Netrukus prasidės tai, ko abipus Malkų įlankos įsikūrusios ir jau ne vieną dešimtmetį šioje teritorijoje veikiančios įmonės laukė ilgus metus. Įlankoje užvirs darbai, kuriais prasidės gilinimas bei grunto iš po laivų remonto ir statybos įmonės naudojamų doko duobių kasimas bei šalinimas.
„Infrastruktūros plėtros darbus Malkų įlankoje drąsiai galėčiau pavadinti istoriniais, nes juos įgyvendinus atsiranda visiškai kitos galimybės čia veikiančioms įmonėms. Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams skirtas ES finansavimas“, – sakė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
KVJU direkcija pasirašė rangos sutartį su Olandijos įmone „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ dėl Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m gylio pirmojo etapo darbų.
Įžvelgė perspektyvią ateitį
KVJU direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė prisipažino, kad Malkų įlanka, palyginti su kitomis uosto sritimis, buvo palyginti „apleista“, o investicijos buvo nukreipiamos kitur.
„Tačiau dabartinė uosto vadovybė, įžvelgdama didelę perspektyvą, pakeitė požiūrį į šią uosto dalį ir mes pradedame ten vykdyti labai konkrečius darbus, kurie leis pasiekti anksčiau planuotus infrastruktūros parametrus. Jau užbaigta įrengti povandeninė krantosaugos sienutė. Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. metrų grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur“, – pranešė V. Paukštė.
Jis pabrėžė, kad rangovas bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Klaipėdos uoste ne naujokė – ji vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją.
Visam Malkų įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų. Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio transporto sistemas. Projekto investicijomis prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo.
Pašalins dumblą iš po dokų
V. Paukštė taip pat pranešė, kad KVJU direkcija pasirašė dar vieną reikšmingą sutartį dėl dokų duobės kasimo, krantinių Nr. 137A, 138A ir 139, kuriomis naudojasi AB Vakarų laivų gamykla, rekonstravimo su geležinkelio kelių statybos ir kitų darbų. Dėl po dokais susikaupusio dumblo įmonė negali jų nugramzdnti iki reikiamo gylio, todėl tenka atsisakyti pelningų kontraktų, susijusių su didelės grimzlės laivų remontu.
„Atlikus išvardintus darbus bendrovė galės priimti remontuoti bei krauti didesnių parametrų laivus. Taip pat įmonė galės pradėti eksploatuoti neseniai įsigytą didžiausią Baltijos šalyse doką, kuriame bus remontuojami ne tik maksimalių parametrų, bet ir specialios paskirties laivai: ledlaužiai, žvejybiniai laivai, naftos platformas aptarnaujantys laivai ir kt.“ – apie atsiversiančias galimybes pranešė V. Paukštė.
Sutartis dėl šių darbų pasirašyta su UAB „Hidrostatyba“ bei AB „BMGS“, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu. Sutarties kaina – 27,1 mln. Eur.