Prieš dvidešimt metų Klaipėdos liberalai į politikos viršūnę iškopė pasitelkę intriguojantį šūkį: „Balsuokite už mus, jei Klaipėdoje norite gyventi kaip Amsterdame, o ne kaip Minske”. Daugelis mūsų jais patikėjome. Praėjo dvidešimt metų. Ar pajutome skirtumą? Kaip atrodo, į kurį miestą tapo panaši Klaipėda?
Skirtumas tikrai juntamas, tačiau ne Amsterdamo, ir ne Minsko, ir net ne Kaliningrado naudai. Geriausiu atveju mūsų miestas panašesni į Černiachovską (buv. Įsrutį).
Išsiklaipiusios grindinio plytelės, po asfaltu slepiamas akmeninis grindinys. Neduokdie, kas nors pagalvos, kad miestas kažkada priklausė Rytų Prūsijai.
Taip pat atsainiai elgiamasi ir su išlikusiais Rytų Prūsiją menančiais istoriniais statiniais. O kai kam net mielesni gūdžius sovietinius laikaus menantys fasadai, todėl jie ir dominuoja Klaipėdoje net ir XXI amžiuje.
Ne atsitiktinai Rusijos tinklaraštininkas Ilja Varlamovas, mėgstantis lyginti Rusijos ir Lietuvos miestus, dažniausiai mūsų šalies naudai, rado daugybę panašumų tarp Klaipėdos ir daugelio Kaliningrado sričiai priklausančių miestų.
Vien ko verti centrinėje dalyje riogsantys griuvėsiai! Jų tikrai netrūksta. Net istorinės miesto dalies centrinėje gatvėje bei jos prieigose akis bado prieš 20 metų sudegusio kino teatro gaisravietė, malūno bei alaus fabriko griuvėsiai. O sėdintieji Dangės krantinėje įrengtoje kavinėje prieš savo akis mato tikrai ne Amsterdamo, o tikriausio Minsko vertą baltų silikatinių plytų vaizdelį. Ironiška, tačiau vieno šių pastatų pirmame aukšte būstinę įsirengę 22 metus miestą “tvarkantys” liberalai.
Išsiklaipęs akmeninis grindinys, kyšančios lietaus kanalizacijos grotelių metalinės briaunos, į kurias kiekvienas eismo dalyvis rizikuoja sugadinti automobilio ratus, iki šiol neveikiantis ir žaliu tinklu aptrauktas viešasis tualetas, apsilaupę sovietiniais laikais pastatyto ir tuomet nudažytų pastatų fasadai.
Tai tik dalis grožybių, kurias mato kruiziniais laivais į Klaipėdą atvykstantys turistai.
Miestiečiai prie tokių vaizdelių jau priprato ir šie „stebuklai“ akių jiems nebado…
Aišku, galima susirietus aiškinti, kad tie pastatai turi savo savininkus, kad jiems turėtų būti adresuotos kritikos strėlės.
Tačiau negi nėra svertų, kuriais būtų galima priversti apsileidėlius tvarkytis? Buvo grūmota baudų vėzdu… Ar nors vienam skirta bauda?
Teigiama, kad apleistų ir netvarkomų statinių savininkams taikomas maksimalus nekilnojamojo mokesčio tarifas, siekiantis 3 procentus nuo nekilnojamojo turto vertės, kai kitiems mieste esantiems statiniams, už kuriuos turi būti mokamas nekilnojamojo turto mokestis, taikomas 0,8 procento tarifas. Ar ši metodika veiksminga?
Tuo pačiu vertėtų išsiaiškinti, kam priklauso gatvės? Taip pat privatininkams?
Dabar staiga sužinome, kad nuspręsta skirti savivaldybės, kitaip tariant, mūsų visų, lėšas, tiems apsileidėliams, kurie nuspręs tvarkytis, kredituoti. Išvertus žmonių kalbą reiškia, kad liberalai kovoje su apsileidėliais iškėlė baltą vėliavą ir kapituliuoja.