Klaipėdos savivaldybė toliau demonstruoja klaidingą įsitikinimą, kad vaikams svarbiausia ne šeima, o nekilnojamasis turtas. Todėl merija vėl nori už visų klaipėdiečių pinigus pirkti dar du butus, kur įkurdins vaikų globos namų „Rytas“ auklėtinius. Kol kas tokioms reikmėms mieste yra pritaikytas tik vienas butas. Nuo kovo jame gyvena aštuoni vaikai, rašo “Vakarų ekspresas”.
Kol kitų šalies savivaldybių vadovai vaikams ieško asmenų, galinčių globoti ar įvaikinti vaikus, uostamiesčio valdininkai skelbia, kad ieško Klaipėdoje dviejų ne mažesnių nei 112 kv. metrų ploto butų, kuriuose norėtų įsteigti bendruomenės vaikų globos namus.
„Tokį skelbimą dedame jau ne pirmą kartą. Tiesiog iki šiol nepavyksta rasti tinkamų butų. Nors ir buvo pasiūlymų, bet ne visus butus galima pritaikyti. Yra tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, turi būti reikiamas kiekis sanitarinių mazgų arba bent jau galimybė juos įrengti“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.
Ji neslėpė, kad anksčiau buvo ir tokių butų siūlytojų, kurie užsiprašė labai didelių sumų.
„Labai tikimės, kad sulauksime gerų pasiūlymų. Šiemet norime įsigyti ir vaikų namų auklėtinių reikmėms pritaikyti du butus, kitais metais esame numatę pirkti dar vieną„, – planais dalijosi A. Daujotienė.
Pirmasis tokioms reikmėms Savivaldybės nupirktas butas yra 120 kv. metrų. Buvo skelbta, kad jis kainavo 135 tūkst. eurų.
Tačiau laikraštyje “Bundanti Klaipėda” teigiama, kad investicija į nekilnojamąjį turtą yra pertvarkos sabotažas. „Lietuvoje institucinės globos pertvarka, deja, pradėta ne nuo to galo. Sudaromas sąrašas įstaigų, kuriose vyksta pertvarka, tada perkami butai ir į juos grupėmis perkeliami vaikai, su kuriais toliau pamainomis dirba personalas. Toks supratimas, kas yra šeimos aplinka, deja klaidingas. Matomas tik materialinis aspektas, o psichologinis, emocinis – ignoruojamas. Be abejo, gyventi bute, pareiti į tokį pat būstą kaip šeimose gyvenantys klasės draugai – vaikams labai svarbu, tačiau to neužtenka. Praleidžiama šeimos esmė – tai ne vieta, ne butas, kad ir koks jis erdvus būtų, šeima yra santykiai“, – įsitikinusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Į pirmąjį butą gyventi iškėlėme pačius geriausius vaikus, tad viskas klostosi sklandžiai. Atrodo, ir su kaimynais gerai sutaria, kvietėsi arbatos“, – pasakojo E. Navickienė.
Bute vaikų namų globotiniai gyvena kartu su dviem socialiniais darbuotojais, jiems talkina keturi socialinių darbuotojų padėjėjai, kurie dirba pasikeisdami.
Siekiama, kad be tėvų likusių vaikų gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į tikros šeimos kasdienybę. Jie dalyvauja ir gaminant valgį, ir tvarkant namus, ir einant apsipirkti. Vaikai tarsi gyvena tikruose namuose – kartu pusryčiauja, keliauja į mokyklas, būrelius, o vakare visi grįžta namo.
Globos namuose vaikai taip pat gyvena šeimynomis, tačiau manoma, kad gyvenimas daugiabutyje yra labiau artimesnis tikros šeimos modeliui.
Institucinių globos namų siekiama atsisakyti visoje Lietuvoje.
Seimo narė D. Šakalienė laikraščiui “Bundanti Klaipėda” investicijas į nekilnojamąjį turtą pavadino paprastai – pertvarkos sabotažu. „Vietoje to, kad investuotų į alternatyvių globos paslaugų teikimą, steigtų budinčių globėjų institucijas kai kurios savivaldybės tiesiog perka nekilnojamąjį turtą. Dėl tokio iškreipto požiūrio ne kartą esame gavę pylos nuo Europos Komisijos. Juk Vaiko gerovės pagrindų įstatyme aiškiai parašyta, kad prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui šeimoje“, – tiesiai šviesiai rėžia Seimo narė.
