Apie tai tyli Klaipėdos žiniasklaida. Paaiškėjo, kodėl. 4.9/5 (124)

Dvidešimt metų Klaipėdos vairą laikiusi politinė jėga nieko nepadarė, kad išnarpliotų „šiukšlių mafijos“ mazgą. Kurį, beje, prieš 15 metų pati ir surišo. Be jokio konkurso jau egzistavusiai įmonei, kurioje dalis akcinio kapitalo priklausė  dviem dešimtims juridinių ir fizinių asmenų, perdavusi visos apskrities komunalinių atliekų tvarkymo funkciją, davė jai įrankį pelnytis iš šiukšlių biznio. Tačiau nė vienas miesto laikraštis apie tai nerašė. Tuojau paaiškės, kodėl.

Akcininkas – bejėgis

Šiandien stebime paradoksalią situaciją, kad didžiausias akcininkas, Klaipėdos miesto savivaldybė, nieko negali padaryti savo pačios įmonei, kuriai vadovauja tos pačios savivaldybės paskirti vadovai. Net bendrovės stebėtojų tarybos nariai, savivaldybės įgalioti asmenys atstovauti didžiausio akcininko interesams, norėdami gauti bet kokios su įmonės veikla susijusios informacijos, yra priversti rašyti raštus. Tačiau net ir gražiausiai sukurptas laiškas negarantuoja, kad ta informacija jam bus pateikta. Panašu į užantyje užaugintą gyvatę, kuri kanda į ją peninčią ranką.

Uždrausta tema

Nė vienam žurnalistui Klaipėdos leidiniuose neleidžiama rašyti apie šią aferą. Neleidžiama išvis blogai rašyti apie KRATC. Viena iš priežasčių ta, kad tiek miesto savivaldybė, tiek pati UAB KRATC miesto laikraščiuose užsisako reklamos. Daug reklamos.

Štai „Transparency Internacional“ Lietuvos skyrius vasario 21 d. paskelbė duomenis apie Lietuvos savivaldybes ir žiniasklaidą. Klaipėdos miesto savivaldybė per ketverius metus 2014-2018 viešinimui išleido 700 635 eurus. Tai antras rezultatas visoje šalyje po Kauno rajono.

1. VšĮ Klaipėdos šventės – 183 315.00 € 2. UAB RSV projektai – 155 663.42 € 3. UAB Vakarų ekspresas – 64 660.00 € 4. UAB Klaipėdos dienraštis – 42 400.00 € 5. UAB Diena Media News – 21 900.00 € 6. UAB Reklamos ekspertai – 19 989.24 € 7. VšĮ Problemų sprendimo centras – 4 280.00 € 8. UAB Magnet LT – 138.00 €

Dabar aišku, kodėl miesto laikraščiai nenori nagrinėti nepatogių temų. Juolab kad čia pateikta bendrovė UAB „RSV Projektai“ – pagrindinis tarpininkas tarp KRATC ir žiniasklaidos. Būtent per šią įmonę daug reklamos laikraščiuose užsisako pati KRATC.

Kadangi apie šios bendrovės viešuosius pirkimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje duomenų neįmanoma rasti, galime tik daryti prielaidą, kad reklamos apimtys miesto dienraščiuose yra ne menkesnės nei kitų Klaipėdos įmonių – nuo (21  tūkst. eurų per metus (AB „Klaipėdos energija“ reklama „Klaipėdoje“ 2017 m.) iki 24 tūkst. eurų per metus (AB „Klaipėdos energija“ reklama „Vakarų eksprese“ 2017 m.). Tai išties ženkli parama, todėl nenuostabu, kad laikraščius leidžiančių įmonių vadovai nenori pyktis su stambiaisiais užsakovais.

Susidorojo su žurnalistu

Šio straipsnio autoriui, kuomet jis dirbo viename iš minėtų miesto dienraščių, vien už domėjimąsi šia tema buvo sumažintas atlyginimas. Tačiau ir tai „nepadėjo“. Jis ir toliau bandė išpainioti KRATC ir savivaldybės vadovų suregztą mazgą. Tuomet jo buvo paprašyta palikti laikraščio redakciją. Kitaip tariant, jis buvo išmestas už tai, kad siekė gerai atlikti savo darbą.

Tiek buvęs meras Rimantas Taraškevičius, tiek vis dar sėdintis mero kėdėje Vytautas Grubliauskas paklausti apie KRATC išsyk nutyla. Matyti, kad šia tema jiems kalbėti yra nemalonu. R. Taraškevičius, paklaustas, kodėl nebuvos skelbtas konkursas įmonei, kuri tvarkytų atliekas, o pasirinkta jau veikianti įmonė, atsakė klausimu į klausimą: „Kam tu dirbi?“.

Kai V. Grubliausko paklausiau, ar jis žino, kad privatūs akcininkai bendrovėje KRATC turi galimybę pasipelnyti visų mūsų sąskaita, paprastai nestokojantis iškalbos ir mėgstantis gražbyliauti, išsyk nutilo ir nieko neatsakė. Mums išsiskyrus jis informavo „ką reikia“, kad šis per mano darbdavį mane užčiauptų. Užčiaupė. O po pusmečio – atsisveikino.

Tačiau apie viską – iš eilės.

„Šiukšlių mafijos“ kronika

Jau ne kartą viešojoje erdvėje buvo rašyta ši priešistorė. Tačiau sisteminėje žiniasklaidoje apie tai neužsiminta nė vienu žodžiu.

Prieš 15 metų 2003 m. kovo 5 d. nežinomi asmenys, nes buvę bei dabar valdžioje esantys teigia nieko neprisimenantys, sukūrė steigimo aktą, įstatus, o po trijų savaičių, kovo 25 d., valstybės įmonėje Registrų centre įregistravo UAB Klaipėdos atliekų tvarkymo centrą (KRATC). Dar po kelių savaičių, 2003 m. balandžio 4 d., bendrovė užregistruota  Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Tačiau tik po trijų mėnesių, birželio 26 d., Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba, kurioje tuo metu valdančiąją daugumą sudarė liberalios krypties partijos, nutarė įsteigti KRATC. Kodėl reikėjo  steigti įmonę, kuri jau buvo įsteigta? Kas ją įkūrė ir užregistravo šiandien neprisimena (ar nenori prisiminti?) nei dabartinis UAB KRATC direktorius Šarūnas Reikalas, nei idėjinis šios bendrovės krikštatėvis Vidmantas Plečkaitis, nei tuometinis savivaldybės meras R. Taraškevičius. Dabartinis meras V. Grubliauskas, kuris nori juo būti ir trečiąją kadenciją, šia tema išvis nekalba. Beje, tiek R. Taraškevičius, tiek V. Grubliauskas – viename visuomeniniame rinkimų komitete.

Oficiali  pradžia

2003 m. kovo mėn. 27 d. Liberalų ir centro sąjungos nario V. Plečkaičio teikimu miesto Taryba pritarė savivaldybės valdomos įmonės UAB „Krašto atliekų tvarkymas“ reorganizavimui.

2003 m. balandžio 29 d. savivaldybė nutarė savo valdomą  įmonę  UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas” reorganizuoti  išdalijimo būdu ją skaidant  į UAB Klaipėdos pavojingų atliekų aikštelė (vėliau pakeitusi pavadinimą į UAB „Klaipėdos toksika”) ir KRATC.

Kam to reikėjo? – neaišku, nes  atskirtoji kompanija ir toliau sėkmingai vysto savo veiklą, dirba tame pačiame Dumpių kaime.

2003 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba priima sprendimą, kuriuo pritarta KRATC steigimo sutarčiai.

Neįtikėtina, bet septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių atstovai pasirašė steigimo sutartį, kurioje parašyta, kad be savivaldybių naujosios bendrovės akcijų turi dar 24 asmenys – juridiniai ir fiziniai. Tačiau sutartyje nenurodyta, kas jie tokie. Tame dokumente nėra nei vardų, nei pavardžių, nei įmonių pavadinimų. Nors akcinių bendrovių įstatymas reikalauja steigiant įmonę nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, o įmonėms – pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą.

Ši visos tos aferos dalis labiausiai ir glumina. Kažkokie asmenys bei įmonės, kurių nei pavadinimai, nei pavardės viešai neskelbiami, atsidūrę reikiamu metu reikiamoje vietoje ir tapę KRATC akcininkais, lobo visų klaipėdiečių sąskaita? Juk už kelis šimtus ar kelis tūkstančius litų tapę KRATC akcininkais ateityje jie galėjo tikėtis dešimteriopos grąžos. Ir ją gavo.

Nuo 2003 metų, kuomet akcinis KRATC kapitalas tebuvo 2,8 mln. litų, privačių akcininkų dalis sudarė 7,5 proc., iki 2008 metų pabaigos, kai KRATC balansinė turto vertė pasiekė 43,4 mln. Lt, privačių akcininkų turto vertė, sudaranti 5,5 proc. akcijų, išaugo net 10 kartų – nuo 210 tūkst. Lt, iki 2,4 mln. Lt.

2012 m. KRATC sukaupto turto vertė siekė jau 74,8 mln. litų, o 2017 m. – 29,16 mln. eurų (beveik 100 mln. litų!).

Šiuo metu bendrovėje liko tik keli privatūs akcininkai, valdantys 1 proc. turto. Jų akcijos vertos 290 tūkst. eurų. Nieko sau biznis, nieko nedarant!

Komunistinė lygiava

Apie akcininkus ir jų akcijų vertę – truputį vėliau. Dabar priminsiu, kad Klaipėdos miesto taryba garantavo šiai bendrovei nenutrūkstamą pajamų srautą – nustatė atliekų tvarkymo rinkliavą nuo patalpų ploto! Gyventojai priversti mokėti ne už faktiškai išvežamą ir sutvarkomą atliekų kiekį, o už kvadratinius būsto metrus. Net ir tvarkingai rūšiuojantis atliekas klaipėdietis ir per savaitę sukaupiantis vieną maišelį komunalinių atliekų, mokės tiek pat, kiek ir nerūšiuojantis kaimynas, kuris visas šiukšles verčia į bendrą konteinerį ir per savaitę sukaupia 10 maišelių! Pagal tą pačią rinkliavos tvarką, net jei bute niekas negyvena, rinkliavą reikia mokėti. Net jeigu Klaipėdoje nebeliks gyventojų, net jeigu nebeliks komunalinių atliekų, rinkliavą vis tiek kažkas turės mokėti.

Liberalizmo – nė kvapo. Tikrų tikriausias komunizmas.

Dovanojamas turtas

2004 m. balandžio 22 d., merui liberalcentristui R. Taraškevičiui vadovaujant, Klaipėdos miesto taryba pritaria sprendimui skirti savivaldybės įmonės UAB „Klaipėdos turizmo informacijos centras“ patalpas UAB KRATC.

Šiuo metu šis istorinis pastatas yra UAB „Anabazis“, apie kurios įsteigimą taip pat papasakosime,  būstinė, o KRATC jaukiai glaudžiasi taip pat miesto savivaldybės dovanotame pastate Liepų gatvėje priešais centrinį paštą.

2004 m. rugsėjo 30 d., vicemeras liberalcentristas V. Plečkaitis, tuo metu laikinai ėjęs mero pareigas, pateikė Tarybai sprendimo projektą, kad KRATC akcininkų susirinkime pats V. Plečkaitis būtų išrinktas  KRATC stebėtojų tarybos nariu.

Po metų, 2005 m. kovo 9 d., KRATC įsteigė dukterinę įmonę UAB „Anabazis“, kurios visos 100 proc. akcijų priklausė KRATC. „Anabazio“  veikla – antrinių žaliavų tvarkymas, prekyba bei paslaugos. Vėliau buvo pakeistas „Anabazio“ statusas iš UAB į viešąją įstaigą.

Įdomu tai, kad „Anabazio“ finansinės ataskaitos nepateikiamos nei miesto Tarybai, nei savivaldybės administracijai. „Anabazio“ veikla pasirodė tokia pelninga, kad beveik iš karto pradėjo mokėti savo akcininkei KRATC dividendus. Nuo 2011 m. liepos 26 d. „Anabazio“ direktoriumi dirbo tas pats V. Plečkaitis.

Kai jo paklausiau, ar etiškai pasielgė, kai „įsidarbino“ savo paties kuruotoje įmonėje, V. Plečkaitis ilgai išsisukinėjo, tačiau sykį prispaustas neiškentė ir rėžė klausimu į klausimą: „O ką man reikėjo daryti? Šeimą maitinti juk reikėjo“. Mat po 2011 m. kovą vykusių rinkimų į savivaldybių tarybas V. Plečkaitis neteko Tarybos sekretoriaus pareigų, o kito darbo partija jam nerado. Todėl liberalas net užsiregistravo Darbo biržoje. Supratęs, kad čia jam niekas darbo nepasiūlys, įsidarbino „Anabazyje“.

Po metų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rekomendavo V. Plečkaičiui atsisakyti arba KRATC stebėtojų tarybos nario, arba šios bendrovės dukterinės įstaigos VšĮ „Anabazis“ direktoriaus pareigų dėl šių pareigų nesuderinamumo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų atžvilgiu. V. Plečkaitis atsisakė direktoriaus pareigų, tačiau liko KRATC stebėtojų taryboje.

Kai apie tai 2012 m. birželį parašiau laikraštyje, sulaukiau didelės nemalonės. Esą po šio straipsnio KRATC keliais tūkstančiais litų sumažino reklamos apimtis leidinyje. Tą nuostolį bendrovei, kurioje tuomet dirbau, turėjau kompensuoti iš algos.

Pažeistas įstatymas

Tačiau pirmą kartą realiai „aferos“ pamatai susvyravo, kai sprendimas be konkurso atiduoti tvarkyti visos apskrities komunalines atliekas buvo apskųstas Konkurencijos tarybai.

Konkurencijos taryba dar 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 2S-27 „Dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimas viešąsias komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas patikėti UAB KRATC pažeidžia Konkurencijos įstatymą.

„Konstatuota, kad Klaipėdos apskrities savivaldybės savo priimtais sprendimais ir/ar jų pagrindu sudarytomis sutartimis be konkurso ar kitos konkurenciją užtikrinančios procedūros pavedė atitinkamai UAB KRATC teikti komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo paslaugas išimtinėmis teisėmis ir tokiu būdu privilegijavo regioninius atliekų tvarkymo centrus bei diskriminavo kitus, analogišką veiklą galinčius vykdyti ūkio subjektus, sudarydamos skirtingas konkurencijos atitinkamose rinkose sąlygas. Šios savivaldybės neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp ūkio subjektų sąlygų nei prieš suteikdamos išimtines teises regioniniams atliekų tvarkymo centrams, nei po to nesudarydamos galimybių kitiems ūkio subjektams pasinaudoti vienodomis su šiais centrais veiklos sąlygomis ir sąžiningos konkurencijos teikiamomis veiklos atitinkamoje rinkoje galimybėmis.

Tokiais sprendimais šios savivaldybės pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus“.

Ši informacija nuo klaipėdiečių ir kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių gyventojų kruopščiai slepiama.

Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė nevykdo sprendimo. Vietoje to, kad skelbtų naują konkursą, šis sprendimas buvo pateiktas nagrinėti Konstituciniam teismui. Po kelerių metų šis nusprendė, kad Konkurencijos taryba – teisi. Reikėjo kažką daryti: steigti naują įmonę arba skelbti naują konkursą. Kažkas, gali būti, kad tai buvo vienas iš UAB KRATC valdybos narių, davė mintį, kad geriausia išeitis – išpirkti akcijas iš privačių akcininkų. Rašau „kažkas“, nes niekas neprisipažįsta esąs tos minties autoriumi.

Savininkai neturi įtakos!

Ar gali bendrovė pirkti ir valdyti savo pačios akcijas? Su tokiu klausimu 2017 m. kreipiausi į UAB KRATC stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoją Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoją Juditą Simonavičiūtę. Ji tik skėstelėjo rankomis ir prisipažino  neturinti jokios įtakos bendrovės ūkinei veiklai. Kaip išleisti pinigus, J. Simonavičiūtės teigimu, sprendžia KRATC valdyba.

„Jei jūs norėtute komentaro, man reikėtų įsigilinti, rašyti raštą bendrovei ir tuomet galėčiau komentuoti“, – sakė J. Simonavičiūtė.

Daugiau negu keista, kad stebėtojų tarybos narys, savininkų atstovas, negali gauti informacijos apie tai, kur leidžia pinigus jo paties įmonė!

J. Simonavičiūtės paklausus, ar jos nestebina sprendimas išpirkinėti privačių akcininkų akcijas už bendrovės lėšas, ji nė kiek nenustebo. Mero pavaduotojos teigimu, KRATC – turtinga bendrovė, todėl galinti sau tai leisti. „Tai buvo matyt kažkokie palaiminimai. Jei nori išgryninti įmonę, o įmonė uždirba tam tikrus pinigus… Aš tai nebuvau KRATC atstovė, bet, matyt, buvo tokia pozicija supirkti tų mažų akcininkų akcijas. Išgryninti, kad ji būtų viešojo sektoriaus įmonė. Iš tikrųjų, ši rinka yra viešojo administravimo rinka ir tokia pozicija, mano galva, buvo teisinga. Ar visas išpirko, ar ne, aš nežinau“, – dar 2017 m. sakė J. Simonavičiūtė.

Ji turbūt pamiršo, kad minėta „turtinga bendrovė“ naudoja mūsų visų turtą, didžiąją dalį jos pajamų sudaro visos apskrities gyventojų sumokama rinkliava.

Galia vieno asmens rankose

Štai ir priėjome prie įdomiausios dalies. Kas yra tikrasis KRATC šeimininkas? Juk J. Simonavičiūtė prisipažino, kad didžiausias akcininkas neturi įtakos bendrovei! Visus reikalus „tvarko“ valdyba.

KRATC interneto puslapyje nurodyta, kad valdybą sudaro direktorius Š.  Reikalas, kuris yra jos pirmininkas, Valdas Švedas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir Ramūnas Povilanskas, Klaipėdos universiteto profesorius. Matyt, tai tie asmenys, kurie geriausiai išmano atliekų tvarkymo klausimus.

Prieš kelerius metus kilus skandalui, kad valdyboje yra vien įmonės darbuotojai tuomet joje buvo Š. Reikalas, keli jo pavaduotojai ir vienas atstovas iš savivaldybės administracijos. Ta valdyba pati save kontroliavo, pati sau nustatydavo atlyginimus! Po kilusio skandalėlio šis valdymo organas buvo „išvalytas“. Į valdybą buvo įtraukti du statistai.

Pasitikėjimo Š. Reikalui suteikia ne tik tai, kad jis atsitvėręs tylos siena ne tik nuo žiniasklaidos, bet ir nuo akcininkų. Be to, jis jaučiasi nebaudžiamas, nes jam „valdyba yra nustačiusi“ pasakiško dydžio atlyginimą, kurio galėtų pavydėti net prezidentė ir premjeras.

Kelis kartus bandžiau oficialiai sužinoti, kokią algą gauna Š. Reikalas. Gavau tik keturių puslapių atsakymą, prie kurio teisininkas, matyt, sėdėjo ne vieną dieną, esą direktorius nenori, kad mes, klaipėdiečiai, žinotume, kiek uždirba savivaldybės bendrovei vadovaujantis samdomas darbuotojas.

Prieš dvi savaites vėl pabandžiau sužinoti, kokia direktoriaus ir jo pavaduotojų alga. Štai kokį gavau atsakymą, kurį pateikė Arūnas Liubinavičius, KRATC atstovu ryšiams su visuomene prisistatantis minėtosios UAB „RSV Projektai“ direktorius: „Vadovo ir jo pavaduotojų atlyginimai, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, skelbiami bendrovės tinklalapyje“

KRATC tinklapyje pateiktoje informacijoje apie darbo užmokestį skelbimas tik administracijos darbuotojų, kurių yra 16, algų vidurkis. Jis, beje, taip pat įspūdingas – siekia beveik 3000 eurų.

Stebėtojų tarybos nariu buvęs Simonas Gentvilas prisipažino, kad ir jis nežino, kokia direktoriaus alga. „Ne, nežinau. Kai pradėjau dirbti miesto taryboje, norėjau, kad būtų priimtas Tarybos sprendimas, kad įmonės direktorius nebūtų valdybos pirmininkas. Tik 2016 m. priėmėme tokį sprendimą. Nes iki tol direktoriai buvo ir valdybų pirmininkai, ir patys sau nusistatydavo viską – nuo priedų prie algų iki strategijų. Klaipėda ir regionas permoka už KRATC‘ui, lyginant su kitais Lietuvos regioniniais atliekų tvarkymo centrais, vieną milijoną eurų. Netoleruodamas tokio monopolininko išlaidavimo, Seime inicijavau pataisa, kad visų šalies RATC’ų vartų mokestį (administracijas, sąnaudas ir sąvartynų atidėjimus) reguliuotų VKEKK. Alytaus RATC yra lyderiaujanti sektoriaus įmonė ir atlieka daugiau funkcijų nei Klaipėdos RATC. KRATC atlyginimų vidurkiu dvigubai lenkia net Vilniaus ir Kauno tokias pačias funkcijas atliekančių įmonių vidurkius“, – „Klaipėdos žinioms“ sakė S. Gentvilas.

Neoficialiais duomenimis, Š. Reikalo alga gali svyruoti nuo 5 tūkst. iki 8 tūkst. eurų.

Tokios pajamos leido palikti ankštą butuką „chruščioviniame“ name, kuriame gyveno direktorius, kol dar nebuvo KRATC vadovas, ir persikelti į individualų namuką prie pat Minijos kranto.

Pabrango aštuonis kartus

Tad kiek kainuoja KRATC akcijos? Bendrovė raštu 2017 m. pateikė tokį atsakymą: „Pagal Akcinių bendrovių įstatymą bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, be kita ko, turi būti nustatyta maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina. Taigi, vienos akcijos kaina buvo nustatyta akcininkų susirinkimo sprendimu. Visiems akcininkams ši informacija yra žinoma. Bendrovė akcijas išpirko iš privačių akcininkų tik tokia kaina, kokia buvo nustatyta akcininkų. Už didesnę kainą, nei nustatė akcininkai, bendrovė akcijų iš privačių akcininkų nepirko.

Norint tiksliai atsakyti į Jūsų klausimą, reiktų kad patikslintumėte, apie kokio konkrečiai akcininko akcijas klausiate. Nes iš skirtingų akcininkų akcijos buvo perkamos skirtingomis kainomis, skirtingais laikotarpiais“. Vėl abrakadabra.

Tačiau studijuojant įmonės balansinę informaciją pavyko susidaryti tokį vaizdą.

Iki 2015 m. KRATC iš privačių akcininkų išpirko 94780 akcijų, už kurias sumokėjo 39052 eurus, po 2,43 euro. Daugiau nei aštuonis kartus nei akcijos kainavo! Perkant už nominalią vertę po 0,29 euro (tiek jos kainavo 2003 m. – 1 litą), jos būtų kainavusios 27486 eurus.

2016 m. iš privačių akcininkų buvo išpirktos 40336 akcijos už 26216 eurų. Vidutiniškai po 1,54 euro. Nors nominali šių akcijų vertė, jei būtų mokama po 0,29 euro už akciją, būtų 11 697 eurai.

2016 m. gruodžio 31 d. rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti sudarė 112992 eurus. Tokia pati suma buvo rezervuota ir 2017 m. Darytina išvada, kad tais metais likę keli akcininkai savųjų akcijų nepardavė.

Įdomi detalė. 2012-12-10 akcininku tapo fizinis asmuo Gintautas Kurlavičius. Kadangi bendrovė naujos akcijų emisijos neišleido, tikėtina, kad jis nusipirko akcijas iš kito fizinio arba juridinio asmens.

KRATC tvirtina, kad „visi akcininkai, įskaitant  G. Kurlavičių, akcijas įgyja tik įstatymų nustatyta tvarka ir būdu. Priešingu atveju imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja“, – dėstoma raštu pateiktame atsakyme.

Paskambinus pačiam G. Kurlavičiui, „Rekvizitai.lt“ duomenimis, vadovaujančiam bendrovei „Uostamiesčio langai“, jis nesutiko atskleisti, iš ko įsigijo akcijas. „Nesu viešas asmuo“, – savo atsisakymą argumento verslininkas.

Šiuo metu be G. Kurlavičiaus UAB KRATC yra dar septyni smulkieji akcininkai: Ina Kichtenkienė, kuriai 2010 m. priklausė 750 akcijų, Gintaras Baranauskas (jam 2010 m. priklausė 20057 akcijos), Jonas Bielinis (jam 2010 m. priklausė 7025 akcijos), Nerijus Nausėda (jam 2010 m. priklausė 7025 akcijos), Arūnas Matulevičius (jam 2010 m. priklausė 1028 akcijos), UAB „Sirijus“ (jai 2010 m. priklausė 51 akcija) ir UAB „Perdanga“ (šiai bendrovei 2010 m. priklausė 22459 akcijos).

Gamyklos epopėja

2013 m.  gegužės 31 d. KRATC paskelbė konkursą atliekų rūšiavimo įrenginiams (gamyklai) pastatyti. Įvykdęs visas teisines procedūras KRATC 2013 metų lapkričio 26 d. pasirašė rangos sutartį su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusia UAB „NEG Energy“.

Gamykla šiaip ne taip buvo pastatyta, nors jos statybos truko ir ilgiau nei buvo numatyta. Tačiau UAB „NEG Energy“ 2016 m. pavasarį gamykloje nustojo vykdyti veiklą. Todėl 2016 m. birželio 27 d. KRATC nutraukė sutartį su šia bendrove ir pati perėmė gamyklos valdymą. KRATC teisiškai ir finansiškai atsako, kad būtų vykdomos gamyklos projekte ir valstybiniame bei regioniniame atliekų tvarkymo planuose numatytos ekologinės užduotys – per metus Klaipėdos regione išrūšiuojama ne mažiau kaip 75 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Tad po gamyklos perėmimo nedelsiant buvo pradėti atliekų rūšiavimo darbai.

Kas gali paneigti, kad ir tai nebuvo afera?

Juk KRATC pati tuo metu turėjo galimybę per metus išrūšiuoti 70 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Nes konkurso laimėtoja „NEG Energy“ turėjo tik tris darbuotojus, jos įstatinis kapitalas – 10 000 litų, tačiau laimėjo 41 mln. litų vertės statybų konkursą!

Tuomet „NEG Energy“ vadovas Orentas Strikaitis, nė neslėpė, kad nei jis, nei jo vadovaujamos įmonės darbuotojai nesiruošia statyti gamyklos. „Mes tik operuosime, būsime viso proceso ir pastatytos gamyklos operatoriai. O statys ir projektuos kita įmonė, UAB „Hidrostatyba“, – sakė O. Strikaitis.

Tuo metu užsakovai buvo ramūs. Ateitis parodė, kad abejonės dėl rangovo parinkimo turėjo pagrindo, nes statybos vėlavo, o galiausiai operatorius bankrutavo.

Bet tai jau kita istorija. Apie „Šiukšlynų milijonierius“ ir tai, kas slepiasi po „NEG Energy“ bendrovės priedanga, rašė ir interneto dienraštis „15min.lt“. Vienas iš minėtos bendrovės akcininkų buvo ir verslininkas Vytautas Banys, buvusios bendrovės „Vėtrūna“, stačiusios ir Klaipėdos areną, akcininkas.

Beje, „Hidrostatyba“ taip pat buvo vena iš smukiųjų akcininkių. Ji turėjo 10086 vieno lito vertės akcijas. 2017 m. šios įmonės akcininkų sąraše jau nebuvo. Jei akcijos, kaip buvo rašyta, pabrango vidutiniškai daugiau nei aštuonis kartus, „Hidrostatyba“ už jas galėjo gauti apie 24 tūkst. eurų. Aišku, tokiai įmonei ši suma juokas. Bet juk nieko nereikėjo daryti!

Svajonių darbdavys

Stebint bendrovėje vykstančius pokyčius ir darbuotojų dinamiką pastebėjau, kad ji tapo vienu iš geidžiausių darbdavių. KRATC interneto svetainėje skelbiamos informacijos duomenimis, 2014 m. įmonė dirbo 52 žmonės, 2015 m. – 64, o 2018 m. pabaigoje – 76. Ką jie veikia, jei atliekų visoje apskrityje nuosekliai mažėja?

Kiekvienais metais vis paklausdavau KRATC atstovų, kiek praėjusiais metais visoje apskrityje „sugeneruota“ neišrūšiuotų komunalinių atliekų? Per šešerius metus jų sumažėjo beveik du kartus:

2012 m. – 256 000 tonų

2013 m. – 227 800 tonų

2015 m. – 171 360 tonų

2016 m. – 170 900 tonų

2017 m. – 130 500 tonų

2018 m. – 130 000 tonų

Tačiau dėl pastarųjų skaičių kyla tam tikrų abejonių. Tikėtina, kad tikrasis skaičius yra dar mažesnis.

Teigiama, kad į atliekų rūšiavimo gamyklą, kurioje dirba jau minėto „Anabazio“ darbuotojai, atvežamos visos apskrities gyventojų neišrūšiuotos atliekos, kur jos dar papildomai išrūšiuojamos. 2018 m. KRATC sukurtoje prezentacijoje informuojama, kad 2017 metais mechaninio rūšiavimo įrenginiais (rūšiavimo gamykloje) apdorotos 109266 tonos atliekų. Po rūšiavimo gauta: 95483.49 tonos (87 proc.) atliekų deginimui. Tai daug mažiau nei teigiama oficialiame atsakyme!

Epilogas

Tai ir būtų pabaiga. Aišku, dar neparašiau apie tai, kad į „Fortum Klaipėda“ vežamos deginti atliekos taip pat apmokestintos. Už jų sudeginimą moka visos apskrities vartotojai. Tad šios gamyklos veikla papildomai kainuoja mums visiems.

O tarp bendrovių „Fortum Klaipėda“ ir AB „Klaipėdos energija“ sudaryta šilumos sutartis verta atskiro rašinio.

Nerašiau ir apie Š. Reikalo pavaduotoją Arūną Danielių, buvusį FNTT vadą, kurį 2014 m. nufotografavau Panemunės kontrolės poste su vienu Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoju važiuojančius į Kaliningrado sritį. Tai vyko darbo metu. Pagal oficialią versiją, jie ten važiavo kažkokio bendradarbiavimo projekto atliekų tvarkymo srityje pagrindu. Apie jokį projektą UAB KRATC tinklapyje neužsimenama.

Ateityje šiomis temomis gims ne vienas rašinys.