Sausio pradžioje iškart po Trijų Karalių kilęs ažiotažas dėl nevalytų AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų neslopsta. Pasipiktinusi visuomenė prie gėdos stulpo jau prikalė ne tik bendrovę, bet ir jos savininkus, prekybos centrai atsisako prekiauti įmonės produkcija. Skandalui neslopstant vis garsiau pasigirsta pastebėjimų, kad dėl taršos didelė kaltės dalis tenka ne tik kartoną gaminančiai ir aplinką teršusiai įmonei, bet ir Klaipėdos miesto vadovams bei vienai savivaldybės įmonių.
Daugelis skalpuojančiųjų „Grigeo Klaipėda“ sąmoningai, o gal iš nežinojimo nutyli, kad nevalytos nuotekos į Kuršių marias buvo transportuojamos ne mistiniu nelegaliai nutiestu vamzdžiu, o būtent per viso mieto nuotekas priimančios ir jas transportuojančios AB „Klaipėdos vanduo“ kolektorių ir išleistuvą. Todėl, kai kurių specialistų manymu, dali kaltės tenka ir šiai uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamai įmonei.
Su „Klaipėdos žiniomis“ susitiko specialistas, kuris net 15 metų dirbęs Klaipėdos vandentiekio vyriausiuoju inžinieriumi, o vėliau statė tuomečio AB „Klaipėdos kartonas“ valymo įrenginius. Ir jo manymu, didelė dalis atsakomybės už taršą tenka tiek „Klaipėdos vandeniui“, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės merui Vytautui Grubliauskui, kaip miesto vadovui.
Praėjusį pavasarį dar vienai kadencijai išrinktas savivaldybės meras V. Grubliauskas savo patarėju pasirinko AB „Klaipėdos vanduo“ generalinį direktorių Leoną Makūną. Todėl miesto savivaldybės vadovo pasiteisinimas, esą jis nieko nežinojo apie taršą, skamba keistai, teigia inžinierius Algirdas (tikrasis vardas ir pavardė žinomi) ,
„Meras meluoja, Makūnas meluoja, per „Panoramą“ kalba Alenas Gumuliauskas (buvęs AB „Klaipėdos vanduo“ laikinasis vadovas)… Aišku, jis žmogus naujas, sako, ką jam sako Algimantas Jagnieškus, Nuotekų departamento vadovas. Makūnas taip pat sako, kad („Grigeo Klaipėda“) vandenį ima iš marių, išleidžia į marias… Praktiškai, tą baudą turėtų skirti „Klaipėdos vandeniui“. Juk teršėjas turi atsakyti, nes per jų kolektorių nuotekos išleidžiamos. O „Vanduo“, regreso“ tvarka, gali išsiieškoti iš „Grigeo“. Meras gal ir negali žinoti, tačiau vis vien tai miesto atsakomybė, nuotekų valymas – juk savivaldybės funkcija“, – svarstė Algirdas.
Priekaištus atmeta
Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. Grubliauskas nesijaučia atsakingas už taršą ir jam metamus priekaištus atmeta.
„Nebejuokinkime pasaulio, – priekaištus, esą apie taršą turėjo žinoti ir miesto vadovai, bendraudamas su portalu „Respublika“ atmetė V. Grubliauskas. – Nei miesto valdžia, nei administracija nesėdėjo sudėję rankų. Kvapų apogėjus buvo pastaruosius trejus metus, todėl buvo sudaryta vyriausybinė grupė, siūlyti įvairūs įstatymų pakeitimai. Tačiau tai, kas įvyko dabar, buvo sunkiai identifikuojama net patiems specialistams, dirbantiems toje srityje. Visi ieškojo tų pogrindinių vamzdžių, vieni – už 10 kilometrų, kiti – už pusantro kilometro. O pasirodo, nebuvo net kilometro, tik atsirado vamzdžio apėjimas, atsirado sklendė, kuri būdavo atsukama, o visi ieškojo smarvių atviruose baseinuose… Šiandien paklausiau, kas tą turėjo pamatyti. Kol prokuratūra negavo operatyvios informacijos, kol pasitelkusi nebe vietinius, o kitų miestų aplinkosaugininkus neatliko operatyvių veiksmų, tol niekas ir nebuvo išaiškinta. Todėl kalbėti, kad visi mynė slenksčius, o niekas nieko nedarė… Ir aš myniau slenksčius. Tai štai, identifikuoti turėjo ne visuomenininkai, ne miesto valdžia, o specialistai. Kodėl jie nieko nedarė – čia jau kita kalba“, – savo kaltės neįžvelgė V. Grubliauskas.
Kaltas taip pat nesijaučia
AB „Klaipėdos vanduo“ Leonas Makūnas, vadovavęs įmonei nuo 2004-ųjų iki 2019-ųjų, pripažino, kad nuotekos buvo išleidžiamos per įmonės vamzdį, tačiau kratėsi atsakomybės.
„Grigeo Klaipėda“ turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą išleisti nuotekas į gamtinę aplinką per „Klaipėdos vandens“ valytų nuotekų kolektorių. Vandentiekininkai vykdo tų valytų nuotekų transportavimą. Kontrolę privalo vykdyti Aplinkos apsaugos agentūra, nes „Grigeo“ turi savarankišką leidimą išleisti nuotekas į aplinką. „Klaipėdos vanduo“ neturi prievolės kontroliuoti, ką jie išleido. Įmonė atlieka tik nuotekų transportavimą, todėl tikrai negalėjo nieko žinoti. Jos buvo apskaitomos, pinigai už transportavimą buvo mokami. Jei būtų rastas užterštumas išleistuve mariose, tai „Klaipėdos vanduo“ galėtų turėti nemalonumų. Nes neįrodysi, kieno tos nuotekos. Bijodama grėsmės, kad „Klaipėdos vanduo“ nebūtų apkaltintas neteisėtu per dideliu teršalų išleidimu įmonė periodiškai tikrindavo „Grigeo Klaipėda“ nuotekų užterštumą. Kol aš dirbau, tol užterštumas normas atitikdavo. Nebent manęs kita informacija nepasiekdavo“, – „Klaipėdos žinioms“ sakė L. Makūnas.
Gali kontroliuoti ir šiandien
Inžinierius Algirdas sakė, kad savo nuotekas „Grigeo Klaipėda“ išvalo nuosavuose valymo įrenginiuose, tačiau į aplinką išleidžia per „Klaipėdos vandens“ išleistuvą. Kadangi „Klaipėdos vanduo“ į savo nuotekų kolektorių priima ir „Grigeo Klaipėda“, nuotekas, todėl įmonė taip pat yra atsakinga už nuotekas, kurios patenka į Kuršių marias.
Algirdas prisiminė, kad 2003 m. tuomečio „Klaipėdos kartono“ užsakymu buvo patobulinti mechaninio valymo įrenginiai, jie buvo perdaryti į biologinio valymo. „Ten nuotekas galima išvalyti iki leistinų normų, kad būtų galima išleisti į marias. Įrengėme ir apskaitą. Ją pastatė vandentiekis („Klaipėdos vanduo“). Laikinas vadovas dabar A. Gumuliauskas viešai kalba, kad priversime („Grigeo Klaipėda“) įsirengti apskaitą. Bet jau yra tas įrenginys! Ir kas valandą galima imti vandenį analizei!“ – stebisi inžinierius.
Slaptas vamzdis
Jis priminė, kad 2003 m., kai buvo modernizuoti kartono gamyklos valymo įrenginiai, „Klaipėdos vandens“ metrologas (pavardė ir vardas žinomi) greta talpų su nuotekomis sumontavo apskaitos įrangą. „Jie juk suinteresuoti, nes gauna pinigus už kanalizuotą vandenį į marias per jų kolektorių ir bendrą vamzdį į Kuršių marias. Už tai imamas mokestis. Juk „Klaipėdos vanduo“ praktiškai kontroliuoja visas įmones ir jų tiekiamas nuotekas“, – kalbėjo Algirdas.
Jis svarstė, kokiu būdu nevalytos nuotekos patekdavo į „Klaipėdos vandens“ vamzdį. Anot inžinieriaus, „Klaipėdos kartono“ laikais buvo sumontuotos talpas, kuriose atseit buvo tankindamas dumblas.
„Mano manymu, naktį jie specialioje siurblinukėje atidarydavo sklendes ir galėjo iš bet kurios talpos išsiurbti ir išleisdavo nuotekas į tuose dumblo sėsdintuvus. Tačiau iš jų kažkurioje vietoje yra prijungimas į vamzdį, kuriuo nuotekos teka į miesto valymo renginius ir marias. Kitur negali, tik čia“, – kalbėjo inžinierius, paneigdamas kalbas apie slaptą 16 km ilgio vamzdį, kuriuo esą teršalai išleidžiami į Kuršių marias.
Anot jo, gamtosaugininkai atvažiavę tikrinti „Grigeo Klaipėda“ nuspalvino nuotekas pirminio valymo įrenginiuose. Tačiau į biologinius valymo įrenginius jos nepateko. O nevalytos atsirado tuose dumblo sėsdintuvuose, o iš jų – į miesto kolektorių.
„Tikrai žinau, kad avarinę sklendę kartono gamykla turi kitoje vietoje. Jei jie norėtų išleisti nevalytas nuotekas, kam jas pumpuoti keliolika kilometrų? Jie gali jas išleisti per avarinę sklendę mieste, prie Smiltelės upės. Va, čia matau gamtosaugininkų aplaidumą. Šios sklendės turėtų būti užplombuotos, ir be gamtosaugininkų leidimo nebūtų galima išleisti“, – aiškino Algirdas.
Priminsime, kad viskas prasidėjo sausio 7-ąją, kai aplinkosaugininkai su teisėsaugininkais pranešė apie surengtą operaciją, per kurią buvo nustatyta, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidariusios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik be jokio valymo. Aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijonų eurų. Atsižvelgus į tai, bendrovei tą pačią dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
Retas svečias mieste
„Klaipėdos žinios“ jau rašė, kad daugelis miesto politikų, taip pat ir meras V. Grubliauskas, smarve ir kitomis pietinės Klaipėdos dalies gyventojus kamuojančiomis problemomis susidomėjo tik likus keliems mėnesiams iki rinkimų į savivaldybių tarybas.
V. Grubliauskui kur mielesnės išvykos į užsienio komandiruotes, už kurias jam mokami solidūs dienpinigiai. Meras 2019 m. net 29 dienas praleido komandiruotėse. Jei pridėtume 28 dienas atostogų, tai darbo vietoje jo nebūta beveik du mėnesius.
Tai niekis palyginti su 2018 m. Tais metais jis kelionėse po įvairias užsienio šalis praleido net 33 dienas.
V. Grubliauskas labai mėgsta keliauti į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos Regionų komiteto posėdžiuose. 2019-aisiais Briuselyje jis praleido 18 dienų. Už jas gavo po 300 eurų dienpinigių.
Dar 10 dienų jis praleido komandiruotėse į Groningeną (Nyderlandų Karalystė), į Kalmarą (Švedijos Karalystė), į Frankenbergą (Vokietijos Federacinė Respublika) į Ylavą (Lenkijos Respublika). Už šias išvykas jam buvo sumokėta 715 eurų dienpinigių.
Natūralu, kad taip sudėliojus prioritetus problemoms mieste spręsti laiko lieka labai mažai. Juolab kad ir linksniuojama “Grigeo Klaipėda” labai dosniai remia mero šeimos organizuojamą renginį.
