Gruodžio 21 d. vyksiančiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma galimybė padidinti rinkliavos už atliekų išvežimą dydį. Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte operuojama įvairiais skaičiais, įvairiomis sąvokomis, terminais, metodikomis, sąnaudomis ir dedamosiomis, kurie suprantami tik keliems rašto rašytojams, todėl nelabai aišku, kodėl reikia branginti šią paslaugą?
Klaipėdos mieste ir Neringoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius bei rinkliavos gavėjas yra UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC). Formaliai, tai savivaldybės įmonė, kurios akcininkai yra ne tik Klaipėdos miesto, bet ir regiono savivaldybės. Tačiau šioje bendrovėje, kuri jau seniai yra tapusi itin uždaru dariniu, iki šiol likę privatūs akcininkai, kurių pavardės neatskleidžiamos. Įdomu dar ir tai, kad tie akcininkai kinta. Formaliai KRATC turėjo būti išimtinai savivaldybės įsteigta arba konkursą laimėjusi įmonė, tačiau Klaipėdos regionas nuėjo kitu keliu, apie kurį buvo rašyta „Klaipėdos žiniose“ „Apie tai tyli Klaipėdos žiniasklaida. Paaiškėjo, kodėl“.
Klaipėdiečių ir visų regiono savivaldybių gyventojų sumokėta rinkliava, apie 6,8 mln. eurų per metus, sudaro du trečdalius KRATC pajamų.
„Klaipėdos žinios“ per dešimtmetį atliko tyrimą, kuriame fiksavo Klaipėdos regione susidarančių atliekų kiekį. Per dvylika metų jis sumažėjo beveik du kartus.
Duomenys buvo imti iš oficialių šaltinių: KRATC vadovų pareiškimų, atsakymų į laiškus ir metinės ataskaitos rinkinių. Tačiau informacijos šaltiniai kartais painiojosi, todėl kartais nurodydavo bendrą komunalinių atliekų kiekį, kartais – tik vietine rinkliava apmokestinamą, kartais – bendrą apdorotą atliekų kiekį. Nepaisant to, pavyko sudėlioti lentelę, kurią pastudijavus matome, kad dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, mažėjančio vartojimo bei didėjančio gyventojų sąmoningumo ir didėjant atliekų rūšiavimo mastams atliekų regione mažėja. Todėl bendrovei nenaudinga pakeisti rinkliavos skaičiavimo metodikos (nors ji būtų naudinga gyventojams) ir apmokestinti ne kvadratinius metrus, kaip yra dabar, o realų atliekų kiekį.
2012 – 256 000
2013 – 227 800
2015 – 171 360
2016 – 170 900
2017 – 130 500
2018 – 104 622 (iš viso 239 773 t)
2019 – 101 597 (iš viso 229 623 t)
2020 – komunalinės 99 409 (iš viso 166 507)
2021 – 123207 (komunalinės 98 714, iš viso 167 373)
2022 – 116 687 (komunalinės – 93 639, iš viso – 162 932 t)
Tad jei sąvartynan nebeatvešime nė kilogramo šiukšlių, rinkliava niekur nedings. Juk algas KRATC turės mokėti. Ne tik vadovams ir darbuotojams, bet ir stebėtojų tarybos nariams bei pirmininkui. Taip pat valdybos nariams ir pirmininkui. O tos algos ne tokios ir mažos – už formalų atstovavimą eiliniai nariai „uždirba“ nuo 1046 ir 1307 eurų iki 1743 (stebėtojų tarybos pirmininkė Aldona Staponkienė ir valdybos pirmininkas Ramūnas Povilanskas). Valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkų alga sudaro tik 20 proc. bendrovės vadovo pareiginės algos. Tad padauginus iš 5 gausime KRATC generalinės direktorės Romos Budrienės algą: 8715 eurų (iki mokesčių, bet be priedų).
