Didžiausia Klaipėdos ir pajūrio problema net ir XXI amžiuje išlieka ta pati – šiuolaikiškų tualetų stoka. Gamtinius reikalus poilsiautojai priversti atlikti dar sovietmečiu pastatytose išvietėse su išgriebimo duobėmis. Uostamiesčio vadovai guodžiasi, kad „Lietuva – draudimų kraštas, kuriame net tūliko miške negalima pastatyti“. Užtat Aplinkos ministerijos vadovai beda pirštu į klaipėdiečius – jūs patys kalti.
Smarvė ir netvarka
Smiltynėje nėra normalių tualetų.
Vienais švariausių Lietuvos pajūryje laikomi Smiltynės paplūdimiai vasarą sulaukia tūkstančių poilsiautojų. Šiemet vienas Smiltynės paplūdimių gavo net Mėlynąją vėliavą, kuri simbolizuoja, kad poilsiautojai jame ras aukščiausios kokybės paslaugų paketą, budinčius gelbėtojus, tikrinamą vandens kokybę. Be jokios abejonė, tai reškia, kad paplūdimyje yra ir šiuolaikiški tualetai.
Tačiau toks švarus „stebuklas“, kuriame yra elektra, vėdinimo sistema ir švarus vanduo bei popieriniai rankšluosčiai tėra viename Smiltynės paplūdimių. Kituose puikuojasi sovietmečio reliktai – paprasčiausios lauko išvietės su apdergtais kraštais, nosį riečiančiu kvapu ir tuntais zyziančių musių.
Nenuostabu, kad prireikus į kai kuriuos jų poilsiautojai nedrįsta kišti nosies ir „reikalus“ susitvarko tiesiog miške. Apie tai liudija kalnai servetėlių.
Per 28 nepriklausomybės metus Smiltynėje tesugebėta pastatyti vieną modernų tualetą.
Mes nekalti. Aplinka kalta…
Birželio pradžioje, per pačiu karščius, į Smiltynės moterų pliažą išsiruošusi klaipėdietė Lilija buvo šokiruota, kai pamatė kopų papėdėje stovinčią dvokiančią būdelę. „Smiltynėje nebuvau keletą metų, maniau, kad per tą laiką ten įvyko daug gerų pokyčių. Optimizmo įkvėpė ir žinia, kad paplūdimiai perduoti administruoti VšĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, kuriems per metus skiriamos milžiniškos lėšos ir miesto biudžeto. Deja, teko raudonuoti ir prieš atsivestą viešnią iš užsienio“, – socialinėje erdvėje piktinosi klaipėdietė.
Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virgilijus Urbonas pripažino, kad situacija jam žinoma, tačiau dėl jos jis nekaltas: „Žinau, kad situacija ten sudėtinga. Yra atvira išgriebimo duobė. Įsivaizduojate, kokia smarvė per tokį karštį sklinda iš tos duobės? Jau tikra velniava. XXI amžius, o dar tokius turime…“, – teisinosi V. Urbonas.
Neringiškiai tvarkosi
Neringoje, kurioje galioja tokia pati griežta tvarka, kaip ir Smiltynėje, nes abi teritorijos patenka į Kuršių nerijos nacionalinį parką, ties pliažais stovi net septyni konteineriniai tualetai.
Na, o Klaipėdai priklausančioje Smiltynėje galime „gėrėtis“ XX amžiaus vidurį primenančiomis išvietėmis.
Smiltynėje nėra normalių tualetų.
Klaipėdos misto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas teisinasi, kad jei būtų galima, tualetai seniai būtų buvę pastatyti. „Jei galėtume, visus seniai būtume sutvarkę ir naujus pastatę. Nes jau seniai norime šitą situaciją pakeisti, prašome leidimo, tačiau Valstybinė miškų urėdija jo neduoda. Tualetai esą stovi miške, o pagal Valstybinį miškų įstatymą miškuose tualetai negali būti statomi. Kaip pavyko šią problemą išspręsti Neringai, nežinau. Gal ten tualetai stovi ne miške? O Smiltynėje pagal dokumentus nėra jokių tualetų. De facto yra, o de jure – ne. Pagal Statybos techninį reglamentą, jų negali nei rekonstruoti, nei statyti. Lietuva – vienintelė valstybė pasaulyje, kuri draudžia miške tuliką pastatyti. Už krūmų reikia bėgti“, – piktinosi A. Šulcas.
Jis pasakojo, kad prieš keletą savaičių su aplinkos viceministru Martynu Norbutu vaikštinėjo po Melnragės mišką, kur ties moterų pliažu jau kelinti metai negali pastatyti konteinerinio tualeto, nes esą miškininkai to neleidžia.
„Jų teigimu, čia yra valstybinis miškas, todėl negalima. Tikrai norėtume ne kažkokį griozdą, o paprastą konteinerinį šiuolaikišką tualetą, kurie stovi keliose vietose, pastatyti. Biotualetų taip pat negalima statyti. O jei pastatytume juos paplūdimiuose? Tai per tokį karštį atominę bombą turėtume. Vienintelį normalų tualetą Smiltynėje turime prie Mėlynosios vėliavos pliažo. Su vandeniu, su dušais“, – bejėgiškai atsiduso Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas.
Apsileidę klaipėdiečiai
Tačiau aplinkos viceministras Martynas Norbutas portalui DELFI teigė, kad dėl to, kad Smiltynėje iki šiol nėra šiuolaikiškų tualetų, kalčiausi patys klaipėdiečiai.
Viceministro teigimu, ne miškininkams laiškus klaipėdiečiai siuntinėti turėtų, o kreiptis tiesiai į Aplinkos ministeriją.
„Su Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeru (A. Šulcu) kalbėjomės gal prieš tris savaites. Paprašiau, kad atsiųstų dokumentus, dėl kurių kyla problemos. Bet iki šiol šių dokumentų nesuradome. Nes niekas negali jų atsiųsti. Jei Klaipėdos savivaldybės specialistai nesugeba atsiųsti dokumentų, dėl kurių jiems rūpi iš esmės, nori ką nors daryti, reikia paklausti, kodėl jie nesugeba to padaryti?“ – klausė viceministras.
Aplinkos ministerija siūlo kelią, kaip Smiltynėje pastatyti daugiau šiuolaikiškų tualetų.
Jis pridūrė, kad nelaukdami klaipėdiečių raštų Aplinkos ministerijos specialistai patys ėmė aiškintis, ką būtų galima padaryti.
„Yra trys esminės situacijos, kurių sprendimai skirtingi.
Pirmoji, kai tualetas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registruose, turi savo kodą, tokiu atveju jį galima rekonstruoti, pastatyti naują, prijungti prie komunikacijų ir pan.
Antrasis atvejis, kai yra tarybiniais metais statyti tualetai, bet nėra planavimo dokumentuose, juose yra parašyta, kad ten yra miškas. Vienintelis dalykas, kurio reikia, savivaldybės laiško Miškų tarnybai. Pridedant dokumentą, kuriame bet kuriame sename plane yra pažymėtas (objektas), o šiuo metu čia yra miškas. Ką daro miškų tarnyba? Koreguoja kadastro duomenis ir „išima“ tą objektą iš miško. Tereikia sulaukti oficialaus prašymo tą padaryti. Kadangi to prašymo nėra, tai nėra automatiškai ir sprendimo.
Trečias atvejis, kai miške norima įrengti naujus tualetus. Vėl reikia prašymo Miškų tarnybai. Bet čia įsijungia ir kita procedūra. Nes reikia tą plotą „išimti“ iš miško. Tą galima padaryti, nes tai numatyta Miškų įstatymo 11 str. Reikia sumokėti minimalią kompensaciją už tą plotelį, kuris yra mažas, atlikti matavimus ir tas plotas gali būti naudojamas naujų tualetų statybai.
Tereikia daugiau iniciatyvos iš savivaldybės ir tos procedūros bus sutvarkytos. Ir pats kreipiausi į vicemerą (A. Šulcą) dėl tų ir kitų klausimų, kuriuos mes sutarėme. Bet iki šiol tos informacijos negaunu. Tad mes savo ruožtu pas save apsitarėme, kokie būtų mūsų kreipimosi į savivaldybę rašto metmenys, kuriuos aš jau paminėjau“, – reziumavo M. Norbutas.
O kol kas ramybe ir švariu vandeniu bei švariu smėliu į Smiltynę traukiantys poilsiautojai gali rinktis – eiti į tolimesnį, tačiau švaresnį pliažą, kuriame yra normalus tualetas, arba pasirinkti trumpesnį kelią, tačiau prispyrus rizikuoti ir kišti nosį į sovietmečiu trenkiančią išvietę.
