Praplėsdama automobilių stovėjimo rinkliavos geografiją iki Kauno gatvės Klaipėdos miesto valdžia siekia tik pasipinigauti.
Skambios frazės esą tokiu sprendimu siekiama aktyviau reguliuoti eismo srautus, skatinti miestiečius vietoje automobilių rinktis viešąjį transportą, ekologiškas transporto priemones arba alternatyvius keliavimo būdus ir taip mažinti aplinkos taršą bei triukšmą nevertos nė sudilusio skatiko, mat nė vienas tikslas nėra pasiektas, nė vienas pažadas nėra įgyvendintas.
Priminsime, kad nuo šių metų sausio pradžios automobilių stovėjimas mieste ne tik pabrango, bet ir buvo praplėsta teritorija, kurioje už paliktus automobilius reikia mokėti rinkliavą. Dabar tenka mokėti ir už paliktą automobilį piečiau nuo Sausio 15-osios gatvės iki pat Kauno gatvės, o automobilio stovėjimas vadinamosiose raudonojoje bei geltonojoje zonoje pabrango 55 proc.
Labai seniai, dar prieš apmokestinant automobilių stovėjimą centrinėje miesto dalyje, buvo kalbėta, kad vairuotojams už surinktas lėšas bus pastatytos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės senamiesčio prieigose, kur bus galima palikti savo automobilius. Pažadai liko pažadais. Iki šiol nė vienas toks „parkingas“ nepastatytas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad buvo įrengta viena automobilių saugojimo aikštelė greta piliavietės. Tačiau ji beveik visus metus pustuštė. Tai tik įrodo, kad jai įrengti vieta pasirinkta netinkamai ir ji buvo numatyta ne miestiečiams, o tik vasaros metu į miestą atvažiuojantiems kitų miestų gyventojams.
Patys klaipėdiečiai iki šiol priversti sukti ratus po siauras senamiesčio gatveles, kad rastų laisvą vietelę automobiliui palikti. Nors dar 2017-aisiais Klaipėdos liberalai trimitavo, kad 2020 m. greta Kultūros fabriko Kūlių Vartų gatvėje bus pastatyta daaugiaaukštė automobilių saugojimo aikštelė. Žadėta, kad joje bus įrengta 200-250 vietų. Vėliau vietų skaičius sumažėjo perpus: iki 100 – 140. Šiuo metu antžeminėje aikštelėje yra 70 vietų automobiliams. Daugiaaukščio „parkingo“ projektas buvo parengtas, projektuotojams buvo sumokėta, tačiau sulaukus kritikos dėl kosminės statybų kainos jo buvo atsisakyta.
Nėra įtikinamų duomenų, kad apmokestinus automobilių stovėjimą didžiojoje miesto dalyje klaipėdiečiai puolė masiškai pirkti autobusų bilietus ir kelionėms rinktis viešąjį transportą. Statistika rodo ką kita:
2014 m. Klaipėdos miesto autobusais keliauta 36 mln. kartų;
2015 m. – 32,58 mln. kartų;
2016 m. – 31,63 mln. kartų;
2017 m. – 32,78 mln. kartų;
2018 m. – 33,56 mln. kartų;
2019 m. – 36,16 mln. kartų;
2020 m. – 26,35 mln. kartų;
2021 m. – 26,04 mln. kartų.
Iki 2019-ųjų kelionių skaičius nežymiai augo. Tačiau šią tendenciją galima sieti su naujais maršrutais, sujungusiais Klaipėdą su priemiesčiai. Puikiai žinome, kad didžiąją dalį šių maršrutų keleivių sudaro į pamokas vykstantys, ar iš jų namo grįžtantys moksleiviai. Absoliuti dauguma jų vos sulaukę pilnametystės išsilaiko vairuotojų teises ir persėda į nuosavus automobilius.