Rudenį verta sodinti krokus, žydres, narcizus, hiacintus, tulpes, margutes ir dekoratyvinius česnakus. Dauguma šių svogūninių gėlių sodinamos rudenį, kad iki pavasario spėtų įsišaknyti ir gautų joms reikalingą vėsaus periodo poveikį. Jų žydėjimo laikas skiriasi – vienos pražysta ankstyvą pavasarį, kitos žydi vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje.
Tam, kad pavasarį žydėjimas prasidėtų kuo anksčiau ir tęstųsi ilgiau, gėlių svogūnėlius verta sodinti rudenį, kol dirva dar neįšalusi. Krokai, narcizai ir hiacintai paprastai sodinami rugsėjį–spalį, o tulpes galima sodinti ir vėliau, spalį–lapkritį.
Toliau – kada ir kokiu gyliu sodinti svogūnėlius, kuo skiriasi šios gėlės ir kaip jas derinti, kad gėlynas žydėtų kuo ilgiau.
Kada ir kaip sodinti svogūnines gėles rudenį?
Kada sodinti svogūnėlius?
Svogūnines gėles geriausia sodinti rudenį, kai dirva jau atvėsusi, bet dar neįšalusi. Krokus, žydres ir narcizus verta sodinti anksčiau, kad jie spėtų įsišaknyti, o tulpes galima sodinti vėliau – spalį ar net lapkritį, jei dirva dar neįšalusi.
Kokiame gylyje sodinti?
Svogūnėliai dažniausiai sodinami maždaug 2–3 kartus giliau nei jų pačių aukštis, smailiu galu į viršų. Geriausia rinktis saulėtą arba konkrečiai rūšiai tinkamą vietą ir laidžią dirvą, kurioje neužsistovi vanduo, nes užmirkę svogūnėliai gali pradėti pūti.
Renkantis svogūnėlius verta ieškoti tvirtų, nepažeistų, be pelėsio ar puvinio požymių. Stambesni svogūnėliai dažnai išaugina stipresnius augalus ir gausesnius žiedus, tačiau tai priklauso ir nuo konkrečios rūšies bei veislės.
Kokias 7 svogūnines gėles sodinti rudenį?
1. Krokai
Krokai pražysta ankstyvą pavasarį, dažnai dar tarp sniego lopinėlių. Botaniniai krokai, pavyzdžiui, ‘Ruby Giant’, paprastai žydi anksčiau nei daugelis didžiažiedžių veislių. Jie tinka vejoms ir vietoms po lapuočiais medžiais, kur pavasarį dar pakanka saulės. Verta žinoti, kad krokų gumbasvogūnius gali pažeisti graužikai.
2. Žydrės
Žydrės žydi balandį–gegužę ir tinkamomis sąlygomis lengvai plinta, todėl ilgainiui gali suformuoti tankius mėlynus plotus. Muscari armeniacum ypač gražiai dera su geltonais narcizais. Jei rudenį pasirodo žydrių lapeliai, nerimauti nereikėtų – kai kurioms žydrėms tai būdinga.
3. Narcizai
Narcizų svogūnėliuose yra toksiškų junginių, todėl jie paprastai mažiau patrauklūs graužikams nei, pavyzdžiui, tulpių ar krokų svogūnėliai. Tinkamomis sąlygomis narcizai vienoje vietoje gali augti ir žydėti ne vienerius metus. Klasikinis geltonas ‘Dutch Master’ – populiarus pasirinkimas pavasariniam gėlynui. Narcizus geriausia sodinti ankstyvą rudenį.
4. Hiacintai
Hiacintai išsiskiria intensyviu kvapu, todėl juos verta sodinti prie takelio, terasos ar įėjimo. Jie žydi pavasarį, o melsvas ‘Delft Blue’ – viena gerai žinomų veislių. Sodinant hiacintų svogūnėlius verta mūvėti pirštines, nes jie gali dirginti jautrią odą.
5. Tulpės
Parinkus skirtingo žydėjimo laiko tulpes, jų žiedais galima džiaugtis nuo ankstyvo iki vėlyvo pavasario. Pirmiausia pražysta botaninės ir ankstyvosios tulpės, vėliau – Darvino hibridinės, pavyzdžiui, raudonoji ‘Apeldoorn’, o sezoną pratęsia vėlyvesnės pilnavidurės ir papūginės veislės, tokios kaip tamsioji ‘Black Parrot’.
6. Margutės
Imperatoriškoji margutė gali užaugti daugiau nei metrą ir išsiskiria stambiais, varpelio formos žiedais. Persiška margutė žavi tamsiai violetiniais žiedais. Stambius svogūnėlius rekomenduojama sodinti gana giliai ir gerai drenuojamoje dirvoje, kad aplink juos nesikauptų vanduo. Specifinis imperatoriškųjų margučių kvapas taip pat gali būti mažiau patrauklus kai kuriems graužikams.
7. Dekoratyviniai česnakai
Dekoratyviniai česnakai pražysta vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dalis tulpių jau būna nužydėjusios. Violetiniai ‘Purple Sensation’ žiedynai iškyla virš kitų augalų, o vėliau žydintis Allium sphaerocephalon gali pratęsti dekoratyvų gėlyno vaizdą. Dekoratyvinių česnakų žiedai taip pat vilioja bites ir kitus apdulkintojus.
Kaip suderinti svogūnines gėles, kad gėlynas žydėtų nuo kovo iki liepos?
Norint kuo ilgiau išlaikyti žydintį gėlyną, verta derinti skirtingu metu žydinčias svogūnines gėles. Jas galima sodinti ir sluoksniais – giliau sodinami stambesni svogūnėliai, pavyzdžiui, tulpių, narcizų ar dekoratyvinių česnakų, o arčiau paviršiaus – smulkesni krokų ar žydrių svogūnėliai.
Orientacinis žydėjimo laikas ir sodinimo gylis:
- krokai – kovas–balandis, apie 7–8 cm;
- žydrės – balandis–gegužė, apie 8–10 cm;
- hiacintai – balandis–gegužė, apie 10–12 cm;
- narcizai – balandis–gegužė, apie 12–15 cm;
- tulpės – balandis–gegužė, apie 12–15 cm;
- margutės – balandis–gegužė, apie 20 cm;
- dekoratyviniai česnakai – gegužė–liepa, sodinimo gylį parenkant pagal svogūnėlio dydį.
