Naujienos apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) pasiektus rekordus tapo tokiu įprastu reiškiniu, jog net nustojo stebinti. Šiemet uostas taip pat pretenduoja tapti rekordininku.
Pasak KVJU direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, 2018 m. vėl buvo pasiekti keli rekordai. „Žinia, kad šiemet fiksuosime naują krovos rekordą jau jokia naujiena. Per vienuolika mėnesių krova uoste jau 7,7 proc. viršijo pernykštį rezultatą. Natūralu, kad ir metinė krova bus didesnė už pernykštę. Tačiau šiemet turime ir dar kelias naujienas – rytoj atplauks didžiausias laivas istorijoje. Tai 400 m ilgio ir 59 m ploto konteinervežis MSC INGY. Taip pat šiemet fiksavome konteinerių krovos rekordą bei birių trąšų krovos rekordą“, – apie rekordus spaudos konferencijoje kalbėjo A. Vaitkus.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad uostas, didindamas konteinerinę krovą, kasmet mažina priklausomybę nuo kitų valstybių.
Šiemet iki gruodžio 17 d. KVJU krovos kompanijose buvo perkrauta 44,227 mln. tonų krovinių.
Didėjant krovai, didėjo ir KVJU direkcijos pajamos. Šiemet per 11 mėnesių uosto administracija gavo 57,88 mln. eurų pajamų, arba 6,26 proc. daugiau nei per vienuolika 2017 m. mėnesių.
„Dar viena gera žinia, kad šiemet Uosto direkcija įvykdė net 121 proc. suplanuotų investicijų. Tai dar vienas argumentas skeptikams, kurie tvirtina, kad KVJU direkcija tėra rinkliavų surinkimo kontorėlė“, – sakė A. Vaitkus.
Kalbant apie rekordus ir pasiekimus nebuvo apeitas ir kai kurių krovinių mažėjimo tendencijų klausimas. „Šiemet per 11 mėnesių sumažėjo skystųjų krovinių, pirmiausia – naftos produktų krova. Šios rūšies krovinių perpilta net 10,3 proc. mažiau nei pernai per 11 mėnesių. Tačiau šią netektį kompensuoja birių krovinių ir krovinių konteineriuose augimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo KVJU direkcijos bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Jis taip pat priminė, kad 2000 m. Klaipėdos uoste būdavo perkrauta 14 mln. tonų krovinių. Šiemet – daugiau nei tris kartus daugiau. „Taip pat paskaičiavau, kad 2016 m. didžiausias rytinėje Baltijos pakrantėje Sankt Peterburgo uostas buvo perkrovęs 48 mln. tonų krovinių. Šiemet Klaipėda perkraus 46 mln. ir beveik pasivys lyderį“, – džiaugėsi A. Drungilas.
Kalbėdami apie uosto veiklos perspektyvas uosto direkcijos vadovai užsiminė, kad juntamas didelis investuotojų susidomėjimas būsimuoju išoriniu uostu, kuris Klaipėdai atvertų naujas galimybes. Esą jau dabar yra konkretus investuotojas pasiryžęs sukurti per 600 darbo vietų, tačiau tam reikia 25 ha teritorijos prie vandens. A. Drungilas suskubo nuraminti, esą tai tikrai ne Kinijos, o Europos Sąjungos šalies atstovas.
„Mums tikrai reikia kuo greičiau patvirtinti Bendrąjį uosto planą, kuris atvertų naujas uosto plėtos galimybes“, – kalbėjo A. Vaitkus.