Pirmadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijai vadovauti pradėjęs Algis Latakas KVJU sulygino su bičių, nešančių medų, avilių: “Tos bitelės dūzgia, kelia dulkes, triukšmauja. Niekas nenorėtų gyventi šalia jų, tačiau medaus nori visi”.
„Remiuosi taisykle nedaryti staigių judesių, pirmiausia, kaip ir suprantame, vadovas atėjęs turi įsigilinti į procesus, kurie vyksta, visas funkcijas pasižiūrėti, kas yra keistina, ar turime tam resursų, ir atlikti pokyčius“, – spaudos konferencijoje sakė naujasis generalinis direktorius A. Latakas, kurį cituoja “Vakarų ekspresas”.
Nuo pirmadienio darbą pradėjęs A. Latakas žada toliau įgyvendinti suplanuotą uosto strategiją, be to, sako norintis atgaivinti uosto plėtojimo tarybą.
„Kyla mintis, kad reikėtų atnaujinti, atgaivinti uosto plėtojimo tarybą, tokia struktūra, kur aukščiausiame ministrų lygyje sprendimai, kurie susiję su uosto direkcijos veikla, kad tokia taryba būtų veikianti ir ji priimtų konstruktyvius sprendimus, reikalingus uostui“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė A. Latakas.
Anot jo, vienas pirmųjų direkcijos uždavinių yra gerinti ir plėsti infrastruktūrą, kad ji atitiktų čia veikiančių įmonių poreikius.
„Uostas paskutinius dvidešimt metų buvo augantis stabiliai, krovinių srautas augo per Klaipėdą, pernai pasiekė 46,3 mln. tonų, bet tendencijos, susijusios su šita pandemija, verčia stebėti, kad skaičiai krinta ir mūsų pareiga išanalizuoti situaciją, pažiūrėti, kur kroviniai sustojo, kur jie eis, turime matyti bendrą vaizdą, kad žinotume, kokius pokyčius daryti“, – sakė A. Latakas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu uostas dar neišnaudoja savo pajėgumų ir 2040 m. galėtų perkrauti dukart daugiau krovinių nei dabar. Todėl forsuoti išorinio uosto statybos nevertėtų. “Svajoti, analizuoti, galima. Tačiau sprendimus dėl išorinio uosto statybos priims ministerija. O mes esame tik vykdytojai”, – reziumavo A. Latakas.
Naujasis Uosto direkcijos vadovas akcentavo, kad Klaipėdos uostas užima istoriškai nusistovėjusią, tačiau nedėkingą geografinę padėtį miesto
atžvilgiu. Kai kurie uosto krovos kompleksai nuo gyventojų namų yra nutolę mažiau nei per 80 metrų. “Miesto bendruomenė yra labai jautri dėl uosto veiklos keliamų dulkių, triukšmo bei kvapų. Padėčiai gerinti yra būtina sudaryti taršos prevencijos ir monitoringo planus ir juos įgyvendinti.
Būtina ieškoti, rasti ir taikyti pažangiausias uždaro tipo krovos technologijas, dulkėtus krovinius krauti atokesnėse nuo gyvenamųjų rajonų krantinėse. Būtina įrengti efektyvias garso ir dulkių monitoringo stotis, aktyviai bendrauti su gyventojų bendruomenėmis ir miesto valdžia.“
