Klaipėdoje toliau naikinamas senasis prūsiškais paveldas. Prisidengiant betonavimo darbais, kurie skambiai pavadinti Ferdinando aikštės sutvarkymo projektu. Jį įgyvendinus iš aikštės bus pašalinti Atgimimo laikotarpiu pastatyti kryžiai ir su žeme sulyginta bei užpilta dalis unikalios slėptuvės, išlikusios nuo Antrojo pasaulinio karo.
Ferdinando aikštė ir slėptuvės anga sovietmečiu. “Memel Nord” nuotr.
Klaipėdiečiai muša pavojaus varpais ir tokį miesto valdžios elgesį gretina su Kaliningrado srities valdininkų užmoju naikinti viską, kas vokiška. Piktesni klaipėdiečiai drįsta tai pavadinti paprastu „pinigų įsisavinimu“ prieš pasibaigiant šios savivaldybės tarybos kadencijai.
Entuziastų grupe „Memel Nord“ pasivadinę klaipėdiečiai, kurie rūpinasi Antrojo pasaulinio fortifikacinių statinių išsaugojimu, savo socialinio tinklo paskyroje skelbė: „Neseniai pasakojome apie fortifikacinių ir karinių statinių išsaugojimo problemą Rusijoje Kaliningrado srities teritorijoje Pillau-Baltijsko mieste (ten naikinamas hidroplanams laikyti skirtas metalinis angaras). Šį kartą norėtume atkreipti dėmesį į mūsų pačių Klaipėdos miesto fortifikacinių statinių problemas. 2018-12-10 Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Ferdinando aikštės sutvarkymo projekto pristatymas visuomenei. Priminsime, jog šioje aikštėje stovi Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinė slėptuvė. Vis dėl to įžvalgesnis žvilgsnis pamatęs projektą pastebės, jog iš visos šios slėptuvės projekte numatoma palikti tik 1/4 jos dalies. Likusi 3/4 slėptuvės dalis bus sunaikinta, o jos vieta išlyginta. Nesileisime į detales vykusias per pristatymą, tačiau iš esmės reikia pabrėžti jog jo metu išreikšta kritika, projekto autorių nebuvo išgirsta, tuo tarpu kritikai patys buvo sukritikuoti. Jiems atsakyta, jog tokių slėptuvių Klaipėdoje yra virš 30 ir čia nėra nieko unikalaus. Tačiau tokios ,,U“ formos slėptuvė Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje yra tik viena. Projekto rengėjai neįvertino, kad visas statinys gana gerai išsilaikęs ir jame išlikusios originalios medinės skarda dengtos durys. Kritikos autoriams buvo pareikšta, kad jie neapsimetinėtų fortifikacijos žinovais… Tegul niekas neįsižeidžia tačiau neišsiplečiant tereiktų pasakyti, jog šis įvykis gerai atspindi požiūrį į Antrojo pasaulinio karo paveldą Lietuvoje. Tokie statiniai daugiau yra vertinami ne kaip paveldas, o kaip trukdžiai. Žmonėms kuriems šis objektas yra įdomus tegalime patarti nukeliauti į Ferdinando aikštę ir pasidaryti šio objekto nuotraukų, nes po kiek laiko… iš šio statinio liks tik 1/4 jo dalis“, – rašė klaipėdiečiai.
Autentiškos slėptuvės durys. “Memel Nord” nuotr.
Miesto spaudoje jau buvo rašyta, kad šiuo metu baigiamas rengti Ferdinando aikštės sutvarkymo, kitaip tariant – užbetonavimo, projektas. Jį realizavus, aikštė bus iš pagrindų pakeista. Iš jos bus pašalinti kryžiai, beverčiai krūmai, pasodinti nauji medžiai. Numatyta atnaujinti šaligatvius, pastatyti suoliukus, įrengti fontaną bei savaip įprasminti kažkada čia buvusio Vitės kvartalo užstatymą, įrengiant originalią nedidelę tam skirtą ekspoziciją. Projektuotojai taip pat yra numatę išsaugoti ir čia likusio bunkerio fragmentą. Tik fragmentą!
Aikštės sutvarkymo projektui parengti skirta 18 000 eurų. Projektą rengia – UAB „Vakarų siluetas“.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos duomenimis, Ferdinando aikštės pavadinimas išnykęs. Ši aikštė suplanuota XVIII-XIX a. sandūroje. Spėjama, kad šioje vietoje galėjo būti Vitės priemiesčio kapinės. XIX a. pirmoje pusėje jau vadinta Ferdinando aikšte (Ferdinands Platz). XIX a. viduryje aikštę suplanavo: jos centre buvo apvali aikštelė ir į kampus vedė takai. XX a. pradžioje perplanuota, padalinta į tris stačiakampius sektorius. Tarybiniais metais pervadinta į Jūros aikštę (sunku pasakyti, kurio Ferdinando vardu norėta vadinti gatvę, nes šiuo vardu karalių, hercogų buvo praeityje labai daug).
