Rugpjūčio mėnesį posėdžiavusi Šv. Jono bažnyčios atkūrimu besirūpinanti Klaipėdos mero potvarkiu sudaryta darbo grupė galutinai apsisprendė, kad ši bažnyčia turi būti atkuriama tokia, kokia buvo prieš II pasaulinį karą. Šiuo metu aktualiausia užduotis – gauti valstybei svarbaus kultūros projekto statusą.
Darbo grupės nariai buvo pakviesti susirinkti todėl, kad atvažiavo Vokietijoje gyvenantis išeivijos lietuvis Linas Svirblys, suradęs Prūsijos karališkojo architekto Frydricho Štiulerio darytus Šv. Jono bažnyčios brėžinius.
Pasak Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės, šiuo metu miestas atlieka detaliojo plano korekciją, kuri, tikimasi, bus baigta kitų metų viduryje. Miesto iniciatyva jau parengta galimybių studija dėl bažnyčios pripažinimo svarbiu valstybei kultūriniu projektu. Dabar Savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamentu (KPD) ketina kreiptis į Kultūros ministeriją ir susitarti, kas turėtų teikti atitinkamą prašymą – ar ministerija, ar pati Savivaldybė.
„Mums labai svarbu gauti tokį statusą. Tada galėtume lengviau spręsti finansinius klausimus kreipdamiesi į įvairius fondus. Beje, statytoja bus ne Savivaldybė. Žemės sklypas priklauso bažnyčiai, evangelikų liuteronų bendruomenei, tad statytojai bus jie. Jie turės ieškoti finansų. Žinoma, miestas padės dalyvauti Europos Sąjungos projektuose. Turint valstybei svarbaus kultūrinio projekto statusą būtų kur kas lengviau konkuruoti su kitais projektais“, – sakė vicemerė.
KPD specialistai jau pataria pradėti rengti priešprojektinius pasiūlymus, kad būtų galima startuoti su techniniu projektu.
Atkuriamojo objekto pagrindinė paskirtis – bažnytinė. Tačiau, pasak vicemerės, norima, kad jis turėtų ir visuomeninę paskirtį – čia dar galėtų būti ar parodų, ar koncertų salė.
Vicemerės teigimu, vakar visi darbo grupės nariai aiškiai pasisakė, kad atkūrimas turi būti bendras – tiek išorinės, tiek ir vidinės dalies. Preliminariais skaičiavimais, toks bažnyčios atkūrimas gali kainuoti apie 7,5 mln. eurų.
L. Svirblys išreiškė viltį, kad atkurta bažnyčia jau galėtų stovėti 2020-aisiais, tačiau vicemerė nėra taip optimistiškai nusiteikusi, nes dar reikės atlikti archeologinius tyrimus, kuriuos finansuoti yra įsipareigojusi valstybė. Jiems ir priešprojektiniams pasiūlymams parengti iki techninio projekto reikia apie pusantrų dvejų metų. Techninis projektas bus rengiamas irgi apie metus. Pasak J. Simonavičiūtės, skaičiuojant nuo šių metų geriausiu atveju visiems tiems parengiamiesiems dalykams prireiks trejų metų. O ir pačioms statyboms prireiks kelerių metų.
„Vakarų ekspresas“
