Jau suderinti projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai dviem ypač prastos būklės dviračių tako ruožams (dviračių tako Smiltynės dalis ir ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės), pranešė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Pastarąjį pusmetį po intensyvių diskusijų, kruopštaus projektuotojų (UAB „Plentprojektas“, projekto vadovas Gytis Bžeskis), buvo suderinti visų institucijų – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Neringos ir Klaipėdos savivaldybių – lūkesčiai, atsižvelgta į daugelį išsakytų pastabų. Šiuose dviejuose ruožuose esama dviračių tako asfalto danga bus rekonstruojama į 3,5 m. dviračių taką, bus atnaujintos atokvėpio aikštelės. Dabar visi labai laukiame prasidedančių statybos darbų ir tikimės, kad dviračių tako rekonstrukcija bus atliekama atsakingai, suvokiant, kokia jautri yra Kuršių nerijos gamta ir kraštovaizdis.
Tačiau dviratininkų bendriją suglumino sprendimas dviračių tako Smiltynė-Preila rekonstrukciją pradėti ne nuo avaringiausio ruožo.
Apie siaubingą dviračių tako Smiltynė – Nida dangos būklę kalbama, rašoma ir rodoma kiekvienais metais. Tiek Klaipėda, tiek Neringa mėgsta pabrėžti, kad tai unikalus kelias per išties nenusakomo grožio apylinkes, todėl poilsiautojus bei turistus ragina kelionėms į Nidą rinktis dviračius. Tačiau reklamos ir pažadų suvilioti dviratininkai susidūrę su realybe neretai nusivildavo, o ne vienas sulaužydavo dviratį ar net susižalodavo pats.
Kelionė virstanti košmaru
„Tako būklė yra labai bloga, juo nesaugu važiuoti. Asfaltas duobėtas, sutrūkinėjęs, vietomis stipriai aptrupėjęs. Todėl važiuodamas dviračių ir saugodamas savo turtą bei sveikatą važiuoju automobiliams skirtu keliu. Žinau, kad tą draudžia taisyklės, tačiau mano sveikata brangesnė“, – „Delfi“ sakė dažnai į Nidą ir atgal dviračiu važinėjantis klaipėdietis Vladas.
Į tako teritoriją vietomis patenka šalia augančių medžių ir krūmų šakos. Takas neturi horizontalaus ženklinimo, mažoji architektūra menkai išvystyta, esami pėsčiųjų-dviračių takų parametrai (plotis, dangos lygumas, nuolydžiai) netenkina minimalių normatyvinių dokumentų reikalavimų, todėl kelionės tampa nesaugios, nekomfortiškos, nepatrauklios ir nemalonios bei skatina rinktis alternatyvias transporto priemones, konstatavo tako rekonstrukcijos projektą rengusi įmonė.
Blogiausia dviračių tako dangos būklė yra ties atkarpa Juodkrantė – Pervalka. Čia vietomis asfalto išvis nebelikę, ties keliu Smiltynė-Nida dviračių tako plotis vietomis nesiekia net metro, o per miškus einančiuose ruožuose dėl pribirusių ir nenuvalytų spyglių ir lapų, o ties pajūriu – dėl užnešto smėlio, dviračių taku, ypač po lietaus, pavojinga važiuoti.
Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Saulius Ružinskas „Delfi“ sakė, kad jo vadovaujama įmonė nuomoja dviračius turistams, tačiau norintiesiems važiuoti Kuršių nerijos dviračių taku draudžia nuomoti plento dviračius: „Važiuoti tokios būklės danga plento dviratis nėra pritaikytas. Jis labai paprastai gali sulūžti. Dėl ko nukentėtų pats dviratininkas. Todėl reikia rinktis tvirtus dviračius, skirtus važiuoti bekele arba kalnų dviračius“, – rekomendavo dviratininkų atstovas.
S. Ružinskas prisipažino, kad yra buvę atvejų, kad vokiečių turistų grupėms išnuomojus dviračius kelionei į Nidą kai kurie dviratininkai dėl blogos tako būklės griuvo ir susižalojo. „Teko kviesti greitąją ir turistus vežti į ligoninę. Laimei, mums jie pretenzijų neturėjo, suprato, kad ne mes atsakingi už tako būklę“, – kalbėjo S. Ružinskas.
Dviratininkų bendrijos narys taip pat sakė pastebėjęs, kad pernai kai kuriose vietose dviračių tako danga buvo sulopyta. „Mano kolegos pastebėjo ties Mirusiomis kopomis pastebėjo dviračiu važiuojantį prezidentą Gitaną Nausėdą. Toje atkarpoje dangos būklė viena blogiausių. Tad galime tik spėti, kad tas kosmetinis remontas galėjo būti darytas tik dėl prezidento“, – pasvarstė S. Ružinskas.
Rudenį pradės rekonstruoti
Atrodo, kad dviratininkų bendruomenei baigėsi sunkmetis ir jų kelionės dviračiais Kuršių nerijoje bus saugesnės. Šį rudenį turėtų būti pradėti realūs remonto darbai.
„Rangos darbų viešojo pirkimo procedūras planuojama pradėti III ketvirtį. Jeigu viešojo pirkimo procedūros įvyks sklandžiai, darbų pradžios galima tikėtis IV metų ketvirčio pradžioje. Tuo metu bus mažesnis dviratininkų ir turistų skaičius, o tai sukels mažiau nepatogumų Neringos miesto svečiams ir gyventojams (tako naudotojams),“ – „Delfi“ informavo Aušra Ramoškaitė, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė.
Iš viso numatoma rekonstruoti 35,8 km dviračių tako ruožą tarp Smiltynės ir Pervalkos, taip pat dviračių takų ruožus palei vietinius kelius, jungiančius Pervalką ir Preilą su keliu Smiltynė–Nida.
Anksčiau buvo skelbta, kad pirmame etape bus tvarkomi pirmieji 13,5 km nuo Smiltynės Juodkrantės link. Kitais dviem etapais bus paeiliui tvarkomi prasčiausios būklės 15,7 km ir 6,6 km ilgio ruožai Pervalkos link.
Parengtuose projektiniuose pasiūlymuose numatyta rekonstruoti dabartinį 1-2 metrų pločio taką į 3,5 metrų pločio bendrą pėsčiųjų-dviračių taką. Projektuojama asfalto danga, jos paviršius įrėminamas betoniniais vejos borteliais.
„Rekonstruojamų ruožų sprendiniai parinkti prisiderinant prie esamos situacijos, siekiant pašalinti mažiau želdinių, kad žala aplinkai ir kraštovaizdžiui būtų minimali. Esamose trasos vingiuose, kuriuose nėra medžių ir krūmų, trasa projektuojama tiesesnė, kad projektiniai sprendiniai atitiktų tarptautinių dviračių trasų projektavimo principus. Esant galimybei, miškingose vietovėse, nežymiai nukrypstama nuo esamo tako ašies, taip siekiant išsaugoti daugiau esamų medžių”, – nurodoma projektiniuose pasiūlymuose.
Akcentuojama, kad takai suprojektuoti ir turi būti įrengti taip, kad nesukeltų kliūčių negalią turintiems žmonėms ir nebūtų kaip nors ribojamas jų laisvas judėjimas ir veikla, taip pat būtina užtikrinti pravažiuojamumo poreikį ir reikiamus gabaritus specialiosioms transporto priemonėms, pvz., gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams.
Pradėjo ne nuo to galo
Tačiau dviratininkų bendrijos narys S. Ružinskas stebisi, kad rekonstrukcija pradėta ne nuo tos dalies, kuri yra blogiausios būklės. „Darbus pradės nuo Smiltynės iki Juodkrantės. Šiuo metu šis ruožas po kosmetinio remonto yra daugmaž patenkinamos būklės. Užtat nuo Juodkrantės iki Pervalkos, atrodo, ir kitąmet teks važinėti tuo pačiu baisu taku, kuris vietomis net asfalto neturi“, – stebėjosi S. Ružinskas.
Kita vertus, neužteks tako rekonstruoti, jį reikės ir prižiūrėti, nušluoti spyglius, lapus, pašalinti smėlį. Šiuo metu dalį tako prižiūri Neringos savivaldybė, dalį – Klaipėdos miesto savivaldybė, o didžioji priežiūros dalis tenka AB „Kelių priežiūra“. Tačiau pagal spyglių ir smėlio sluoksnis ant dangos liudija, kad priežiūra tėra formali. Tačiau dviračių taką reikėtų prižiūrėti ištisus metus, nes juo dviratininkai važiuoja net žiemą.
AB „Smiltynės perkėla“ duomenimis, 2021 m. keltais į abi puses buvo perkelti 263449 dviratininkai. Šiemet per pusę metų – 84298.
Po kelis tūkstančius jų į Kuršių nerija persikelia net žiemą: praėjusių metų gruodį į neriją keltais kėlėsi 1188 dviratininkai, šių metų sausį – 1414, o vasarį – 2062 dviratininkai.
