Namo šilumos nuostolius prieš šildymo sezoną galima sumažinti keliais būdais – pirmiausia pašalinant nesandarumus ties langais ir durimis, o didesnį ilgalaikį poveikį suteikia tinkamai apšiltintos atitvaros, tokios kaip stogas, sienos ir grindys. Smulkesnius sandarinimo darbus dažnai galima atlikti greitai, o didesniems šiltinimo darbams svarbu pasirinkti tinkamas oro sąlygas ir medžiagas.
Sandarinimas gali padėti sumažinti šilumos praradimą jau artimiausiu metu, tačiau ilgalaikiam energiniam efektyvumui svarbus kokybiškai atliktas namo šiltinimas. ETNA gamina skirtingoms pastato dalims pritaikytas polistireninio putplasčio plokštes – nuo fasado iki pamatų, todėl tinkamą sprendimą galima parinkti pagal konkrečią konstrukciją ir jos apkrovas.
Pro kur namas praranda daugiausia šilumos?
Didžiausi šilumos nuostoliai paprastai patiriami per stogą, išorines sienas, langus, grindis ir nesandarias pastato vietas, tačiau jų pasiskirstymas priklauso nuo konkretaus namo konstrukcijos ir būklės. Senesniame, prastai apšiltintame name didelė dalis šilumos gali būti prarandama per sienas ir stogą, o gerai apšiltintame pastate santykinai didesnę reikšmę įgauna vėdinimo ir oro kaitos nuostoliai.
Dažniausiai pasitaikančios silpnosios vietos:
- neapšiltintas arba per plonai apšiltintas stogas;
- išorinės sienos su nepakankamu termoizoliacijos sluoksniu;
- seni langai ir durys su susidėvėjusiomis tarpinėmis;
- nepakankamai apšiltintos grindys, cokolis ar pamatai;
- šiluminiai tilteliai ties balkonais, sąramomis, langų angokraščiais ir kitomis konstrukcijų jungtimis.
Problemines vietas galima nustatyti atliekant termovizinę apžiūrą. Ji bus informatyviausia tada, kai tarp vidaus ir lauko temperatūros yra pakankamas skirtumas, todėl dažniausiai atliekama šaltuoju metų laiku.
Ką galima padaryti per kelias dienas?
Per kelias dienas galima užsandarinti langus ir duris bei patikrinti šildymo sistemą. Tai palyginti paprasti darbai, kurie gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti komfortą jau artimiausio šildymo sezono metu.
Kaip užsandarinti langus ir duris?
Pirmiausia verta patikrinti tarpines – sukietėjusias, susidėvėjusias ar įtrūkusias pakeisti naujomis. Taip pat galima įvertinti langų furnitūros reguliavimą ir varčios prispaudimą. Jei pro lauko durų apačią jaučiamas oro judėjimas, gali padėti papildoma sandarinimo juosta ar tinkamai pritaikytas slenkstis.
Kodėl verta paruošti šildymo sistemą?
Tvarkingai veikianti šildymo sistema padeda šilumą paskirstyti tolygiau. Prieš sezoną verta patikrinti radiatorius ir, jei reikia, iš jų išleisti susikaupusį orą. Termostatiniai ventiliai gali padėti tiksliau reguliuoti temperatūrą atskirose patalpose, o radiatorių nereikėtų užtverti baldais ar storomis užuolaidomis, kurios trukdo šilumai sklisti į patalpą.
Kurias namo dalis reikėtų apšiltinti pirmiausia?
Nuo ko pradėti šiltinimą, priklauso nuo konkretaus namo būklės ir to, kur patiriami didžiausi šilumos nuostoliai. Dažnai pirmiausia verta įvertinti stogą ar perdangą, fasadą, o vėliau – grindis, pamatus ir cokolį. Kiekvienai konstrukcijai parenkamas jai tinkamo stiprumo ir savybių polistireninis putplastis.
Kaip apšiltinti stogą ir perdangą?
Šlaitiniams stogams gali būti naudojamos lengvesnės plokštės, pavyzdžiui, EPS 50, o plokštiems stogams dėl didesnių apkrovų dažniausiai pasirenkamas didesnio gniuždomojo stiprio EPS, pavyzdžiui, EPS 80 ar EPS 100. Konkretus tipas parenkamas pagal stogo konstrukciją ir numatomas apkrovas. Svarbu, kad šiltinimo sluoksnis būtų įrengtas vientisai ir tarp plokščių neliktų tarpų.
Kokį putplastį rinktis fasadui?
Tinkuojamiems fasadams gali būti naudojamas EPS 60 ar EPS 70, o norint geresnių termoizoliacinių savybių – grafitinis putplastis. ETNA EPS N dėl mažesnio šilumos laidumo leidžia termoizoliacinį sluoksnį suploninti iki 20 %, palyginti su atitinkamu baltu EPS. Plonesniam sluoksniui taip pat gali prireikti trumpesnių smeigių ir siauresnių cokolinių profilių.
Kodėl svarbu apšiltinti grindis ir pamatus?
Nepakankamai apšiltinti pamatai, cokolis ir grindų jungtys gali tapti reikšmingų šilumos nuostolių bei šiluminių tiltelių vietomis. Šioms konstrukcijoms naudojamos didesnį gniuždomąjį stiprį turinčios plokštės, pavyzdžiui, EPS 100 ar EPS 150, o kai kuriais atvejais – ir EPS 200. Konkretus tipas parenkamas pagal konstrukciją, drėgmės poveikį ir jai tenkančias apkrovas.
Ar dar spėsiu apšiltinti fasadą iki šalčių?
Rugsėjį ir spalį fasado šiltinimo darbus dar galima atlikti, jei oro sąlygos tam tinkamos. Klijavimo, armavimo ir tinkavimo metu temperatūra paprastai turėtų būti ne žemesnė nei +5 °C, tačiau visada reikia vadovautis konkrečių mišinių gamintojų nurodymais. Svarbu atsižvelgti ir į lietų, didelę drėgmę, stiprų vėją bei naktines temperatūras.
Perdangos ar grindų šiltinimo darbai dažnai atliekami pastato viduje, todėl juos galima planuoti ir prasidėjus šildymo sezonui, jei tam leidžia konkrečios konstrukcijos ir darbų sąlygos.
