Prieš metus rekonstruota gatvė pačiame Klaipėdos senamiesčio centre tapo nuolatinių eismo dalyvių, gyventojų ir nekilnojamojo turto plėtotojų mūšio lauku. Nemaža dalis kaltės dėl susidariusios situacijos tenka ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tačiau ši atsakomybės kratosi.
„Po Teatro gatvės uostamiestyje kapitalinio remonto eismas čia gatve tapo lengvesnis ir patogesnis. Tačiau tai truko vos kelis mėnesius. Nepraėjus nė pusmečiui buvo pakeistas automobilių parkavimo būdas. Tada prasidėjo bėdos: sunku į šią gatvę įsukti iš Turgaus gatvės, nes rekonstrukcijos metu gatvė nuo Teatro aikštės buvo atskirta specialiais akmeniniais užtvarais, todėl sunkiau tapo manevruoti ir net prasilenkti. Važiuojantiesiems iš skersinių gatvių, Jono ir Kepėjų, dėl netvarkingai surikiuotų automobilių sunku išvažiuoti, nuolat kyla avarinės situacijos“, – skundėsi aplinkinių namų gyventojai.
Bankas transformuojamas į butus
Situacija rekonstruotoje Turgaus gatvėje pakito į bloga, kai istoriniame pastate, kuriame nuo XIX a. veikė valstybinis Vokietijos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – Valstybinis komercinis bankas, verslininkai nutarė įrengti gyvenamąsias patalpas. Siekdami padidinti susidomėjimą rekonstruojamame pastate parduodamais butais dabartiniai pastato savininkai paprašė, kad miesto savivaldybės administracija pakeistų automobilių parkavimo tvarką, kad gatvėje ties pastatu tilptų kuo daugiau automobilių. Kadangi vidinio kiemelio pastatas neturi.
Beveik 20 metų šiame Turgaus g. 1 esančiame pastate veikė lošimų namai „Pramogų bankas“. 2021 m. pastatas buvo parduotas, o jame veikę lošimų namai nutraukė veiklą. Su lošimų namais susiję asmenys pasiliko valdyti pastato dalį Teatro g. 1, kuriame veikia kavinė ir airiška smuklė.
Įdomiausia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija verslininkų prašymą pakeisti parkavimo būdą patenkino neįtikėtinai greitai ir net nesvarsčiusi nei Eismo saugumo komisijoje, nei kelių ženklų klausimus spręsti suburtoje specialioje darbo grupėje.
Pasipiktino gyventojai
Sprendimas pakeisti automobilių parkavimo tvarką sulaukė aplinkinių namų gyventojų nepasitenkinimo, kurie tapo avarinių situacijų, nuolatinių spūsčių ir konfliktų tarp vairuotojų įkaitais.
Gretimo namo gyventojai pasakojo, kad pakeitus parkavimo būdą susiaurėjo Teatro g. važiuojamoji dalis ir nebeliko projektuotojų suplanuoto 5-5,5 metrų važiuojamosios dalies pločio, dėl to liko tik viena važiuojamoji dalis iš dviejų. Be to, gyventojų automobiliams tapo sunku išvažiuoti iš Jono gatvės, kadangi dėl statmenai šaligatviui paliktų automobilių nebematyti iš kairės atvažiuojančių automobilių. Dar daugiau, Teatro g. 1/Turgaus g. 1 pastatuose įsikūrusių įstaigų lankytojai panorę išvažiuoti į Teatro gatvę sustabdo eismą, o ne tokie patyrę vairuotojai net nesugeba išvažiuoti iš užimtų vietų.
Pasak Teatro g. 7 namo gyventojų, tapo sudėtinga aptarnauti Jono g. stovinčius atliekų konteinerius.
Gatvė susiaurėjo
Gyventojų interesams atstovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, priklausantis opozicinei Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijai Andrius Petraitis, pats gyvenantis Teatro gatvėje, pastebėjo, kad Teatro g. turi svarbią arterinę reikšmę senamiesčio eismui.
„Susiaurėjus Teatro gatvės važiuojamai daliai kai kurie automobiliai prasilenkdami pradėjo važiuoti Teatro aikštės pusės pėsčiųjų takų, tuo gadindami tako dangą ir kelti grėsmę juo einančių pėsčiųjų saugumui. Teatro g. 7 namo gyventojai pradėjo skųstis pablogėjusiu matomumu išsukant iš Jono g. į Teatro g. ir dėl ko jau kilo ne viena avarinė situacija. Taip pat pastebėjau, kad nėra įrengti stabdantieji borteliai, statmenai atbulinę eiga besiparkuojantys automobiliai per kitus priparkuotus automobilius gali nematyti einančių pėsčiųjų ir tuo gali kelti pavojų jų saugumui užvažiuojant ant pažeminto šaligatvio“, – pasakojo A. Petraitis.
Politikas taip pat pastebėjo, kad Teatro gatvė turi arterinę reikšmę senamiesčio transporto srautui, nes ja eina vienas iš dviejų trumpiausių maršrutų vykstant į šiaurinę miesto dalį. Kitas trumpiausias maršrutas vykstant į šiaurinę miesto dalį eina Tiltų gatve, bet ja leidžiama važiuoti tik Tiltų g. gyventojams, elektriniam, aptarnaujančiam ir viešajam transportui. Artimiausiu metu planuojamas Biržos tilto remontas dar labiau padidins transporto srautus Teatro g.
Teatro gatvės kapitalinis remontas baigtas priėjusiais metais, rekonstrukcijos vertė – 575 tūkst. Eur. Ją rekonstravus buvo numatyta organizuoti automobilių statymą lygiagrečiai šaligatviui.
Žaibiškai sureagavo prašymą
Į klausimą, kodėl prireikė keisti automobilių statymo tvarką Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kuriame cituojamas Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus:
„Teatro g. kapitalinio remonto projekto sprendiniuose buvo numatyta eismo organizavimo tvarka. Gatvėje prie Turgaus g. 1, Teatro g. 1, 5 ir 7 pastatų numatyta organizuoti automobilių statymą lygiagrečiai šaligatviui.
Įgyvendinus projektą, savivaldybė gavo prašymą automobilius statyti statmenai šaligatviui. Senamiestyje jaučiamas automobilių parkavimo vietų stygius, todėl buvo atsižvelgta į prašymą ir pakeistas automobilių statymo būdas. Šiuo būdu automobiliai buvo statomi iki rekonstrukcijos, taip galima sutalpinti dvigubai daugiau transporto priemonių.
Dėl galimybės keisti stovėjimo būdą elektroniniu paštu buvo kreiptasi į Centrinę projektų valdymo agentūrą, gautas atsakymas, kad pokyčiai galimi, tam atskiro prašymo nereikia, svarbu, kad būtų užsifiksuota, kaip buvo iki keitimo ir po keitimo.
Po parkavimo tvarkos pakeitimo savivaldybė gavo kitą prašymą – statyti automobilius lygiagrečiai šaligatviui. Eismo organizavimo tvarka mieste yra dinamiška ir gali būti koreguojama keičiantis poreikiui. Savivaldybės administracija pasirengusi diskutuoti dėl priimtiniausių sąlygų taikymo visiems eismo dalyviams. Savivaldybė planuoja parkavimo tvarką svarstyti artimiausiame Eismo saugumo komisijos posėdyje dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms.“
Nors R. Mockus paskutinėje pastraipoje paminėjo, kad prašymai gali būti nagrinėjami Eismo saugumo komisijos posėdyje, tačiau UAB „Antantė“ prašymas posėdyje nebuvo svarstytas, o į jį išsyk buvo sureaguota.
Telefonu V. Paukštė paaiškino, kad ne visus prašymus dėl kelio ženklų įrengimo privalu svarstyti Eismo saugumo komisijoje. „Daug ženklų įrengiame. Saugaus eismo komisija turėtų tik tam ir dirbti“, – paaiškino V. Paukštė.
Projektas įgyvendintas tinkamai
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri administravo Sukilėlių ir Teatro gatvių kapitalinio remonto projektą, neįžvelgia didelės bėdos, kad miesto administracija pakeitė automobilių parkavimo būdą.
„Patikros vietoje metu nustatyta, jog atlikti rangos darbai atitinka projektinius sprendinius, gatvių ir šaligatvių dangos įrengtos pagal techninių projektų sprendinius.
Teatro g. parkavimas buvo planuotas išilgai gatvės. Jei Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu, yra pakeista parkavimo kryptis, projekto rezultatas dėl to nesikeičia, nes įrengtos dangos nėra nei panaikinamos, nei išardomos. Tai yra, kas buvo suprojektuota ir nupirkta, tas yra ir įrengta, o jei dėl kažkokių priežasčių Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu nutarta automobilius parkuoti kitaip – nėra nei pažeidimas, nei neatitikimas“, – raštu į klausimą atsakė CPVA komunikacijos specialistė Aušra Pocienė.
Kas „šokdina“ savivaldybę?
„Delfi“ pasidomėjo, kieno pageidavimus savivaldybė taip žaibiškai įgyvendino? Nors miesto judumo plane yra numatyta, kad „miesto senamiesčio teritorijoje skatinamas susisiekimas pėsčiomis ir dviračiais, aptarnaujant privažiavimą viešuoju transportu“, „labai svarbu Klaipėdos senamiestyje, gyvenamuosiuose rajonuose plėsti pėsčiųjų zonas“.
Buvusį „Pramogų banko“ pastatą, kuriame veikė lošimų namai „Nesė“, įsigijo UAB „Antante“. Šiai bendrovei priklauso ir neseniai rekonstruotas netoliese esantis istorinis pastatas, kuriame 1920-1923 m. buvo įsikūrusį Klaipėdos kraštą valdžiusi prancūzų prefektūra.
Nusprendusi rekonstruoti ir banko pastatą ir jame įrengti gyvenamąsias patalpas, bendrovės „Antantė“ direktorė Sandra Urnikienė paprašė savivaldybės pakeisti parkavimo tvarką. Pagrindinė tokio pageidavimo priežastis – galimybė automobilius laikyti ir naujiesiems gyventojams, nes pastatas neturi vidinio kiemo, o Klaipėdos senamiestyje vietų automobiliams labai trūksta.
Paskambinus UAB „Antantė“ direktorei S. Urnikienei, kuri ir teikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pakeisti automobilių statymo būdą ties šaligatviu Teatro g. 1, norėta pasiteirauti, koks buvo tokio prašymo motyvas? Atsiliepusi verslininkė paaiškino, kad pastatas šiuo adresui priklauso kitai bendrovei. Tačiau patikslinus klausimą, kad kalbama apie gretimą pastatą Turgaus g. 1, kurie abu yra sujungti, ir kuriame anksčiau veikė „Pramogų bankas“, telefoną perėmė vyriškis, kuris neprisistatė, tik grėsmingai paklausė, ar žurnalistas priklauso tai pačiai gaujai, kaip ir Petraitis, kuri privatizavo Klaipėdos „Senąjį turgų“. Įsakęs padėti licenciją ant stalo ir nebelaukdamas atsakymo bei pats nurodęs daugiau nebeskambinėti išjungė telefoną.
Sunku suprasti, ką vyriškis turėjo minty, nes jis išsyk išjungė telefoną. Tačiau „Senojo turgaus“ privatizacija taip ir neįvyko. „Delfi“ žiniomis, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Senasis turgus“ buvo reorganizuota į UAB ir, neradus investuotojo, 2021 m. spalį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu prijungta prie kitos savivaldybės valdomos UAB „Naujasis turgus“.
Tikėtina, kad telefoną perėmė ir keistus kaltinimus svaidė S. Urnikienės vyras Vidmantas Urnikas, esantis „Antantė“ ir daugelio kitų bendrovių, plėtojančių įvairius nekilnojamojo turto projektus Klaipėdos mieste, akcininkas. Kaip jis pats yra sakęs, turi daugybę įmonių, o kai kurių net direktorių nepažįsta. „Pas mane daug įmonių, negaliu kiekvieną sutartėlę skaityti… Netikrindavau pinigų srautų sąskaitoje, turiu ką veikti“, – replikavo verslininkas, galiausiai patikinęs, kad nežino, net kas yra UAB „Rasa“ direktorius, kurio pavaduotoju jis dirba“, – žinutėje iš teismo salės V. Urniko kalbas citavo portalas „Atvira Klaipėda“.
Bendros patalpos
Beje, tose pačiose patalpose, kuriose buvo registruota UAB „Rasa“, prieš metus įsikūrė partijos „Nemuno aušra“ (buvusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ Klaipėdos skyriaus) štabas bei Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio biuras.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos frakcijos „Nemuno aušra“ būstinė nuo 2023 m. birželio yra įsikūrusi Liepų g. 54. Patalpos tuo metu galimai priklausė UAB „Solar technologijos“, kurių akcininkė yra UAB „Rasa“, kurios akcininkai yra jau minėti V. Urnikas su S. Urnikienė. Gruodžio gale UAB „Rasa“ pardavė UAB „Solar technologijos“ akcijas neįvardintam pirkėjui.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prieš metus dalyvavęs būstinės ir savo biuro Klaipėdoje pristatyme teigė, kad nuomą už patalpas mokės iš Seimo nariui skiriamų parlamentinių lėšų. Tačiau, panašu, kad savo duoto žodžio jam ištesėti nepavyko.
Tiesa, iš pradžių jis turėjo planą prašyti Klaipėdos savivaldybės administracijos, kad toji patalpas Seimo nario priimamajam skirtų neatlygintinai, tačiau nusprendė prisiglausti tose pačiose patalpose sykiu partijos bičiuliais.
„Esu išrinktas Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje, todėl prašyti dar vienų (neatlygintinų) patalpų Klaipėdoje būtų per daug įžūlu. Nors Seimo statute nėra apibrėžta, kas turėtų suteikti patalpas Seimo nario biurui. Po savivaldos rinkimų Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje susikūrus mūsų frakcijai nusprendėme tas patalpas nuomotis. Čia labai patogi vieta, greta gatvės, yra vietos automobiliams palikti, spaudai ir lankstinukams iškrauti. Iš pradžių svarsčiau jas nuomoti už parlamentines lėšas, tačiau nusprendėme visi drauge su frakcijos nariais „susimesti“ po tuos 20-30 eurų ir nuomotis bendrai. Prieš kelis mėnesius pasikeitė patalpų savininkai, tačiau naujasis savininkas nuomos sąlygų nepakeitė. Kokie mano santykiai su ankstesniuoju patalpų savininku Vidmantu Urniku? Jokie. Kelis kartus mačiau, pasilabindavome ir viskas. Paskutinį kartą aš jį labai seniai mačiau, gal prieš kokius metus. Man atrodo, kad jis net Lietuvoje nebegyvena“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Su „Delfi“ bendravęs A. Petraitis svarsto, kad „Antantės“ prašymas buvo patenkintas ir kelio ženklai, nustatantys parkavimo būdą, galėjo būti pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko iniciatyva, apeinant standartines procedūras. A. Žuką į direktoriaus postą, pagal koalicijos sutartį, delegavo buvusi „Laisvės ir teisingumo“ frakcija, dabar persikrikštijusi į „Nemuno aušra“.
Spalvinga praeitis
V. Urnikas yra neeilinė asmenybė. Laikraštyje „akistata“ buvo rašyta, kad 1990 m. V. Urnikas priklausė nuo Kauno „daktarų“ atskilusiai Gintaro Skobo vadovaujamai grupuotei. Vėliau grupuotė ėmė krikti. V. Urnikas ir dar keli grupuotės nariai sugrįžo po „daktarų“ sparnu. G. Skobui tai labai nepatiko ir jis davė komandą nužudyti „maištininkų“ lyderius. Į namo einančius V. Urniką ir D. Steponavičių buvo šaudyta. D. Steponavičius žuvo, V. Urnikui pavyko pasislėpti.
V. Urnikui pasitraukus į Klaipėdą čia jis pateko į vietinių banditų lyderio Sigito Gaidjurgio nemalonę. Šis savo parankiniams 2000 m. metų balandžio mėnesį nurodė surasti asmenis, kurie įbaugintų V. Urniką, esą jis yra ne vietinis, atvažiavęs iš Kauno, ir jam „reikia padaryti problemų“. S. Gaidjurgis vykdytojams perdavė tris F-1 tipo kovines granatas, kurias reikėjo susprogdinti nurodyto asmens kieme. Granatą 2000 m. birželio mėnesį V. Urniko namo Melnragėje kieme susprogdino P. Skruibis.
Šiuo metu be nekilnojamojo turto V. Urnikas verčiasi skalbyklų verslu. Jam ir žmonai priklausanti UAB „Rasa“ per susijusius asmenis valdanti ne vieną didelę Lietuvos skalbyklą.