Klaipėdos miesto vadovai, meras ir administracijos direktorius, šiemet kelionėse po užsienio šalis praleido daugiau nei po mėnesį. Jų komandiruotėms išleista tūkstančiai mokesčių mokėtojų eurų, tačiau ar buvo nauda iš tų kelionių? Nes gyventojų mieste nenumaldomai mažėja, verslas investicijoms renkasi kitus regionus.
Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas šiemet įvairiose komandiruotėse praleido visą mėnesį, net 31 dieną!
Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, V. Grubliauskas šiemet vyko tik į keturias komandiruotes, kurios buvo apmokėtos iš miesto kišenės: į Odesą (Ukraina), kur dalyvavo Lietuvos dienų Odesoje, Klaipėdos miesto partnerio, renginiuose (birželio 15-18 d.);
į Potį ir Batumį (Gruzija), kur Klaipėdos miesto ir Gruzijos Počio miesto savivaldybės, remdamosi ilgamečiais partnerystės tarp Gruzijos ir Lietuvos santykiais, pasirašė protokolą dėl tolesnio bendradarbiavimo, taip pat dalyvavo Počio miesto gimtadienio renginiuose (liepos 19-23 d.);
į Odesą (Ukraina), kur dalyvavo oficialiame susitikime su Klaipėdos miesto partnerio Odesos meru ir Odesos gimtadienio renginiuose (rugsėjo 2-3 d.);
į Briuselį (Belgija), kur dalyvavo ACES EUROPE apdovanojimo renginyje, kuriame Klaipėda bus oficialiai paskelbta 2018 metų Europos sporto miestu (gruodžio 6-7 d.).
Išvardintos komandiruotės (išskyrus paskutiniąją, kurios duomenys dar apibendrinami) Klaipėdos miesto biudžetui kainavo 1183,5 Eur (su kelionės ir apgyvendinimo išlaidomis bei dienpinigiai).
Šiemet Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas net 12 kartų vyko į Briuselį, kur dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Regiono komiteto posėdžiuose. Šių komandiruočių išlaidų (kelionės, apgyvendinimo, dienpinigių) padengimui iš Klaipėdos miesto biudžeto lėšų nebuvo skirta.
Į šį komitetą V. Grubliauską delegavo Vyriausybė. Atlyginimai komiteto nariams nėra mokami, tačiau jiems kompensuojamos kelionių ir panašios išlaidos. Lietuvai ES Regionų komitete iš viso atstovauja 9 pagrindiniai ir 9 pakaitiniai nariai iš skirtingų šalies savivaldybių. V. Grubliauskas į komiteto sudėtį įtrauktas kaip pagrindinis narys.
Aplenkė merą
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas V. Grubliauską aplenkė. Jis komandiruotėse per metus praleido 39 dienas. Negalutiniais duomenimis į šią sumą neįtrauktos paskutiniosios komandiruotės į Belgijos karalystę išlaidos) S. Budino kelionės Klaipėdos mokesčių mokėtojams atsiėjo 4271 eurą.
Opozicijai reikia rezultatų
Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos atstovas Rimantas Didžiokas nepavydi nei merui, nei direktoriui jų kelionių. Politikas tik apgailestauja, kad tos kelionės miestui visiškai nenaudingos. „Jei būtų mano valia, meras į Klaipėdą negrįžtų ne mėnesį, o du ar net tris. Svarbiausia, kad tos kelionės duotų naudą Klaipėdai. Ar tose komandiruotėse pritraukiami investuotojai? Ar po šių komandiruočių pradeda plūsti užsienio verslininkų investicijos? Deja, ne“, – apgailestavo R. Didžiokas.
Verslas renkasi kitus miestus
Tai, kad vadovų komandiruotės miestui visiškai nenaudingos liudija skaičiai. Praėjusiais metais pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją pagal BVP rodiklį vienam gyventojui Kanas aplenkė Klaipėdą.
„Mažėjant gyventojų investuotojai atsargiai vertina miestą, kuriame bus sunku surasti kelis šimtus darbuotojų. Todėl ir pasirenkamas Kaunas ar Vilnius, kuriuose yra didžiausia darbo jėgos bei inžinerinį išsilavinimą turinčių žmonių koncentracija“, – liūdnai konstatvo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas.
Žmonės stabiliai ir nesulaikomai bėga iš mūsų miesto.
Šiuo metu Klaipėdoje liko jau mažiau nei 150 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. liepos 1 d. uostamiestyje gyveno 149,7 tūkst. žmonių. Prieš septynerius metus jų buvo 30 tūkst. daugiau – 2010-aisiais Klaipėdoje gyveno 182 tūkst. žmonių.
Jei mieste situacija nesikeis, tai per dešimtmetį gyventojų skaičius susitrauks dar keliomis dešimtimis.
Kai kas prognozuoja, kad 2030-aisiais Lietuvos uostamiestyje liks viso labo 126,2 tūkst. gyventojų. Tokius skaičius išsakė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorius Simas Simanauskas. Jo teigimu, šis skaičius buvo gautas 2016 m., kuomet buvo atliktas tyrimas taikant Oksfordo ekonomikos metodologiją.