Šiandien kiekvienas turintis išmanųjį telefoną ir mokantis suregzti nors kelis sakinius gali save laikyti pasirinktos srities ekspertu: aplinkosaugininku, miškininku, paveldosaugininku ir net politiku bei karybos ekspertu. Tereikia ką nors nufotografuoti, parašyti kelis žodžius ir įkelti į socialinį tinklą. Viskas. Pagarsėsi. Jei turėsi daug sekėjų – sukelsi triukšmą ir… už pasekmes neatsakysi.
Tokiems „ekspertams“ nereikalingos nei žinios, nei išmanymas, nei informacija. Pamatęs kelmą ir jį nufotografavęs gali šaukti, kad mieste naikinami želdynai, o miške priėjęs rąstų krūvą esi tvirtai įsitikinęs, kad be medžiai kertami be jokių leidimų. Jei pamatei plytų krūvą, gali ją nufotografuoti ir publikuoti, o prie nuotraukos parašyti, kad naikinami istoriniai pastatai. Šia tema galime plėstis iki begalybės. Juk pamačiusieji „skandalingas“ nuotraukas nesidomės, ar paskleistoji informacija teisinga, ar tėra pramanas ir autoriaus fantazijos vaisius. Užkurtas garvežys jau pajudėjo ir sustabdyti jį būna labai sunku.
Viso to išvengtume jei laikytumės elementariosios žurnalistikos abėcėlės – patikrintume faktus. Nepadarę namų darbų galime tik apsijuokti.
Prieš penkerius metus būtent tokia situacija susiklostė Klaipėdos senamiestyje. Kažkas pastebėjo sukrautas plytų krūvas, jas nufotografavo ir parašęs, kad „griaunamas senovinis pastatas“ dingo. Institucijos pastato savininkams užkūrė pirtį, gąsdino baudomis ir kitokiomis sankcijomis.
„Skandalingosios“ nuotraukos autorius nežinojo, kad Didžiojo Vandens g. 26 pastatas 2012-aisiais buvo pripažintas avariniu, o apleistas stovėjo net nuo 1989 m. Nei visuomenei, nei kultūros paveldu turinčioms rūpintis institucijoms dėl to galvos neskaudėjo. Pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir neturėjo jokios vertės.
Kelis dešimtmečius narkomanų ir benamių irštva bei žiurkių veislynu tapusius griuvėsius nutarta prikelti. 2019 m. įsigijusi apleistą ir avariniu pripažintą pastatą privati bendrovė pradėjo kapitalinio remonto darbus. Pagal pirminį planą, jau po metų vietoje griuvėsių būtų stovėjęs atkurtas pastatas.
Tačiau tuomet pro šalį ėjo jau minėtasis „visuomenininkas“, kuris kišenėje nešėsi išmanųjį telefoną su kamerą. Įamžinęs griuvėsių ardymo darbus ir įkėlęs nuotrauką į internetą sukėlė neišpasakytą skandalą. Išgirdę „visuomenės balsą“ sukruto kai kurie politikuotojai ir Kultūros paveldo departamento (KPD) tarnautojai. Jie „prisiminė“, kad namas yra senamiestyje, todėl išsyk sustabdė darbus. Taip sukruto, kad net „užmiršo“, kad patys suteikė leidimą griuvėsius ardyti.
Darbai buvo sustabdyti, tačiau kas tai lėmė, priežastis nebuvo įvardinta. Taip pat niekas negalėjo pasakyti, kokia žala ir kam buvo padaryta.
„Kodėl sustabdėme darbus? Kadangi sudaryta žalos komisija, todėl skaičiuosime žalą. Dar neaišku, kaip ten su ta žala. Pats pastatas ten nėra kultūros vertybė. Tik vertingų savybių, taip vadinamų, požymių turintis pastatas. Tai ten su tom žalom skaičiuosis ar teismas… kaip vėlgi traktuos ten… Kol kas neaišku. Daug tokių atvejų ir per visą Lietuvą mes neturime. O sustabdyti vis tiek reikėjo, nes jie griovė toliau sėkmingai…“, – nei šį nei tą kalbėjo visuomenininkų užgaidas puolę vykdyti valstybės tarnautojai.
Užtat Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius turėjo kitokią nuomonę.
„Čia kaip toje patarlėje: „Pats muša, pats rėkia“. Išlindo Pilypas iš kanapių į nieką neįsigilinęs… Pradeda rėkti, pradeda drausti, o visi katučių ploja. Tam pastatui remontuoti leidimas buvo išduotas 2014 m. Pagal projektinius pasiūlymus, kuriuos peržiūrėjo ir palaimino tas pats KPD. Iki tol ekspertai pastatą pripažino avariniu. Mano žiniomis, pradėjus pastato kapitalinio remonto darbus įvyko stogo konstrukcijų griūtis. Akivaizdu, kad to ir galėjome laukti. Ką reikia toliau daryti statytojui? Išrinkti, demontuoti pastato sienas ir surinkti, sumūryti jas iš naujo. Turėsime tokio pat tūrio ir parametrų pastatą, tik kokybiškai išpildytą ir naujos išvaizdos. Vietoje senos piktžaizdės. Labai senos piktžaizdės. Žvelgiant paprasto piliečio akimis, kur čia ir kas yra negerai?“ – stebėjosi G. Pocius.
Tačiau penkerius metus statybvietėje niekas nebuvo daroma. Per tuos metus buvo rašomi ir siuntinėjami raštai, gaištamas brangus laikas, tampytasi po teismus. Vardan ko? Dėl dėmesio stokos? Ar dėl nenumaldomo noro kištis ten, kur reikia žinių ir išmanymo?
Praėjo penkeri metai. KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika rašo, kad projektas „nepažeidžia KPD Klaipėdos skyriaus išduotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“. Viskas. Situacija išspręsta, statytojai atstatė pastatą gražesnį nei buvo. Apmaudu tik dėl to, kad ši istorinė vieta netoli gynybinių Memelio įtvirtinimų, galėjo būti sutvarkyta dar prieš penkerius metus.
Pozityviai nuteikia faktas, kad valstybės institucijos bent jau Klaipėdoje pamoką išmoko. Prieš kurį laiką, tęsiant senosios miesto skerdyklos komplekso Liepų gatvėje konversijos darbus, kažkokio „aktyvisto“ akis užkliuvo, kad nebeliko senojo tvarto griuvėsių už Liepų g. 53a.
Laimei, asmuo ne pats paskelbė informaciją, o kreipėsi į „Vakarų ekspresą“. Visuomenininkas nuogąstavo, kad teritorija buvo aptverta aklina tvora, o už jos stovėjęs senasis pastatas nugriaustas. „Jei viskas teisėta, tai kodėl taip reikia slėpti“, – sąmokslą įžvelgė klaipėdietis.
Dienraščio žurnalistai neskubėjo. Jie, kaip ir dera, patikrino informaciją. Susisiekus su paveldosaugininkais paaiškėjo, kad 108 metus stovėjęs pastatas nugriautas teisėtai. Tuo įsitikino priežiūrą atliekantys specialistai, kurie operatyviai nuvyko į vietą, tačiau nieko neteisėto neįžvelgė. Vėliau jie patys pripažino, kad nors ir labai norėjo nubausti, tačiau neturėjo tam pagrindo – griuvėsiai pašalinti teisėtai.
Šiandien einant ar važiuojant pro aprašytąją vietą akys džiaugiasi – vietoje griuvėsių atstatytas naujas pastatas, kuris pritaikytas naujai paskirčiai – dviejų butų gyvenamajam namui. Išsaugota pastato vertingoji savybė – pastato tūris, taip pat ir stogo forma.
Sandėlio vaizdas iš kiemo pusės po rekonstrukcijos. Sandėlio vaizdas iš kiemo pusės prieš rekonstrukciją.
Malonu konstatuoti, kad Klaipėdoje atgimsta vis daugiau senųjų istorinių pastatų: ryžių malūnas, silkių sandėliai, „Salamander“ pastatas, atstatomas Memelburgo pilies bokštas, atgimsta dujų fabriko ir skerdyklos kompleksas Liepų gatvėje, atkuriamas spirito varyklos – limonado gamyklos kompleksas, rekonstruojamas Gaidžio namas. Prieš kelias savaites prasidėjo skaudulio pačioje miesto širdyje – „Baltijos“ gaisravietės atnaujinimo darbai.