Optimistinės prognozės, kad ilgainiui visi Klaipėdos uoste perkraunami kroviniai bus konteinerizuoti, pildosi. Jau šiandien šios rūšies krovą vykdančios įmonės neberanda vietos konteineriams laikyti. Todėl naujas krovos aikšteles įrenginėja rezervinėse uosto teritorijose.
Tuo galime įsitikinti važiuodami Kairių gatve. Čia, paraleliai Perkėlos gatvei, stovi milžiniškos perkrovimui skirtų konteinerių stirtos.
Grįžtant prie prognozių, neišsipildė pesimistų spėjimai, kad dėl sankcijų Rusijos Federacijos bei Baltarusijos kroviniams Klaipėdos uostas bus tuščias, o įmonės stovės be darbo.
Tiesa, krovinių sumažėjo, tačiau ne perpus, net ne 30 proc., kaip karksėjo juodųjų scenarijų mėgėjai. Krova sumažėjo 19 proc. Šiemet per 8 mėnesius perkrauta 20,5 mln. tonų krovinių (pernai per tą patį laikotarpį – 25,5 mln. tonų).
Daugėja krovinių konteineriuose
Užtat Pastarųjų aštuonių mėnesių rezultatų duomenimis, krovinių konteineriuose (TEU) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) kompanijose perkrauta net 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo pačiu mūsų uoste konteinerių krova didėjo daugiausiai (palyginti su Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais).
Jau buvo skelbta, kad rugsėjo pradžioje Malkų įlankoje
baigta konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija, o akvatorijos ties
jomis gylis pasiekė 14 metrų. Krantinių naudotoja UAB Klaipėdos
konteinerių terminalas jau gali priimti „Post Panamax“ tipo laivus.
„Galimybė priimti „Post Panamax“ tipo laivus reiškia didesnį uosto patrauklumą, efektyvesnę logistinę grandinę krovinių siuntėjams. Krovinių konteineriuose krova Klaipėdos uoste šiuo metu auga sparčiausiai“, – sakė KVJU direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika informavo, kad rekonstruotos krantinės bei prie jų pasiektas didesnis gylis leis padidinti terminalo krovą iki 700 tūkst. TEU per metus.
„Žengiame į platesnių krovos galimybių etapą ir toliau
tęsiame investicijas į naują, aplinkai draugišką krovos techniką, perplanuojame
konteinerių sandėliavimo aikštelę, įsisaviname papildomą 40 tūkst. kv. metrų
teritoriją. Artimiausiuose planuose – terminalo apšvietimo rekonstrukcija ir
automatizuotų vartų statybos projektas, kurio įgyvendinimas leis pagerinti
krovinių priėmimo arba išdavimo procesą terminale“, – sakė V. Šileika.
Priminsime, kad 1997 m. pradėto statyti Klaipėdos konteinerių terminalo projektinis pajėgumas buvo 150 tūkst. TEU per metus. 2021 m. jo projektinis pajėgumas viršytas net tris kartus – praėjusiais metais čia perkrauta 428 065 TEU.
Didėja grūdų krova
Šiuo metu trys uosto terminalai perkrauna Lietuvos laukuose nukultus grūdus bei nedidelius kiekius grūdų iš Ukrainos.
Rugsėjo pradžioje pranešta, kad Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šių metų pabaigos ketina išpirkti 30 proc. Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų, pranešė BNS.
I.Udovickis teigė pasiūlęs Ukrainai BKT pajėgumus grūdamas perkrauti. Esą kalio trąšoms pritaikyta krovos įranga nesunkiai geli būti transformuojama grūdams, kurių per mėnesį esą gali perkrauti net 1 mln. tonų. Kitos birius krovinius perkraunančios KVJU įmonės per metus galėtų perkrauti 8-9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Šios rūšies kroviniai kompensuotų baltarusiškų trąšų netektis ir bendrą uosto krovą grąžintų į 2021 m. lygį.
Tiesa, šioje optimistinėje grandinėje yra siauras kaklelis – „Lietuvos geležinkeliai“, kurie dėl ribotos infrastruktūros per metus galėtų pervežti tik 3 mln. tonų grūdų per metus, dar birželį pranešė BNS.