Jaunimą iš Klaipėdos veja „užsisėdėję“ senukai 4.4/5 (20)

Klaipėdoje liko vietos tik senukams. Gero darbo jaunimui rasti sunku, nes visur, kur tik pažvelgsi, sėdi nuo sovietmečio „užsisėdėję kadrai“. Todėl jauni žmonės bėga iš miesto ir iš šalies.

 

Pensininkų rojus

 

Gyventojų skaičius Klaipėdoje kasmet mažėja. Moksleiviai, baigę mokyklas, išvažiuoja studijuoti į Vilniaus ir Kauno arba užsienio šalių aukštąsias mokyklas. Retas kuris jų sugrįžta į Klaipėdą.

1989 m. surašymo duomenimis Klaipėdoje buvo 202 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2017-aisiais liko 151 tūkst. gyventojų.

Viena iš priežasčių, kodėl jaunimui Klaipėda nepatraukli, darbo vietų stygius ir menka galimybė daryti karjerą.

Apie kokią karjerą gali svajoti, jei aplink vieni senukai?

Mūsų mieste apstu juridinių ūkinę veiklą vykdančių subjektų, kurių akcininkės arba steigėjos yra valstybė ar Klaipėdos miesto savivaldybė, o jų vadovai savo pareigas atlieka ilgiau nei du dešimtmečius. Beveik visi jie – pensininkai. Nepaisant garbaus amžiaus, daugelis jų nenoriai svarsto galimybę trauktis, nes yra įsitikinę, kad ėmus riboti kadencijų skaičių galiausiai pritrūks kompetentingų vadovų.

Tačiau Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys svarstant įstatymo, kuriam įsigaliojus teks riboti kadencijų skaičių, pataisas pastebėjo, kad po ketverių vadovavimo įmonei metų „žmogus išsisemia“.

 

„Amžinas“ vadovas

 

Tik ne Klaipėdoje. Mūsų mieste yra ir tokių, kurie įstaigai vadovauja nuo 1982 m.

Nepralenkiamas šioje srityje – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Ligoninėje jis dirba nuo 1976 m., įstaigos vadovu tapo 1982 m. Po to kartelį  darbavosi kitoje įstaigoje – Rolando Pakso Vyriausybėje sveikatos ministru. Tačiau po minėtosios Vyriausybės griūties vėl grįžo į „gimtąją“ Klaipėdos universitetinę ligoninę.

 

Savivaldybės administracija „pučiasi“

 

Gyventojų mieste mažėja, užtat darbuotojų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kasmet plečiasi.

Minėjome, kad 1989 m. surašymo duomenimis Klaipėdoje buvo 202 tūkst. gyventojų. Tačiau tuomečiame Vykdomajame komitete darbuotojų tebuvo ne daugiau nei 200.

2017 m., Statistikos departamento duomenimis, liko 151 tūkst. gyventojų, tačiau darbuotojų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje padaugėjo iki 471.

Kai kurie jų čia dirba ne vieną dešimtmetį.

Absoliuti rekordininkė – dabartinė Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Savo darbą miesto administracijoje ji pradėjo 1990 m. rugpjūčio 1 d.

2010-aisiais ji trumpam išvyko į Vilnių, kur dirbo kultūros viceministre. Po metų grįžusi į Klaipėdą tęsė pradėtus darbus.

Antrasis Klaipėdos „ilgaamžis“ – vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika. Klaipėdos miesto savivaldybės Personalo skyriaus duomenimis, toje pačioje darbovietėje jis dirba nuo 1990 m. rugsėjo.

Trečia – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė, kuri šioje įstaigoje darbuojasi  nuo 1993 m. rugsėjo 8 d.

Ketvirtas – Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas (nuo 1995 m. birželio 1 d.).

Toliau rikiuojasi Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas (nuo 1995 m. gruodžio 27 d.),

Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė (nuo 1997 m. liepos 21 d.),

Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė nuo 1997 m. balandžio 14 d.

 

Kiti „dinozaurų“ rezervatai

 

Ne tik pačioje savivaldybėje, bet ir jai pavaldžiose įstaigose „ganosi“ daugiau ilgaamžių.

Klaipėdos karalienės Luizės moksleivių centro direktorius Aleksas Bagdonavičius šiems pionierių namams vadovauja nuo 1990 m.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė įstaigai vadovauja nuo 1995 m.

Dar vienas kompetentingas vadovas – Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja. Šiose pareigose ji taip pat dirba dvidešimt metų, nuo 1997-ųjų.

AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniu direktoriumi Leonas Makūnas dirba nuo 2004 m.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Šarūnas Reikalas vadovauja nuo 2003-ųjų.

Tačiau yra įstaigų, kurių steigėja valstybė, kurių vadovai per pertraukos pluša ne vieną dešimtmetį. Tai ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, kuris įstaigai vadovauja nuo pat jos įkūrimo 1992 m.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas (64 metai) įmonei vadovauja nuo 1995-ųjų.

O kas prisimena, kada prasidėjo Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos karjera?

Ar yra tokių, kurie prisimena pirmąsias Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktoriaus Rimanto Jono Pilipavičiaus darbo dienas šioje įstaigoje?