Prieš kelias savaites įvyko moderniausiu Lietuvoje vadinamo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo renginys, pavadintas „Gala koncertu“. Į jį susirinko išskirtinė kviestinė publika iš visos Lietuvos, merai, ministrai, rėmėjai ir žiniasklaidos atstovai. Buvo kviestas ir prezidentas bei ministrė pirmininkė. Koncertą transliavo LRT televizija.
„Klaipėdoje publikai duris atveria vienintelė, pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta ir iš pagrindų pastatyta, sceniniam menui skirta erdvė“, – pranešime spaudai džiaugėsi teatro vadovė Laima Vilimienė.
Išties tai būtų puiki naujiena, jei ne viena detalė – pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti. Kitaip tariant, neturi statybų pabaigimą liudijančio dokumento. Todėl tokį statinį eksploatuoti yra draudžiama.
Dar daugiau, jame iki šiol pluša statybininkai, o renginių metu žiūrovai negali patekti į kai kurias erdves, nes jos paprasčiausiai neužbaigtos.
Tačiau valstybinė kultūros įstaiga numojo į teisės aktų reikalavimus ir užsuko renginių karuselę – praėjusį savaitgalį Muzikiniame teatre taip pat vyko renginys, į kurį buvo parduodami bilietai, vyks jie ir kitą savaitgalį.
Klaipėdos muzikinio teatro statybų generalinis rangovas – Vilniaus bendrovė „Infes“. Jos atstovė Aušrinė Stočkutė paaiškino, kad visi sutartyje numatyti objekto statybos darbai yra baigti laiku. Remiantis priėmimo-perdavimo aktu, objektas yra perduotas užsakovui. „Visais kitais klausimais dėl objekto naudojimo, maloniai siūlome kreiptis tiesiogiai į užsakovą“, – patarė statybų įmonės atstovė.
Statybininkai stebisi
Pabendravus ne su vienu statybos įmonių atstovu, visi vienu balsu tvirtino, kad nė sykio nėra naudoję pastato be statybų užbaigimo akto. O jei ir atsirastų drąsuolių, tokie išsyk sulauktų tikrintojų, kurie atneštų administracinių nusižengimų protokolą su paskirta bauda.
„Neseniai pastatėme uždarą sporto aikštyną. Viską baigėme. Beliko tik popierius sutvarkyti. Gyventojai norėtų jame pradėti sportuoti. Mus tos savivaldybės, kurioje buvo statinys, specialistai išsyk perspėjo, kad nedrįstume į pastatą leisti žmonių, nes skirs baudą“, – savo patirtį prisiminė Klaipėdoje registruotos statybos įmonės vadovas, nenorėjęs skelbti nei vardo, nei pavardės, nei įmonės pavadinimo.
Statybininkas juokavo, kad ir Klaipėdos muzikinio teatro vadovai turėtų būti nubausti. Bet, panašu, kad jie baudos nesulauks.
Statinys neužbaigtas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI) patvirtino, kad statinys Klaipėdoje Danės g. 19 yra neužbaigtas, o jį eksploatuoti – draudžiama.
VTPSI atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė informavo, „kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) duomenimis, šis pastatas nėra užbaigtas (priduotas). Naują pastatytą pastatą galima naudoti tik užbaigus šio statinio statybą (ši nuostata netaikoma tik statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.) Sustabdžius statybos darbus statytojas (užsakovas) privalo organizuoti statomo statinio konservavimo darbus, užtikrinant nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją. Statybvietė turi būti aptverta, įėjimai uždaryti.
Savivaldybių administracijos pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl nebaigtų statyti statinių naudojimo, pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Detalesnės informacijos dėl nebaigto statyti statinio naudojimo siūlome kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje yra nebaigtas statyti statinys.“
Nenorėjo atidėlioti
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Irena Vilimienė pripažino, kad statinys neužbaigtas, tačiau neįžvelgia kriminalo, kad jis pradėtas naudoti neturint darbų užbaigimo akto.
„Teatro renginio data paprastai numatoma prieš šešis mėnesius. Rekonstruoto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato užbaigimo procedūros dėl išskirtinio projekto kompleksiškumo ir sudėtingumo užtruko šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi, tačiau šiuo metu procesas yra beveik baigtas. Paskirti komisijos nariai pastatą apžiūrėjo, pateikė pastabas. Atsižvelgiant į gautų pastabų pobūdį bei įvertinus kad pastatas yra visiškai saugus naudoti, buvo nuspręsta numatytos teatro atidarymo datos nekeisti“, – raštu atsiųstuose atsakymuose tvirtino Klaipėdos muzikinio teatro specialistė ryšiams su visuomene Žaneta Skersytė.
Ministrai nepasmerkė
Balandžio 20 d. vykusiame „Gala koncerte“ dalyvavo ir Kultūros ministras Simonas Kaitys bei aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Apie jie į Klaipėdą atvyko svečio teisėmis ir 150 eurų kainuojančių bilietų į renginį nepirko. Tačiau faktas, kad koncertas vyko statybvietėje, jų nė kiek nesuglumino.
Kultūros ministro atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė raštu išdėstė ministerijos poziciją: „dalyvavimas svarbiausiuose Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų renginiuose yra kiekvieno kultūros ministro darbo dalis. Kultūros ministras Simonas Kairys dalyvavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidaryme po rekonstrukcijos ir pasveikino teatro komandą ir visą Klaipėdos kultūros bendruomenę su šio reikšmingo objekto atgimimu. Dalyvavusieji atidarymo renginyje galėjo įsitikinti didžiuliais kokybiniais šio pastato pokyčiais (pradedant akustika ir baigiant interjero sprendimais). Likę formalumai ir jų užbaigimas yra teatro komandos ir objekto rangovų atsakomybė.“
Tai, kad renginys vyko nebaigtame statyti objekte, nepapiktino net Aplinkos ministerijos, kuruojančios ir statybų sektorių, vadovo Simono Gentvilo. Ministro patarėja Aistė Žilinskienė raštu atsakė, kad „Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo iškilmingame Klaipėdos muzikinio teatro atidaryme po rekonstrukcijos kaip kviestinis svečias, kurį, kaip ir daugelį kitų Seimo ir Klaipėdos politikų, verslininkų, visuomenininkų, iškilių kultūros ir meno žmonių į iškilmingą atidarymo renginį pakvietė teatro administracija.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas už statinio naudojimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, šią atsakomybę taiko savivaldybės. Savivaldybės turi tikrint pastato naudojimą ir taikyti numatytą atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju visa tai turėtų patikrinti ir įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybė“.
Savivaldybė bausti neketina
Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (KMSA) neketina nei tikrinti, nei bausti Klaipėdos muzikinio teatro vadovų.
Kreipusis į KMSA gautas toks atsakymas: „Klaipėdos miesto savivaldybė neketina pradėti Jūsų minimos „administracinės teisenos dėl nepriduoto statinio naudojimo“, nes statybos užbaigimo procedūros organizavimas yra ne savivaldybės kompetencijoje“.
Paskambinus KMSA Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjui Gediminui Pociui sužinojome, kad “statybų užbaigimo procedūra yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos… Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius netaiko sankcijų (statytojams, kurie naudoja pastatą neužbaigę visų procedūrų), o tik konstatuoja faktines aplinkybes. O savivaldybė net nebaigtų statinių naudojimo priežiūros nevykdo. Ši funkcija prasideda po to, kai statinys baigtas statyti iki jo nugriovimo. Įstatymas formaliai sako, kad tokios paskirties pastatai (kaip Muzikinis teatras) gali būti pradedami naudoti, kai baigiama jų statyba. Šiuo atveju Muzikinis teatras ne naujai statomas buvo, o rekonstruojamas. Iš esmės, pastatas ten buvo, jis yra padidintas. Tai vadinama rekonstravimo statybos rūšimi“, – telefonu paaiškino G. Pocius.
Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis „už statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų“.
Kadangi Klaipėdos muzikiniame teatre vyko ne vienas renginys, tai pastatą valdančios įstaigos vadovui gali būti taikoma ir šio straipsnio antroji dalis: „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
Mero balius – statybvietėje
Organizuoti renginius nebaigtuose statyti pastatuose Klaipėdoje ne naujiena. 2018 m. vasarą per vadinamąjį mero balių, skirtą Jūros šventės rėmėjams, tuometis Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas trimitą pūtė ir su įžymybėmis fotografavosi taip pat statybvietėje. Tinkama naudoti nepripažintoje Memelburgo pilies šiaurinėje kurtinoje.
Ir tuomet VTPSI atstovai patvirtino, kad objektas negalėjo būti naudojamas.
„2012-06-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimui, statybai ir pritaikymui, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, Pilies g. 4A. Nurodytu adresu statomi/atkuriami statiniai priskiriami ypatingųjų ir neypatingųjų kategorijai.
Statybos įstatymo 47 str. 2-3 d. nurodyta, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis) galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 str. 1 ir 5 d. nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, pastatytų naujų pastatų (rekonstruoto pastato naujų dalių) neįvykdžius statybos užbaigimo procedūrų naudoti negalima. Statytojas nesikreipė į Inspekciją dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo. Už neužbaigtų statyti statinių naudojimo priežiūrą atsakinga savivaldybės administracija“, – raštu atsiųstame atsakyme dėstė VTPSI atstovas.
