Klaipėdos miesto savivaldybės atliekama vadinamoji globos namų reforma, kuomet už milžiniškas lėšas įsigyjami butai, į kuriuos perkeliami vaikų globos namų auklėtiniais, užkliuvo jau ne tik žiniasklaidai, bet ir patiems klaipėdiečiams.
Klaipėdietis Renaldas Kulikauskas analizuodamas viešai prieinamą informaciją suskaičiavo, kaip švaistomos miesto biudžeto lėšos, o globos namų pertvarka tiesiog sabotuojama.
„Klaipėdoje 3-juose vaikų globos namuose klaipėdiečių mokesčiais surinktomis biudžeto lėšomis išlaikomi 142 vaikai. 2018 metais šiai programai skiriama beveik 2 mln. EUR. Vieno vaiko vidutiniai išlaikymo kaštai – 1163 EUR/mėn.
Įdomu, kad tuos 142 vaikus aptarnauja net 169 darbuotojai, vidutinis kiekvieno mėnesio atlyginimas 663 EUR (rekvizitai.vz.lt duomenys)“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo vyriškis.
Savo įraše jis pasiūlė įsivaizduoti šalia savęs gyvenančią šeimą, kurią sudaro du suaugę, išsilavinę, neblogus darbus už vidutinį atlyginimą dirbantys moteris ir vyras. Augina jie sūnų ir dukrą. Norėtų dar vieno, bet jie atsakingai žiūri į vaikų ugdymą, vertina to ugdymo kaštus ir bijo rizikuoti, nes pajamų negavimo tikimybė visada yra.
„Jeigu savivalda jiems pasiūlytų priimti globos namų auklėtinį ir kaip finansinę garantiją pasiūlytų 663 EUR, tiek, kiek dabar moka kiekvienam globos namų darbuotojui? Tai būtų pakankama saugumo garantija? Šeima jau svarstė globos galimybę, bet savivalda iki šiol nesiūlė jokios paramos tokioms šeimoms“, – apgailestavo klaipėdietis.
Tuo pačiu R. Kulikauskas pasiūlė atleisti visus 142 darbuotojus ir pasiūlyti jiems tuos pačius 663 EUR per mėnesį mainais į tą patį darbą, kurį darė iki šiol, tik savo namuose. Tereikėtų prisiimti globos teisėmis vieną iš buvusių ugdytinių. Vien dalies buvusių globos namų darbuotojų geros valios pakaktų, kad visi 142 Klaipėdos vaikų turėtų naujus namus.
Pastatus galima būtų parduoti ir gauti pajamų, kurias reikėtų investuoti į švietimą.
„Savivalda visų 142 vaikų globos užtikrinimui išleistų kasmet nebe 2 mln. EUR, o beveik perpus mažiau – 1,13 mln. EUR. Svarbiausia – vaikai augtų motyvuotų ir atsakingų tėvų namuose. Ar ne taip?
Bet panašu, kad savivaldos tarnautojai neplanuoja skatinti šeimų priimti beglobius vaikus – 2018 metais Socialinės atskirties mažinimo programos biudžete būsto įsigijimui bendruomeniniams vaikų globos namams skirta 350 000 EUR (2 būsto vnt.). Kas čia per būstas už 175 000 kiekvienas?“, – stebisi klaipėdietis.
Pradėjo ne nuo to galo
Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad pirkti butus, tačiau nesirūpinti emocine vaikų būkle yra klaidingas požiūris.
„Lietuvoje institucinės globos pertvarka, deja, pradėta ne nuo to galo. Sudaromas sąrašas įstaigų, kuriose vyksta pertvarka, tada perkami butai ir į juos grupėmis perkeliami vaikai, su kuriais toliau pamainomis dirba personalas. Toks supratimas, kas yra šeimos aplinka, deja klaidingas. Matomas tik materialinis aspektas, o psichologinis, emocinis – ignoruojamas. Be abejo, gyventi bute, pareiti į tokį pat būstą kaip šeimose gyvenantys klasės draugai – vaikams labai svarbu, tačiau to neužtenka. Praleidžiama šeimos esmė – tai ne vieta, ne butas, kad ir koks jis erdvus būtų, šeima yra santykiai“, – įsitikinusi Seimo narė D. Šakalienė.
Globėjų yra
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė įsitikinusi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė eina teisingu keliu. Jos teigimu, pirkti butus yra būtina, nes Klaipėdoje globoti norinčių asmenų nėra.
Užtat Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos „Vaikų gerovė“ pirmininkė Vaida Vasiliauskaitė nesutinka, kad Klaipėdoje trūksta globėjų. „Pažįstu keletą mūsų asociacijai priklausančių šeimų, kurios baigė specialius kursus, tačiau jiems ištisus metus taip ir nepasiūlė globoti vaikų. Tai jie patys nuvažiavo į kitame Lietuvos gale esančią savivaldybę, ėmė bendrauti su ten esančių globos namų vaikais ir šiuo metu tie vaikeliai gyvena pajūryje. Kita globėjų šeima, kuri taip pat nusiteikusi globoti tris vaikus, irgi ruošiasi važiuoti į kitą savivaldybę. Bėda ne tai, kad nėra norinčių globoti, o tai, kad institucijos nenusiteikusios bendrauti“, – sakė V. Vasiliauskaitė.
Puolė ginti partiją
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys liberalas Saulius Liekis suskubo ginti savo partiečių sugalvotą tvarką ir viešojoje erdvėje paskelbė, kad šiuo metu Klaipėdos savivaldybė paruoštiems socialiniams globėjams moka šias išmokas: per 3 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos išmokama 400,00 Eur dydžio vienkartinė išmoka vaiko vietai įkurti; išmoka skirta vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti ir būtiniausiems buities reikmenims įsigyti; išmoka mokama už kiekvieną kuriamą vaiko priežiūros vietą;
išmoka vaiko laukimo laikotarpiu 200 Eur. Ši išmoka įskaitoma į socialinio globėjo pajamas ir nuo jos sumokami teisės aktais nustatyti mokesčiai;
išmoka už vaiko priežiūrą 300 Eur. – 0,75 MMA dydžio mėnesinis atlygis socialiniam globėjui už kiekvieną jo šeimoje laikinai apgyvendintą vaiką (už faktiškai suteiktas paslaugas). Dėl šios išmokos gavimo socialinis globėjas pateikia Globėjų centrui patvirtintos formos paslaugų suteikimo aktą (akto formą tvirtina Globėjų centro direktorius) ne vėliau kaip kito mėnesio antrąją darbo dieną. Ši išmoka skaičiuojama proporcingai dienų, kurias vaikas gyvena socialinio globėjo šeimoje, skaičiui. Šios lėšos įskaitomos į socialinio globėjo pajamas ir nuo šių lėšų sumokami teisės aktais nustatyti mokesčiai“, – dokumentą kopiją į viešėją erdvę nukopijavo S. Liekis.
Tačiau jis nepabrėžė, kad tos sumos skirtos tik socialiniams globėjams, kurie atlieka laikino globėjo vaidmenį, tuo metu, kai vaikas paimamas iš šeimos ir laukia įtėvių arba nuolatinių globėjų.
O kur dėmesys nuolatiniams globėjams?
