Jei jau būna priversti mokėti, tai išsidera mokėti pusę kainos. Kartais net mažiau. Tačiau Jų siekis – už nieką nemokėti.
Jie naudojasi viešąja kelių infrastruktūra, bet už ją nemoka nė cento. Už Juos sumoka į šuns dienas dedami, visaip keikiami ir žeminami vidaus degimo variklių, dažniausiai – dyzelinių, automobilių valdytojai. Pastarieji tą mokestį sumoka pildamiesi taršius degalus į savo automobilių (sunkvežimių/vilkikų) bakus.
Užtat Jų automobiliams kuro nereikia. Savųjų mašinų akumuliatorius įkrauna nemokamai. Tai vadinama tvariuoju kursu. Tik niekas nesusimąsto, kaip ta elektra įkrovos stotelėse atsiranda, kiek kainuoja jos gamyba. Kai kas sako, kad stotelės pripildomos vėjo, vandens ir saulės pagamintos elektros energijos. Jūs tuo tikite? O kaip atskirti elektros energiją, kuri pagaminta kūrenant anglis, nuo tos, kuri pagaminta sukant vėjo jėgainę?
Jie taipogi nesusimąstė, kaip pagaminamas jų mašinos baterijos. Tuo labiau niekas net nepagalvojo, kaip tas baterijas reikės utilizuoti, kai jos „išeis iš galiojimo“. O ši „paslauga“ itin tarši.
Važiuodami į Kuršių neriją jie nestovi eilėse prie kelto. Nestovi eilėse ir grįždami į žemyną. Jie nemoka vadinamojo ekologinio mokesčio (juokingas pavadinimas) Alksnynės poste.
Už jų būstams tiekiamą vandenį, šilumos energiją jie sumoka tik pusę kainos. Už laikraščius jie nenori mokėti. Jeigu jų nenuperka savivaldybė, jie išvis jų neskaito. Į renginiu eina tik tuos, kurie „nemokami“. Tiksliau į tuos, už kuriuos sumoka Neringos savivaldybė.
Tiesa, pastaroji taip pat nėra pajėgi patenkinti visų būtinų ir nebūtinų išlaidų iš surinktų lėšų bei vietoje sumokėtų fizinių asmenų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių. Didžiąją dalį reikalingų pinigų ši savivaldybė „gauna“ iš biudžeto. Kitaip – jos veiklą dotuoja visi Lietuvos piliečiai bei juridiniai asmenys.
Kas Jie tokie?
Dar neaišku?
Tai – Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę ir išperkamosios nuomos būdu elektromobilį įsigiję turčiai. Ne, ne neringiškiai, kurie savo pusiasalyje gyvena ištisus metus, kurie čia dirba, kurių vaikai eina į vietinius darželius ir mokyklą.
Tiesa, tokių lieka vis mažau. Nes Nidos gimnazijoje šiemet nebeliko trečios ir ketvirtos (vienuoliktosios ir dvyliktosios) klasių.
Nuolatinių Neringos gyventojų vietą užima popieriniai, arba – savaitgaliniai neringiškiai. Jie čia nusiperka būstą. Vieni didesnį, kirti – mažesnį. Tačiau pasipūtimas visų Jų toks pat. Paskui deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigyja elektromobilį ir – viskas nemokamai.
O toliau – skaitykite iš pradžių.
