Pasitinkant Lietuvos kariuomenės šimtmetį Lietuvos jūrų muziejui perduota vienintelė išlikusi tarpukario Lietuvos kariuomenės tanko vėliava.
– Trispalvė – nedidelis eksponatas, bet suskamba simboliškai, nes šią savaitę yra minimas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės 100-metis, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Ir šioje vėliavėlėje, kaip ir karinio laivyno vėliavoje, atsispaudė visa Lietuvos istorija – skaudi ir dramatiška.
Intriguoja jau pati šios vėliavos išsaugojimo istorija, susijusi su Vilniaus krašto atgavimu bei tragiška Lietuvos kariuomenės lemtimi. Stebuklas, kad ją pavyko išsaugoti nepaisant sovietmečio pastangų sunaikinti, pranešė Lietuvos jūrų muziejus.
Vėliavą muziejininkams perdavė Klaipėdos rajone gyvenantis Alfonsas Senulis, o jam ši šeimos relikvija atiteko iš senelio rankų vidurinės mokyklos baigimo proga. Jo tėvas buvo politinis kalinys, todėl Alfonsas Senulis augo pas savo senelį. Vėliava priklausė Senulio tėvo broliui, irgi Alfonsui, žuvusiam Antrajame Pasauliniam kare.
Alfonsas Senulis tarnavo Lietuvos kariuomenės Šarvuočių rinktinėje, kurioje buvo 44 Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje pagaminti tankai. 1939 m. spalio 10 dieną, perdavus Vilnių Lietuvai, specialiojoje Vilniaus rinktinėje tarp iš 31 tankų, atsidūrė ir Alfonso Senulio kuopa. Tankų rinktinė įvažiavo į Vilnių, pasipuošusi specialiai šiai progai pasiūtomis trispalvėmis, kurios plevėsavo užmautos ant tanko antenos.
Daugiau sužinoti apie vėliavos istoriją padėjo muziejaus bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu. Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) doc. Vytauto Jokubausko, atsiėmus Lietuvai Vilnių, Alfonsas Senulis pasiliko tarnauti Vilniaus kuopoje. Tarnybą ženklino dramatiški įvykiai: 1939 lapkričio 7 dieną, kariuomenės garaže Gedimino kalno papėdėje, kariškiai valė žibalu techniką, netyčia nuvertė degančią lempą ir kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė septyni
tankai, trys smarkiai apdegė, sudegė septyni sunkvežimiai, vienas lengvasis ir vienas krovininis automobilis. III kuopos vadas Vladas Vaitkus įvertino žalą 800 tūkst. litų. Buvo konstatuota, kad iš nukentėjusių tankų galima suremontuoti mažiau nei pusę. Bet vėliavėlė išliko.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai,1940 metų rugpjūčio 30 dieną, buvo pradėtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymas ir įtraukimas į Raudonąją Armiją. Šarvuočių rinktinė pateko į 29-ąjį Šaulių korpusą. Tačiau po poros mėnesių, bijantis lietuvių karių susitelkimo ir pasipriešinimo, Šarvuočių rinktinė buvo išformuota ir technika bei kariai išskaidyti po skirtingus dalinius. 1941 metais dalis Lietuvos karių buvo įtraukti į karo veiksmus.
Alfonsas Senulis senelio dovaną paslėpė senelio sodybos Radviliškio rajone palėpėje. Jo tėvas buvo politinis kalinys, tad bet kokios kalbos apie Nepriklausomą Lietuvą šeimoje buvo tabu. Alfonsas Senulis sako, kad jeigu tėvas būtų sužinojęs apie slepiamą vėliavėlę, būtų tikrai ją sudeginęs. Metams bėgant ir pats Alfonsas Senulis pamiršo, kur palėpėje paslėpė metalinę dėžutę nuo saldainių, kurioje buvo sulankstyta vėliavėle. Prieš keletą metų remontuojant sodybą, užtiko tą dėžutę, užkištą už balkio.
Pasak istoriko Dainiaus Elerto, kuriam ir buvo perduota ši karinė Lietuvos relikvija, tokia dovana pirmiausia rodo pasitikėjimą muziejumi, kaip atminties institucija.
– Muziejaus saugykla – tikrai patikimesnė vieta nei palėpė, – sakė Dainius Elertas. – Vėliava pasiūta iš trijų spalvų šilko juostų, jos dydis – 27×11 cm.