Kaip pastebėjo vienas iš kandidatų į Klaipėdos miesto savivaldybės merus, prieš rinkimus tampa populiaru visomis blogybėmis kaltinti uostą. Tačiau ne visi oponentai nori pastebėti, kad uostas svariai prisideda tobulinant miesto infrastruktūrą. Kasmet miestui skiriama ne po vieną milijoną eurų. Štai, 2018 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija miestui skyrė 1,6 mln. eurų. Nuo 2013 m. iki 2016 m. KVJU direkcija skyrė 5,28 mln. eurų. Privačios uosto kompanijos taip pat remia atskirus infrastruktūros ir kultūros projektus. Kitas dalykas, kam Klaipėdos miesto savivaldybė panaudoja skirtas lėšas.
Vietoje to, kad šiame sklype būtų nutiesta nauja gatvė, čia vyksta įvairūs automobilininkų suvažiavimai.
Taip pat derėtų neužmiršti, kad pats miestas ne visuomet vykdo savo įsipareigojimus klaipėdiečiams. Dažnai lėšos skiriamos tikrai ne pirmo būtinumo objektams įrengti, o įsisenėjusios problemos atidėliojamos.
Neužbaigta gatvė
Pietinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai jau 20 metų po savo namų langais turi akivaizdų dabartinės miesto valdžios negalios įrodymą – pusiau įrengtą ir pusiau neužbaigtą Taikos prospekto tęsinį nuo Smiltelės g. iki Jūrininkų pr.
Sukantieji iš Jūrininkų prospekto turi persirikiuoti į kairę, paskui, ties prekybos centru, vėl grįžti į pirmąją juostą. Būna, kad ne visi pastebi kelio ženklus ir važiuoja tiesiai, taip sukeldami avarines situacijas ir trikdydami eismą.
„Baltijos investicijų grupės“ atstovas Mindaugas Vėgelė „Klaipėdos žinioms“ sakė, kad dėl antrosios eismo juosto likimo su miestu buvo deramasi dar iki pradedant investicijas šioje misto dalyje. Investuotojai buvo įpareigoti savo lėšomis sutvarkyti dalį eismo juostos, o likusią įsipareigojo užbaigti miestas.
„Kai gavome statybų leidimą, nemenką atkarpą patys sutvarkėme. Miestas buvo įsipareigojęs sutvarkyti likusią dalį iki pat Jūrininkų prospekto. Per kiek metų, nebeatsimenu. Pirmąjį BIG prekybos centrą atidarėme 2002 m. pabaigoje. Antrąjį pradėjome 2008-aisiais. Tiek mums, kaip turto valdytojams, tiek aplinkinių mikrorajonų gyventojams tokia situaciją sukelia daugybę nepatogumų. Labai daug avarijų. Kai buvo remontuojama Minijos gatvė, Taikos prospektu važiuodavo sunkusis transportas, sugalvodavo – sustodavo. Jau užtveria vieną eismo juostą. Juk tai viena iš svarbiausių miesto arterijų. Pirmąjį namą pastatėme 2009 m. Atsimenu, kad miesto Bendrajame plane buvo parašyta, kad Taikos pr. bus nutiestas“, – sakė M. Vėgelė.
Investuotojas suklydo tik įvardindamas dokumentą, kuriame buvo aiškiai įrašyta. Įsipareigojimai nutiesti antrąją Taikos pr. eismo juostą nuo Smiltelės iki Kairių g. yra įrašyti ne Bendrajame miesto, o Strateginiame 2011-2020 m. veiklos plane. Jau 2019-ieji. Žinant, kokiu greičiu sprendžiami gatvių tiesimo klausimai Klaipėdoje, tikėtis, kad jua kitąmet bus nutiestas Taikos prospekto tęsinys, naivu.
Valdininkai “užmiršo”
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, jis su visu savo vadovaujamu departamentu daug kartų siūlė užbaigti šį projektą. „Kiekvieną kartą dėl lėšų stygiaus jis buvo atidedamas, nes toje atkarpoje nėra kritinės masės transporto ir nepakanka lėšų visiems investiciniams projektams. Taip pat šio projekto atidėjimas buvo susijęs su Pietinio aplinkkelio projekto įgyvendinimo perspektyva, kuris traktuojamas kaip trečiasis išvažiavimas iš uosto. Kai bus pabaigtas Jūrininkų prospektas, bus galima vėl grįžti prie šio klausimo“, – „Klaipėdos žinioms“ sakė R. Zulcas.
Keistai skamba atsikalbinėjimas: „Trūksta pinigų“. Klaipėdos miestas randa lėšų ir visokiems abejotinos vertės šviesų festivaliams, rado lėšų net benamių miesteliui statyti, o išspręsti opią problemą lėšų pritrūksta.
Paskutiniąją šių metų sausio dieną Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Strateginį veiklos planą 2019-2021 metams.
Kaip jūs manote, ar jame buvo numatyta galų gale užbaigti Taikos pr. tęsinį? Atspėjote. Tikrai ne. Nors aiškinamajame plano rašte kažkas iš savivaldybės blaiviai įvertino, kad „gyventojų netenkina gyvenimo kokybė miesto daugiabučių namų kvartaluose (ypač pietinėje miesto dalyje), kur dauguma namų yra energiškai neefektyvūs, neestetiškos išvaizdos, viešųjų erdvių ir kiemų infrastruktūra susidėvėjusi ir nepatraukli, nesutvarkyti želdiniai, trūksta vietų automobiliams statyti“. Tačiau politikai numatė kitus prioritetus.
Gal išties pagrindinė priežastis ta, kad nė vienas iš savivaldybės vadovų negyvena pietinėje Klaipėdos dalyje, o savo būstus pasirinko rekreacinėse teritorijose šiaurinėje Klaipėdos dalyje – Melnragėje, Giruliuose, Tauralaukyje ar Žaliajame slėnyje?
Klaipėdiečiai, jau 20 metų po savo namų langais turintys akivaizdų dabartinės miesto valdžios negalios įrodymą – pusiau įrengtą ir pusiau neužbaigtą Taikos prospekto tęsinį nuo Smiltelės g. iki Jūrininkų pr., ir toliau galės juo džiaugtis.
