveik tuo pačiu metu pirmasis karininkas pranešė kapitonui vandens gylį, kuris tuo metu buvo 7,50 metrų. Laivas staigiai pasuko kranto link ir paleido variklį į priekį.
Šio apsisukimo manevro metu per tamsų sausumos ruožą pirmose ankstyvo ryto spinduliuose blykstelėjo laivo metalinės detalės, kurias pastebėjo krante tūnantys sovietai. Tankų arba lengvosios artilerijos pabūklai atidengė ugnį ir pataikė į „Füsilier“. Jau šie pirmieji šūviai pataikė į variklio sektorių ir pažeidė pagrindinio valdymo mechanizmą. „Füsilier“ nebegalėjo manevruoti ir palei krantą judėjo pavėjui į šiaurę. Sovietai toliau apšaudė dreifuojantį laivą. Jis tuo metu atsidūrė maždaug 1500 metrų nuo kranto, dėl to jis rusams tapo puikiu ir lengvu taikiniu. Laive užsidegė zenitinės patrankos šaudmenų atsargos. Taip pat staiga nukrito inkaras, taigi laivas apskritai nebegalėjo pajudėti iš vietos, nes inkaras laikė laivą vienoje vietoje. Negalėdamas manevruoti laivas buvo pasuktas pavėjui, atsukdamas priešui kairįjį bortą, viduje buvę kariai slėpėsi dešinio borto patalpose.
Laivą „Füsilier“ lydėjęs minų traleris dėl intensyvios sovietų ugnies negalėjo padėti keleiviams, todėl nuplaukė atgal į jūrą, o iš ten grįžo į Mėmelį.
Iš laivo „Füsilier“ buvo nuleistos trys didelės gelbėjimosi valtys. Viena valtis, kurioje buvo vienas vyras, buvo kliudyta.. Į kitas dvi valtis buvo sodinamas ekipažas. Vienai valčiai vadovavo pirmasis karininkas, kitai – Mėmelio vyriausiasis locmanas. Antroje valtyje buvo 20 vyrų, įskaitant laivo „Füsilier“ antrąjį karininką bei dvi ryšininkes. Kai abi valtys nuplaukė nuo seklumos ir atitrūko nuo „Füsilier“, valtys taipogi buvo apšaudytos. Pirmasis karininkas stengėsi nukreipti savo valtį prieš srovę ir vėją Mėmelio link, o antroji valtis bandė pasiekti atvirą jūrą, kad nepatektų į artilerijos ugnį. Dėl apšaudymo šioje valtyje buvęs vyras prarado sveiką nuovoką – jis iššoko per bortą ir greitai nuskendo lediniame vandenyje.
„Füsilier“ laivo kapitonas liko laive, tačiau jokių duomenų, ar jis bandė gelbėtis, nėra. Visi kiti ekipažo nariai ir kareiviai bandė gelbėtis, naudodami plaukmenis ar gelbėjimosi liemenes. Tokiu būdu jie norėjo išvengti mirties nuo priešo ugnies, arba tiesiog nenorėdami nuskęsti kartu su skęstančiu laivu ir saugiai pasiekti krantą. Apie 10 val. ryto atskridę sovietiniai bombonešiai laivą subombordavo. „Füsilier“ nuskendo apie vidurdienį.
Išsigelbėjo tik 13 žmonių, kurie viena valtimi pasiekė Liepojos uostą.
Tiksli skenduolio vieta surasta ir nustatyta tik 2002 m. gegužės mėnesį. Ilgai netrukus laivą apžiūrėjo Karinių jūrų pajėgų narai ir Klaipėdos universiteto archeologijos fakulteto studentai.
