1945 m. balandžio 16-osios naktį Dancigo (dab. – Gdansko) įlankoje sovietų povandeninis laivas dviem torpedomis paskandino vokiečių krovininį laivą „Goya“. Pagal aukų skaičių tai buvo viena didžiausių tragedijų Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metais, kurią galima lyginti nebent su keleivinio lainerio „Wilhelm Gustloff“ žūtimi.
„Goya“ iš paskutiniojo sovietų neužimto Pomeranijos taško Helo nerijoje, kur spietėsi šimtai tūkstančių pabėgėlių, išplaukė balandžio 16-osios vakare. Laive buvo 385 sužeistieji, 1500 kareivių ir 3500 pabėgėlių civilių. Laivų vilkstinė pasuko į Kopenhagą.
Vidurnaktį ties Großendorfo uostu (dab. – Wladyslawowo) Helo nerijos pradžioje laivą pasiekė dvi torpedos, paleistos iš povandeninio laivo L-3, kuriam vadovavo trečio rango kapitonas Vladimiras Konovalovas. „Goya“ perlūžo per pusę ir nuskendo vos per septynias minutes. Aprūpinimo laivams ir greitaeigiams gelbėjimo kateriams pavyko išgelbėti tik 165 žmones. 5220 žuvo (kitais duomenimis – apie 6000-7000, nes tikslus laive buvusių keleivių skaičius nebuvo žinomas).
Iki savo žūties „Goya“ jau buvo atlikęs keturis reisus ir evakavęs 19785 žmones.
Šiuo požiūriu absoliutus rekordininkas yra keleivinis transportas „Deutchland“, per septynis reisus evakavęs net 69379 žmones. Paskandintas 1945 m. gegužės 3 d.
Beje, laivas „Goya“ buvo konfiskuotas iš Norvegijos. Vėliau jis buvo nuplukdytas į Baltijos jūrą ir tarnavo mokomuoju taikiniu Mėmelyje (Klaipėdoje) ruoštiems povandeninių laivų jūrininkams.
Aukščiausias apdovanojimas
Povandeninis laivas L-3, kuris paskandino „Goya“, per penkerius karo metus išplaukė tik į septynias kovines užduotis – nuo 1942 m. sovietų laivynas buvo užblokuotas Suomijos įlankoje ir į Baltijos jūrą išplaukti neturėjo galimybių. 1945 m. pradžioje situacija jūroje pasikeitė ne vokiečių naudai. Povandeninio laivo kapitonui V. Konovalovui, po sėkmingo reido praėjus mažiau nei mėnesiui gegužės 8 d. buvo skirtas Lenino ordinas ir auksinė žvaigždė, du aukščiausi sovietų apdovanojimai, kurie buvo skiriami tik Sovietų Sąjungos didvyriams. Teigta, kad šis naujai iškeptas ordino kavalierius nuskandino kelis tūkstančius laivu „Goya“ plaukusių tankistų.
V. Konovalovo „kolegai“ trečio rango kapitonui Aleksandrui Marinesko, kuris „pasižymėjo“ nuskandindamas net du didžiulius keleivinius laivus „Wilhelm Gustloff“ ir „General von Steuben“ pasisekė kur kas mažiau. Karui pasibaigus laivyno vadovybė už girtuoklystes kapitoną išvis išmetė iš laivyno. O didvyrio žvaigždę A. Marinesko gavo tik 1990 m. Ją šiam narsuoliui suteikė vienintelis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas.
